Aš myliu gėjus | Apžvalga

Įžvalgos

  • Aš myliu gėjus

  • Temos: Visuomenė
    Data: 2012-06-20
    Autorius: Karolis Jachimavičius

    Užsimaskavę kaukėmis seksualinių mažumų parado „Gay pride“ dalyviai Meksiko mieste. (REUTERS /Henry Romero/Scanpix nuotrauka)

    Aš myliu gėjus. Visus gėjus. Ne todėl, kad jie gėjai, bet todėl, kad jie pirmiausiai žmonės. Ir todėl, kad visi gėjai gali būti ne gėjai. Iš savo patirties žinau, kad tada, kai visai nebeišeina su mergina kažko nuveikti (ir lovoj), mūsų laikais vyrai pradeda ieškoti tame iš esmės legalizuotame variante galimybės rinktis homoseksualumą ir taip išlaikyti tos merginos dėmesį. Ei, pažiūrėk į mane, aš duoduos su vyrais…

    Esu prieš homoseksualumą, bet už gėjus. Gali skambėti paradoksaliai, bet tai ne tas pats. Homoseksualumas yra veiksmas, o žmonės, kurie stengiasi jį atlikti, yra vadinami gėjais. Rašytoja Renata Šerelytė yra gerai pasakiusi: „Žmogui visada reikia atleisti, nuodėmei – niekada“.

    Jau įpratau diskusijas apie homoseksualumą pradėti nuo meilės gėjams aiškaus išreiškimo. Kitaip, ypač Amerikos žiniasklaidos priemonėse, dažnai susilaukiu cenzūros ir mano komentarai būna trinami. Kartais trinami, net jeigu meilę išreiškiu. Tai kokių sąjungininkų gali rasti Petras Gražulis, kurio intencijos stabdyti homoseksualumą yra geros, tačiau būdai visai necivilizuoti. Kaip galima jo klausyti, kai jis taip į ausį rėkia, kad ji gali pradėti kraujuoti? Pykčiu blogio nenugalėsi, blogį gali nugalėti tik gerumu. Gražulis turbūt retai į Bažnyčią eina ar aplink ją būna, būtų pastebėjęs plakatą, raginantį blogį įveikti gerumu.

    Homoseksualumas Vakarų pasaulyje yra labai populiarus, ir iš dalies teisus P. Gražulis, kalbėdamas apie nuopolį. Apokalipsės nėra, kol yra šeimas turinčių ir į kitą lytį žiūrinčių žmonių, bet nuopolio yra. Gėjus ar ne gėjus – vienas pagrindinių XXI a. klausimų. Tai bene svarbiausias klausimas pasaulio visuomenėse per pastaruosius keliolika metų, visada sukeliantis audringų diskusijų Vakarų pasaulyje ir įtraukiantis žmones, kurie šiaip bodisi politika (Lietuvoje) ar derybomis dėl branduolinių ginklų (JAV). Tiesa, Lietuvoje diskusija audringesnė, ar vaiką be vyro auginanti moteris yra šeima (ar vaikų namuose augantis našlaitis taip pat yra šeima, klausiau aš), tačiau šios diskusijos logiška išvada yra, ar du gėjai taip pat yra šeima. Diskusijos apie homoseksualias šeimas vyko daugiau ne Seime, o atskiruose būreliuose, tačiau anksčiau ar vėliau jos pasieks ir Seimą, o ir žiniasklaidoje tos diskusijos jau seniai vyksta.

    Prieš kelias savaites JAV prezidentas Barackas Obama tapo pirmuoju JAV prezidentu, kuris palaiko homoseksualų santuokas ir tai galutinis ženklas, kad pozicija dėl gėjų taps viena pagrindinių politikos ašių. Britanijos premjeras Davidas Cameronas balandį pareiškė, kad jis remia homoseksualų santuokas, nes yra konservatorius (iš tikrųjų tokį nekonservatorišką dalyką pasakė, nes bijo prarasti reitingus). Obama ilgai rėmė krikščionišką požiūrį į šeimą, palaikydavo tik homoseksualų civilines sąjungas ir tik šiemet gegužę parėmė homoseksualų santuokas. Nuėjo paskui savo marksistinės Demokratų partijos, socdemų atitikmens Jungtinėse Valstijose, blogą kelią dar toliau.

