Ar taupome (ir taupysime) elektros energiją | Apžvalga

Įžvalgos

  • Ar taupome (ir taupysime) elektros energiją

  • Temos: Energetika
    Data: 2011-05-25
    Autorius: Aleksandras GRAŽELIS

    Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, žmonės visoms savo veiklos sritims – prekių gamybai, paslaugų kūrimui, buičiai ir kelionėms – vartoja šiuos pagrindinius energijos išteklius: elektrą, šilumą ir degalus. Energija yra pagrindinė šiuolaikinės ekonomikos sudedamoji dalis. Stebint nesulaikomą energijos poreikio didėjimą pasaulyje ir su tuo susijusį neigiamą poveikį Žemės klimatui, energiją taupyti ir ją efektyviai naudoti tampa būtinybe.

    Efektyvus šilumos vartojimas Lietuvoje susijęs su pajudėsiančia daugiabučių gyvenamųjų namų modernizavimo programa ir šilumai gaminti naudojamų brangių importuojamų dujų pakeitimu į savo valstybėje sukuriamus energijos šaltinius – medieną, šiaudus, rūšiuotas komunalines atliekas. Apie degalų taupymą dabar aiškinti ir agituoti taupyti nebereikia, juos taupyti pradėta natūraliai, be akcijų ar norminių reikalavimų – aukštos degalų kainos dėl pasaulį sukrėtusių stichinių nelaimių ir socialinių neramumų verčia rinktis ekonomiškesnius automobilius, atsakingiau planuoti asmenines keliones, keleivių ir prekių vežimus.

    Ar daug naudojame elektros?

    Palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, Lietuva suvartoja nedaug elektros energijos. Po ūkio nuosmukio ir reorganizavimo sunkumų, susijusių su perėjimu iš planinės ekonomikos į rinkos santykius, po Rusijos ūkio krizės 1999 metais ir pasaulinės finansų krizės 2008 metais mūsų šalies ūkis dar netapo intensyvus ir konkurencingas. Be abejo, ateityje Lietuvoje suvartojamos elektros energijos kiekis didės, augant prekių gamybai ir paslaugų apimčiai. Elektros vartojimo didėjimo tendencija matyti ir kitose ES valstybėse, išsivadavusiose iš socializmo bloko. Išsivysčiusiose ES šalyse elektros vartojimas didėja labai nežymiai, jose gamybos prieaugis pasiekiamas efektyviau naudojant elektros energiją. Pateikiame Lietuvos ir kaimyninių valstybių – Latvijos ir Lenkijos – ir ekonomiškai išsivysčiusių panašaus dydžio ES valstybių – Airijos ir Danijos – suvartojamą elektros energijos kiekį kilovatvalandėmis, tenkantį vienam gyventojui:

    Valstybė 2005 metai 2008 metai
    Lietuva 2324 2684
    Latvija 2467 2910
    Lenkija 2750 3082
    Airija 5924 6064
    Danija 6185 6113

    Šaltinis: World energy council

    Energiją vartojame per daug intensyviai

    Energijos intensyvumas kiekvienos valstybės nacionalinėje ekonomikoje yra energijos vartojimo efektyvumo matas. Tai dydis, rodantis, kiek energijos vienetų tenka bendrojo vidaus produkto (BVP) vienetui. Aukštas energijos intensyvumas rodo, kad BVP vienetui sukurti reikėjo daug energijos, taip pat ir lėšų. Žemas energijos intensyvumas rodo, kad BVP vienetas sukurtas naudojant mažai energijos ir lėšų. Vertinant atskirų valstybių energijos intensyvumą, reikia atsižvelgti į daug veiksnių: šalies klimatą, transporto sistemos išplėtojimą, gamybos lygį. Valstybė, kuri sukuria daug prekių ir paslaugų, kurios klimatas švelnus, kurios žmonės į darbą vyksta traukiniais, autobusais ar dviračiais, turės daug žemesnį energijos intensyvumą negu valstybė, kuri mažai gamina, daug energijos sunaudoja šildymui arba vėsinimui, kurios gyventojai kelionėms naudoja daug degalų.

