Ar sutramdys Europos Sąjunga augančias maisto kainas | Apžvalga

Vieningoji europa

  • Ar sutramdys Europos Sąjunga augančias maisto kainas

  • Data: 2010-11-01
    Autorius: Valdas BENKUNSKAS

    Produktų kainos kyla. Visuomenė, politikai ir prekybininkai įsitraukė į aštrias diskusijas, kas gi iš tikrųjų lemia objektyviai nepaaiškinamą maisto kainų kilimą. Bene daugiausiai strėlių nukreipta į didžiuosiuos mažmeninės prekybos tinklus, kaltinant juos naudojantis dominuojančia padėtimi rinkoje. Seime netgi atsirado iniciatyvų priimti Kainų įstatymo papildymus, pagal kuriuos būtų ribojami mažmeninėje prekyboje taikomi antkainiai, tačiau šios idėjos oponentai atkerta, kad taip būtų pažeisti laisvosios rinkos principai. Taigi, problema išties aktuali ir svarbi. Kita vertus, Lietuvos atvejis nėra išskirtinis, nes Europos Sąjungoje ši problema taip pat egzistuoja ir čia klausimų taip pat vis dar daugiau negu atsakymų.

    M. Žilionytės nuotr.

    Nors Europos Sąjungoje taikomi vieni iš efektyviausių ūkininkavimo metodų, tačiau ji išlieka aukštų ir tebekylančių maisto prekių kainų teritorija. Galutinis Europos vartotojas už maisto produktus prekybos centre vidutiniškai sumoka penkis kartus daugiau, nei jie jam atseitų perkant tiesiogiai iš ūkininkų. Prieš 50 metų ūkininkams atitekdavo apie pusę galutinės už produktą mokamos kainos. Šiandien šis rodiklius yra gerokai pasikeitęs. Pavyzdžiui, Prancūzijoje ūkininkams telieka 18 proc., Didžiojoje Britanijoje – tik 7 proc. nuo galutinės produkto kainos. Duonos mažmeninio platinimo kaina gali net 30 kartų viršyti grūdų supirkimo kainą, nors ūkininkai dažniausiai gauna tik apie 8 proc. galutinės mažmeninės kainos.

    Europos Parlamente diskusijos dėl gamintojo ir vartotojo mokamų kainų skirtumų prasidėjo dar 2008 metais. Europarlamentarai priėmė rezoliuciją dėl maisto produktų kainų kilimo Europos Sąjungos ir besivystančiose šalyse. Rezoliucijoje akcentuojama, kad teisė į maistą yra viena pagrindinių teisių ir kad visi žmonės visuomet turi turėti pakankamai maisto aktyviam ir sveikam gyvenimui. Rezoliucijoje buvo raginama imtis veiksmų prieš konkurencijos dėsnius neatitinkančias neaiškios ir agresyvios kainodaros priemones,  taip pat siūlyta didinti skaidrumą, efektyviau prižiūrėti rinką ir sukurti kainų stebėsenos sistemą.

    Europos Komisija buvo raginta ištirti, kokį poveikį Europos Sąjungos prekybos centrų koncentracija turi pirkėjams, taip pat smulkiajam verslui, tiekėjams ir darbuotojams. Analizė parodė, kad Europos Sąjungos vidaus rinkoje yra didelių kainų skirtumų. Pavyzdžiui, maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai Belgijoje vidutiniškai 28,4 proc. brangesni negu Olandijoje. Skirtumai pastebėti ne tik maisto prekių grupėje – drabužių sektoriuje Airijoje, Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje kainos žemesnės už Europos Sąjungos vidurkį, o Čekijoje ir Slovakijoje jos vidurkį smarkiai viršija. Valstybių narių konkurencijos tarnybų ir vartotojų asociacijų duomenys akivaizdžiai parodė, kad prekybininkai skirtingose zonose taiko skirtingas kainas, pagal esantį konkurencijos lygį. Didžiausi gamintojų ir vartotojų kainų skirtumai buvo nustatyti šalyse, kur didžiausia rinkos koncentracija.

    Per pastaruosius dešimtmečius Europos maisto prekių rinkose įsigalėjo stambieji mažmenininkai. 1993 m. koncentracijos Europos Sąjungos mažmeninėje rinkoje laipsnis buvo 22 proc., o šiuo metu jis jau siekia 70 proc. Daugelyje Europos Sąjungos šalių vis stipriau įsigali „Wallmart“ prekybos tinklas, neatsilieka ir „Carrefour“ (Prancūzija), „Metro Group“ (Vokietija), „Tesco“ (Didžioji Britanija) ir „Rewe“ (Vokietija) prekybos tinklai. Suomijoje, Švedijoje, Airijoje, Prancūzijoje, Slovėnijoje, Estijoje, Austrijoje ir Vokietijoje penki didžiausi mažmenininkai užima per 70 proc. maisto produktų rinkos, Lietuvoje keturi didžiausi prekybos tinklai maisto prekių grupėje užima apie 72 proc. rinkos.

    Europos Komisijos atliktame tyrime buvo nustatyta, kad didieji prekybos centrai piktnaudžiauja savo perkamąją galia, spausdami Europos Sąjungos ir užsienio tiekėjus nustatyti neleistinai mažas kainas ar versdami juos vykdyti įvairias nuolaidų akcijas. Stambieji mažmeninės prekybos tinklai vis labiau kontroliuoja ūkininkų ir kitų tiekėjų galimybes tiesiogiai pasiekti Europos Sąjungos vartotojus. Toks dominavimas rinkoje visų pirma mažina konkurenciją, taip pat sudaro galimybę prekybos milžinams išstumti iš rinkos smulkiuosius gamintojus ir diktuoti žaidimo sąlygas tiekėjams. Europos Sąjungos rinkos susiskaldymas neleidžia visiškai išnaudoti vidaus rinkos potencialo.

    Po dvejus metus trukusių diskusijų Europos Komisija dar šiais metais pristatys komunikatą dėl vidaus rinkos atgaivinimo, kuriame bus pateikti konkretūs siūlymai, kaip spręsti Europos Sąjungos vidaus rinkos iššūkius, siekiant sąžiningos ir veiksmingos mažmeninės prekybos. Lieka tikėtis, kad pateiktos priemonės bus veiksmingos bendrai Europos Sąjungos mažmeninės prekybos politikai bei aktualios ir atskiroms valstybėms narėms, o jų taikymas Lietuvoje padės sureguliuoti ar bent jau pagrįsti maisto prekių kainodarą mūsų šalies parduotuvėse.

  • ATGAL
    23 skirtingos kalbos vienu metu
    PIRMYN
    Kai reikia patarti J. Buzekui...
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.