    Marksistinės, reiškia neigiančios Dievą, nes neigiančios viltį. Marksistai sako, kad vargšas turi užmušt turtingą, nes kitaip pats turtingas netaps. Gimė vargšu ir mirs varge. Taip pat ir gėjai – jų ideologija sako, kad jie gimė tokie ir mirs tokie, kad vilties pasiekti išsipildymą su kita lytimi nėra. Todėl jie nekenčia visko, kas siejas su dviejų lyčių santykiais, ir stengiasi tai sugriauti. Imituodami. Homoseksualai sako, kad santuoka jokiu būdu ne iš Dievo, tokio instituto anksčiau apskritai nebuvo, tačiau vis tiek kovoja, kad galėtų tuoktis. Tai jeigu santuoka tokia niekinga, kam jums jos reikia? Kad pritrauktų kitos lyties dėmesį, jiems reikia santuokos. Viltis niekada nemiršta, viltis visada yra.

    Ar legalizuoti homoseksualų santuokas anksčiau ar vėliau bus diskutuojama Lietuvos parlamente. Kuo jos kitokios negu heteroseksualų santuokos? Kodėl vieni gali tuoktis, o kiti – ne? Kas tai per diskriminacija? Diskriminacija (lotyniškai šis žodis reiškia atskyrimą) visada būna. Nusikaltėliai yra diskriminuojami, jiems suvaržoma laisvė (nes vagystės yra blogai). Nepilnamečiai yra diskriminuojami, jie negali balsuoti (nes jie tam neturi proto). Gėjai yra diskriminuojami santuokos pagrindu, nes homoseksualumas yra blogai. Tai tiesiog pelų atskyrimas nuo grūdų. Pelų diskriminacija nuo grūdų.

    Heteroseksualai gali, o homoseksualai negali! Tačiau nėra jokių dviejų seksualumų. Yra vienas ir tas pats seksualumas, kuris, neigiamas ir gniaužiamas, su laiku gali išvirsti į iliuzinį pasitenkinimą su ta pačia lytimi. Egzistuoja skirtingos odos spalvos, kurios yra nei geros, nei blogos, ir pagal jas kažko žmogui neleisti yra blogai, tačiau seksualumas yra vienas. Amerikoje gėjai dažnai tapatinasi su dėl savo teisių kalbėti, dirbti ir gyventi kovojusiais juodaodžiais – jūs kovojot, dabar mes kovojam. Tiek to bendro – kova.

    Ar gali būti, kad homoseksualu tampama? Juk yra daugybė mokslinių tyrimų, kuriais įrodoma, kad egzistuoja net „homoseksualumo genai“! Yra ir visiškai priešingų tyrimų. Francisas Collinsas, krikščionis genų tyrinėtojas, Popiežiškosios mokslų akademijos narys ir įtakingas JAV mokslininkas, teigia, kad tokio paveldimumo nėra. Kas ieško, tas randa. Vieną savaitę skaitai, kad bananai labai sveika, kitą – kad bananai nesveika, trečią – kad bananai labai sveika. Nuodėmei atpažinti laboratorijos nereikia, mokslinė homoseksualumo diskusija – tai prisitaikymas prie nuodėmės. Žmogus visada laisvas rinktis, ne materija žmogų priverčia rinktis, žmogus visada renkasi pats.

    Visi moksliniai tyrimai prasideda nuo idėjos, o paskui toms idėjoms ieškoma pagrindimų, o radus, einama į Seimą ir aiškinama apie heteroseksualų šeimas. Tačiau terminas „heteroseksualus“ visada vartojamas greta su homoseksualumu. Be homoseksualumo jis neturi reikšmės. Kai pradedama aiškinti, kad homoseksualumas yra normalu, tada atsiranda ir neva kita seksualumo rūšis – heteroseksualumas, pamirštant, kad tai vienas ir tas pats – lyčių potraukis viena kitai.