    Statistiniai duomenys rodo, kad Lietuvoje energija vartojama pernelyg intensyviai, palygint su kitomis valstybėmis, o energijos intensyvumas mažėja lėtai. Šio reiškinio priežastys gali būti įvairios. Negalime teigti, kad gyvename per šiltai, kad švaistome elektrą buityje, kad per daug važinėjame automobiliais. Labiausiai tikėtina aukšto energijos intensyvumo priežastis – mūsų gaminamos prekės ir sukuriamos paslaugos yra pigios, todėl BVP vienetui tenka daug suvartojamos energijos. Kita galima priežastis – iš planinės ekonomikos paveldėta labai intensyviai energiją vartojanti pramonė, kurios dėl reikalingų didžiulių investicijų modernizuojama lėtokai. Pateikiame duomenis, kurie rodo, kaip keitėsi energijos intensyvumas (kWh/1000€ BVP) Lietuvoje ir  pasirinktose valstybėse:

    Valstybė 2000 metai 2005 metai 2008 metai
    Lietuva 6643 5563 4856
    Latvija 5129 4148 3591
    Lenkija 5683 5025 4460
    Airija 1593 1386 1239
    Danija 1308 1250 1199

    Šaltinis: www.energy.eu

     Energijos taupymas ir efektyvus vartojimas

    Valstybei nenaudinga būti didelio energijos intensyvumo šalimi. Siekiant šį dydį sumažinti, būtina energiją efektyviai vartoti ir taupyti. Šios dvi sąvokos yra artimos viena kitai, tačiau netapačios.

    Energija taupoma jos nevartojant tada, kai to nereikia. Pavyzdžiui, bute šviestuvą uždegame tik tame kambaryje, kur mums reikia šviesos, televizorių ar kompiuterį įjungiame tada, kai jais naudojamės.

    Energijos vartojimo efektyvumas apibūdina tokios pat prekės ar paslaugos sukūrimą suvartojant mažiau energijos. Pavyzdžiui, šaldytuvas buityje reikalingas, jo negalime išjungti elektrą taupydami, tačiau galime elektros suvartoti mažiau, įsigiję tobulesnį šaldytuvo modelį. Įmonių cechuose apšvietimo darbo metu išjungti negalime, tačiau galime šviestuvus pakeisti į mažai elektros vartojančius. Efektyvaus energijos vartojimo rezultatas yra energijos sutaupymas.

    Taupyti gali ir privalo kiekvienas, išjungdamas nereikalingą prietaisą ar lemputę. Tuo tarpu efektyvumui didinti būtina daug galvoti ir skaičiuoti – kiekvieno inžinieriaus, projektuotojo, verslo vadybininko ar ekonomisto pareiga tirti kiekvieną gamybos procesą, siekti, kad gaminamos produkcijos vienetui sukurti reikėtų kuo mažiau energijos, kad būtų naudojami efektyviausi įrankiai ir įrengimai.

    Energijos vartojimo efektyvumas nėra jos vartotojams primetama prievolė – tai visiems suteikiama energijos nauda: efektyvumas didina gamintojų ir paslaugų teikėjų konkurencingumą, mažina poveikį aplinkai, mažina žmonių išlaidas kasdienės buities poreikiams.

    Nors ir yra didžiulės galimybės taupyti energiją ją vartojant efektyviai, mes esame dar labai toli nuo šios galimybės realizavimo. Kodėl taip yra, negali atsakyti nei mokslininkai, nei analitikai. Kiekvienas iš mūsų taip pat privalome paklausti savęs – ar aš viską, kas įmanoma, padariau?

     Europos Komisija sunerimusi

    Šių metų kovo 8 dieną Europos Komisija paskelbė komunikatą, kuriame paminėjo apie pagrįstus įtarimus, kad nepavyks 20 procentų sumažinti pirminės energijos suvartojimo, nors tai numatyta 2006 strategijoje „2020 metų Europa. Pažangus, tvarus ir integracinis augimas“. Pagal Europos Sąjungoje 2009 metais įgyvendintas priemones atlikti skaičiavimai rodo, kad vartojimas gali būti sumažintas tik 10 % (Lietuva planuoja pasiekti 13 % ). ES savo tikslų atsisakyti neketina, todėl Komisija, atsiliepdama į 2011 metų vasario 4 dienos Europos Tarybos kvietimą imtis ryžtingų veiksmų, parengė išsamų Efektyvaus energijos vartojimo planą.

    Planuojama efektyviai vartoti energiją ne tik pastatuose (pastatų modernizavimas ir nauji statybos standartai) ir transporte (ekonomiški automobilių varikliai), bet didelis dėmesys bus skiriamas ir pramonei. Ypač atkreipiamas dėmesys į mažas ir vidutines įmones, nes dėl jų gausos sunku vertinti jas energijos vartojimo efektyvumo požiūriu. Naujame plane Europos Komisija siūlo tokioms įmonėms taikyti energijos vartojimo auditą ir įpareigoti jas diegti energijos valdymo sistemas. Europos Komisija pripažįsta, kad mažoms ir vidutinėms įmonėms nelengva investuoti į efektyvaus energijos vartojimo technologijas, todėl Komisija ragins valstybes nares jas skatinti mokesčių nuolaidomis, parama efektyvaus energijos vartojimo investicijoms ar energijos vartojimo auditui finansuoti, teikti reikalingą informaciją ir didinti energijos vadybos gebėjimus.