    Vyras traukia moterį, moteris traukia vyrą, vyras bando save apgauti esąs moteris arba su moterimi ir atsiranda homoseksualumas. Kaip masturbacija, įsivaizdavimas, kad esi su kažkokia moterimi, nors iš tikrųjų tai tik iliuzija. Nori būti su kažkokia moterimi, tačiau užuot ėjęs pas ją ir su ja kalbėjęs, įsivaizduoji, kad su ja esi. Arba miegi su kita, su ja miegodamas įsivaizduoji, kad esi su pirmąja. Arba miegi su vyrais ir įsivaizduoji, kad esi su ta pirmąja.

    Viskas per uždarumą, per neigimą, per nenorą pripažinti problemos. Štai, atėjo liaunas vyrukas prie merginos, spokso į ją, labai ji jam patinka, naktimis ją sapnuoja, nori pakviesti ją į kiną, bet priėjęs negali žodžio ištarti. Dėl jo galantiškų manierų, liaunumo ir drovumo mergina nusprendžia: „Tu gal gėjus“. Vaikinas pradeda savyje ieškoti tam pagrindimo ir ieško vyro, su kuriuo galėtų permiegoti, kad įrodytų savo gėjiškumą, šitaip merginai patikti ir nusivesti ją į kiną. Praeina 20 metų, dėl gniaužiamų jausmų vaikinui krinka sveikata, o mergina su juo kaip neina į kiną taip neina… Žmogau, tai kad jos net nėra šalia, tu jos tuos 20 metų ir nematei… O viskas prasidėjo nuo to, kad nesugebėjai išreikšti jausmų.

    Geriausia dirva homoseksualumui – lyčių vaidmenys. Kalbu apie dalykus, kurie nenulemti gamtos, ne apie tai, kad moterys gimdo vaikus. Pavyzdžiui, kad būti liaunu arba apsirengti rožinius marškinius neva yra nevyriška. Ką daryti, jeigu kažkas prieina ir sako, kad mano balsas aukštas, todėl aš gėjus? Ar pavadintas gėjumi aš galiu toliau daryti, ką daręs, ar turiu permiegoti su vyru?

    Ai, įrodinėsiu, kad nesu gėjus miegodamas su moterimis. Ne vieną mylėdamas, tik užsiimdamas seksu su kuo daugiau, žiūrėsiu kiekybės, ne kokybės. Būti kirpėju gėjiška? Šitos profesijos nesirinksiu, vyriška yra būti tepaluotam, tepaluosiuos, nors man tai nepatinka. Darytis pedikiūrą gėjiška? Aš jo nesidarysiu. Kreminės spalvos gėjiška? Rengsiuos tik juodai ir pilkai. Darysiu viską priešingai, negu daro gėjai, ir tada būsiu tikriausias vyras!

    Pala pala, tikriausias vyre, jeigu tu darai tai, ko nedaro gėjai, tai tu visada lieki antras. Tu žaidi pagal jų taisykles. Jie gali nulemti tavo pasirinkimą, tu daraisi visiškai nuo jų priklausomas. Gėjai tavo gyvenime eina pirma.

    Įrodinėti „vyriškumą“ yra pats gėjiškiausias dalykas. Ooo, aš suremontavau savo mašiną, aš dabar esu labiau vyras! Taip nebūna, tai sviesto sviestavimas. Ooo, aš suvalgiau pietus, aš dabar labiau žmogus. Tikras žmogus! Atstumdami savo lyties žmones, skatiname homoseksualumą. Vairuoti nemokantis vyras taip pat gali naudoti genitalijas ir susilaukti vaikų.