    Plane taip pat teigiama, kad veiksmingą poveikį turės energijos vartojimo efektyvumo planinių rodiklių nustatymas, atliekant tai dviem etapais. Per pirmąjį etapą, jau dabar, valstybės narės vykdo savus nustatytus nacionalinius efektyvaus energijos vartojimo planinius rodiklius ir programas. Europos Komisija 2013 metais vėl pateiks gautų rezultatų vertinimą apie galimybes pasiekti 2020 metų tikslą – sutaupyti 20 % energijos. Jei iš 2013 metų vertinimo rezultatų paaiškės, kad bendro ES planinio rodiklio pasiekti gali nepavykti, Europos Komisija antrajame etape siūlys nustatyti teisiškai įpareigojančius 2020 metų tikslus kiekvienai valstybei narei.

    Taupyti padės prekių etiketės

    Prieš devyniolika metų Europos Sąjungoje priimta buitinių prietaisų energijos suvartojimo ženklinimo direktyva leido gerokai sumažinti elektros energijos suvartojimą europiečių buityje. Naujoji, patobulinta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/30/ES dėl su energija susijusių gaminių ženklinimo pradeda galioti šių metų liepos mėnesio 20 dieną. Visi gaminiai, susiję su energijos vartojimu (ne tik buitiniai prietaisai, bet pramoninės paskirties gaminiai ir su energetiniu efektyvumu susiję produktai – langų stiklai, rėmai ar išorinės durys) bus paženklinti etikete, kurioje bus ne tik informacija apie gaminį, bet ir apie energijos suvartojimą jo eksploatavimo metu. Taip vartotojams bus sudaroma galimybė palyginti prekes ir pasirinkti efektyviausias. Gaminiai bus ženklinami jau vartotojams pažįstamomis etiketėmis, kuriose septyniomis raidėmis (A, B, C, D, E, F, G) ir septyniomis spalvomis bus išskirtos septynios energetinio efektyvumo klasės. Aukščiausios klasės gaminai bus žymimi tamsiai žalia spalva, žemiausios – raudona. Jei bus pradėti gaminti efektyvesni kurios nors prekių rūšies gaminiai, tos rūšies prekių etiketėse raudona spalva gali ir išnykti, nes žemesnės energetinės klasės gaminius pardavinėti nebus leidžiama . Direktyva įpareigoja žymėti parduodamus naujus šaldytuvus, šaldiklius, skalbykles, džiovyklas, orkaites, vandens šildytuvus, šviestuvus ir vėsintuvus. Europos Komisija ateityje galės papildyti šį sąrašą kitais daug energijos vartojančiais buities prietaisais. Direktyvos reikalavimai netaikomi prekybai naudotais prietaisais, taip pat transporto priemonėms.

    Tikslios, svarbios ir palyginamos informacijos apie gaminių suvartojamą energiją teikimas darys įtaką pirkėjams renkantis prekes, skatins gamintojus tobulinti savo gaminius.

    Ekonomiškų elektros variklių svarba

    Elektros varikliai suvartoja apie 70 % pramonėje suvartojamos elektros energijos, visos Europos Sąjungos mastu tai siekia 600 TWh per metus, toks kiekis 60 kartų viršija Lietuvos per metus sunaudojamos elektros energijos kiekį. Teigiama, kad padidinus elektros variklių efektyvumą, pramonėje galima būtų sutaupyti nuo 20 % iki 30 % elektros energijos. Pasirengimo tokio pobūdžio taupymui procesas prasidėjo jau prieš kelerius metus, priėmus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/32/EB, nustatančią ekologinio projektavimo reikalavimus energiją vartojantiems gaminiams. Po to buvo priimtas Europos Komisijos reglamentas Nr. 640/2009 dėl direktyvos reikalavimų taikymo elektros varikliams, nustatantis, kad nuo 2011 metų birželio 16 dienos bus leidžiama gaminti ir montuoti tik IE2 ir aukštesnės efektyvumo klasės elektros variklius, nuo 2015 metų sausio 1 dienos reikalavimai elektros varikliams bus dar aukštesni.

    Šalių, kuriose pasiekti geri elektros energijos efektyvaus vartojimo rezultatai, patirtis parodė, kad yra nemažai nebrangių ir veiksmingų būdų efektyviau naudoti elektros energiją. Visų pirma, patariama naudoti dažnio keitiklius, padedančius imti iš tinklo tik tiek elektros, kiek jos reikia elektros varikliui konkrečiu darbo momentu. Būtina naudoti tik aukštą naudingumo koeficientą turinčias pavaras ir energijos grąžinimo į tinklą modulius, kurie duoda naudos net naudojant 5 kW galingumą.

    Taupyti padės išmanieji elektros skaitikliai

    Ateityje visą Europos Sąjungą apimančių išmaniųjų elektros tinklų diegimas iš esmės pagerins galimybes kaupti ir perduoti informaciją apie elektros energijos tiekimą ir vartojimą. Ši informacija vartotojams leis efektyviau vartoti elektros energiją ir ją taupyti. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių numatyta, kad ne vėliau kaip 2020 metais aštuoniasdešimčiai procentų vartotojų turi būti įrengti išmanieji elektros skaitikliai. Prieš pradėdamos juos diegti, valstybės narės turėtų atlikti ekonominį vertinimą ir pagal jo rezultatus spręsti, nuo kokio galutinio suvartojamos elektros energijos kiekio tikslinga tai taikyti. Tikimasi, kad išmanieji elektros skaitikliai padarys didelį poveikį energijos vartojimo efektyvumui ir tolygesnės paklausos formavimuisi. Europos Komisijos skaičiavimais, būtent išmaniųjų skaitiklių įdiegimas 2020 metais sutaupytų 9 % energijos. Svarstoma galimybė išmaniesiems skaitikliams ir išmaniesiems  tinklams diegti naudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas.

    Valstybės narės privalo iki 2012 metų rugsėjo 3 dienos pateikti parengtų išmaniųjų skaitiklių ir tinklų diegimo darbotvarkę. Europos Komisija nenusiteikusi stebėti vangios valstybių veiklos – 2011 metų pabaigoje bus peržiūrimi pagrindinių veiksmų rodikliai. Jei reikiamos pažangos nebus, Komisija nagrinės, ar nereikėtų taikyti griežtesnių priemonių išmaniųjų tinklų diegimui paspartinti. Didelis dėmesys skiriamas tam, kad valstybės su savų išmaniųjų tinklų reguliavimo ir procedūrų barjerais neužsidarytų tarp savo sienų – bus reikalaujama siekti integruoti tinklus ES mastu ir tolygaus darbų tempo visose valstybėse.

    Išmanieji tinklai neapsiribos vien elektros energija, į bendrą sistemą bus sujungti šilumos, vėsinimo, vandens ir dujų tinklai. Išmanieji tinklai sudarys galimybę naudoti išmaniuosius buities prietaisus, valdomus internetu ar mobiliuoju telefonu, galinčius vartoti energiją, kai ji pigiausia, teikiančius išsamius duomenis apie energijos suvartojimą. Tokiais prietaisais visų pirma bus šaldytuvai, šaldikliai, šiluminiai siurbliai, skalbyklės, patalpų šildymo ir vėsinimo sistemos.

     

    Energetinio audito nauda

    Jau įpratome, kad kiekvienos įmonės ar įstaigos veiklą geriausiai įvertina nepriklausomi specialistai – auditoriai. Turime įvairiausių sričių audito – finansinio, vadybos, aplinkosaugos vadybos, kokybės vadybos – specialistų. Šiuo metu intensyviai rengiami pastatų energetinio audito specialistai, nes visuomeniniai pastatai atnaujinami dideliais tempais. Tikėtina, kad pajudės ir daugiabučių gyvenamųjų namų modernizavimas. Tačiau dar vienos, labai reikalingos audito rūšies, būtent įmonių technologinių procesų energetinio audito, atestuotų auditorių neturime. Mažiau nei pusei šimto įmonių tokį auditą atliko užsienio specialistai, tačiau tokio auditavimo procesas plačiau nepaplito, nes – neįtikėtina! – įmonės to nepageidauja. Kadangi tokių auditorių nereikia įmonėms, niekas jų ir nerengia – susidaro užburtas ratas, kuriame labiausiai nukenčia Lietuva, išlaidaudama importuojamam kurui daugiau, nei to reikėtų. Daug energijos vartotojų nežino didžiulių techninių galimybių taupyti. Energetikos inžinierius pakeitusios visų reikalų vadybininkais, įmonės nekreipia dėmesio į naudojamų technologinių procesų energetinį imlumą. Jei nekaupiami duomenys apie energijos suvartojimą, jei jie neanalizuojami, jei neturima reikalingų žinių, neįmanoma parinkti tinkamų sprendimų energijos vartojimo efektyvumui didinti.