    Ach, labai sunku kalbėti apie meilę žodžiais. Kai tik pradedi kalbėti apie meilę ir laimę, taip ji iškart nutrūksta. Jeigu žmogus nenori įsiklausyti į tai, ką kalbi, jo niekaip nepriversi. Neįmanoma homoseksualu pasiryžusį būti žmogų priversti rizikuoti dėl kažkokios merginos. Turi pats kelią rasti. O jeigu žmogus dešimt metų kartojo esąs gėjus, tačiau kažkokia jėga jį vis atveda prie gražios (jam gražios) moters, tačiau kiti jį persekioja ir muša, jam nuo to lengviau reikšti savo jausmus tai moteriai nepasidaro. Turime gėjus apkabinti ir palikti ramybėje, tačiau neturime skatinti žmonių gėjintis. Turime skatinti žmones rizikuoti ir aukotis. Turime nustoti aiškinti, kad yra vyriški darbai ir moteriški darbai, vyriški valgiai ir moteriški valgiai, vyriški rūbai ir moteriški rūbai. Jeigu tu nedirbi „vyriško“ darbo, vadinasi tu ne vyras – juk yra toks mąstymas. Jeigu tu „ne vyras“, vadinasi tu moteris, eik tapatinkis su moterimis. Moterys miega su vyrais, taip pasaulis surėdytas. Neturime gėjų palikti už savo rato, kaip tai daro socdemai, priskirdami juos fundamentaliai kitokiems žmonėms, gimusiems kitokiems, ir taip pastatydami sieną. Turime įsisąmoninti, kad homoseksualai yra tokie patys žmonės, kaip mes, tik nelaimingi.

    Per tą atstūmimą nenorima ir vertinti homoseksualumo, atskirti pelų nuo grūdų. Konstituciniame Teisme, JAV senate, Bundestage ir kiti, ar mašina yra gerai? Gerai, ja galima važiuoti. Ar duona yra gerai? Gerai, ją galima valgyti. Ar policija yra gerai? Gerai, jie saugo, kad nebūtų nusikaltimų. Ar santuoka gerai? Gerai, iš jos gimsta vaikai. Ar homoseksualai yra gerai? Na, nei gerai, nei blogai, jie tiesiog tokie yra… Kaip nei gerai, nei blogai – įsivaizduokit, vienas žmogus ir kitas žmogus ir jie vienas kitą myli, tai yra gerai! Tai kaip jiems nesusituokti! Įstatymleidys pradeda įsivaizduoti kitą žmogų ir jam priskirti tai, ką pats jaučia kitam tos pačios lyties žmogui, – tapatumą. Rimtai, sako, tai nieko blogo. Tačiau kitą žmogų jis tik įsivaizduoja, sprendžia pagal save, jis nežino, kaip kitas jaučiasi. Kad sužinotum, turi paklausti. Jeigu vienas vyras sako mylįs kitą vyrą, tai yra tapatumas, džiaugsmas, kad kitas yra toks pats, kaip tu. Kai vyras myli moterį, tai džiaugiasi, kad ji yra skirtinga, kad kitas yra kitoks. Gėjai ir jiems pritariantys tai painioja. Kol jie stovi prie kokio nors ezoterinio altoriaus, gali vienas su kitu tapatintis, tačiau kad įvyktų jų kažkoks lytinis aktas, turi nebesitapatinti.

    Be abejo, vyro ir moters santuoka negarantuoja, kad jie bus vienas kitam geri ir todėl laimingi, tačiau turime iškelti idealą, kaip turi būti grįsti vyro ir moters santykiai. Be abejo, įmanoma, kad nesusituokę žmonės būtų vienas kitam geri krikščionys, o aplinkui klestėtų, kad ir homoseksualų santuokos, kad ir svingerių santuokos (penki tėvai ir trys mamos – esą jeigu jiems taip gerai, kodėl ne?), kad ir vieno asmens santuoka su savimi pačiu arba žmogaus santuoka su televizorium (kadangi žmogus tvirtina jaučiantis potraukį televizoriui ir dėl jo susijaudina). Tačiau iš kur tie vienas kitam geri žmonės sužinojo apie gėrį? Iš Dievo žodžio. Ir jis gali būti išreikštas be Bažnyčios terminijos, vien visokiomis laisvėmis ir teisėmis. Jį perskaitę žmonės gali prisiminti, kad, pavyzdžiui, nuosavybė yra neliečiama (arba kaip parašyta Dekaloge – „nevok“). Reikia ir teisiškai kurti sąlygas homoseksualams tiestis ir stiebtis, tačiau neturim to daryti kaip Petras Gražulis. Labai gėjiška yra taip niršti. Būkime kilnūs, būkime pavyzdžiais..

  • ATGAL
    Kokią ašį vėl lipdo Maskva?
    PIRMYN
    Žalioji energija 2012: Lietuva ir Vokietija
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.