    Valstybinė energetikos inspekcija, kurios viena iš funkcijų yra kontroliuoti energijos išteklių vartojimo efektyvumą, neturi pakankamų galių šį tikslą įgyvendinti. Jei tikrinant įmones inspekcijos atstovų nustatomi neefektyvaus energijos vartojimo  faktai, tai  į tikrinimo protokolą įrašoma, kad  efektyvus vartojimas tik rekomenduotinas.

    Minėtame Europos Komisijos efektyvaus energijos vartojimo plane siūloma, kad reguliarus didelių įmonių energijos vartojimo auditas taptų privalomas, o mažoms ir vidutinėms įmonėms taikomas su valstybės finansine parama. Komisijos nuomone, įmonėms reikėtų daugiau skaičiuoti energijos sąnaudas, turimus galingumus, analizuoti galimus pakeitimus efektyvumo aspektu. Paprastas dalykas, nuo ko reikėtų pradėti, – tai analizuoti mėnesines sąskaitas, o perkant technologinius ar infrastruktūros įrengimus, įvertinti eksploatavimo išlaidas.

    Geros taupymo iniciatyvos

    Ekonomiškai ir taupiai vartoti elektrą visuomenė mokoma jau daug metų, bet žema elektros kaina ir neriboti jos kiekiai, kuriais buvo nuolatos giriamasi iki Ignalinos AE uždarymo, neskatino to daryti. Akivaizdūs energijos švaistymo faktai taip pat žlugdė agitavimo kalbų ir vaizdų poveikį. 2008 metais atlikto tyrimo apie ES šalių gyventojų požiūrį į klimato kaitos problemą duomenimis, 60 % mūsų šalies gyventojų nieko nedaro, kad sumažintų elektros energijos suvartojimą savo namuose. Uždarius Ignalinos AE, situacija pasikeitė. Skausmingai ir su baime sutikome padidėjusią elektros kainą. Per kelerius artimiausius metus dar neaiškios elektros energijos patikimo tiekimo perspektyvos, nes tik 2016 metais planuojama baigti elektros jungtis su Švedija ir Lenkija. Dar nežinomos Visagino AE statybos perspektyvos. Tokioms sąlygoms esant, labai svarbiu veiksniu tampa elektros energijos taupymas. Galima pasidžiaugti, kad požiūrį į elektros taupymą ir efektyvų vartojimą pradėjo keisti energetikai. AB LESTO (Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatorius) paskelbė gražią socialinę iniciatyvą „Tiek, kiek reikia“. Šiai iniciatyvai vykdyti, jau 38 Lietuvos įmonės pasirašė „Žaliąjį protokolą“ – savanorišką susitarimą, kuriuo patvirtina, kad sieks  įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumo priemones, prisidėti prie Europos ir viso pasaulio aplinkos apsaugos ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO2) kiekio mažinimo, kurs energiją taupančią visuomenę. Šių metų vasario 10 dieną AB LESTO pirmą kartą (!) Lietuvoje surengė praktinę racionalaus elektros energijos vartojimo konferenciją „Tiek, kiek reikia įmonei“, kurioje daugiau kaip 200 verslininkų ir energetikų aiškinosi, ar efektyviai Lietuvoje vartojama elektros energija, ką daryti, siekiant ją vartoti racionaliau.

    Elektros energijos efektyviu vartojimu rūpinasi ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos įmonės. Nuo 2005 metų kasmet mažėja elektros energijos sąnaudos (kWh) šilumos energijos vienetui (1MWh) pagaminti. Asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas „Apžvalgai“ papasakojo, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, nustatydama šildymo kainų tarifus kiekvienam šilumos tiekėjui, reikalauja pagrįsti elektros energijos sąnaudas, analizuoja atskirų gamintojų pasiektus rezultatus. Asociacijos nariai dalijasi efektyvios gamybos patyrimu, tobulina technologinius įrengimus. Šiuo metu didžiausias efektas, vartojant elektros energiją, pasiektas įrengus dažnio keitiklius elektros varikliams.

  • ATGAL
    Trečiojo Reicho žlugimas
    PIRMYN
    Progresiniai mokesčiai – dėl progreso
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.