Ateikite, mano Tėvo palaimintieji… | Apžvalga

Įžvalgos

  • Ateikite, mano Tėvo palaimintieji...

  • Temos: Religija
    Data: 2011-05-03
    Autorius: Rasa BAŠKIENĖ

    Aukštieji Bažnyčios dvasininkai pagerbė palaimintojo popiežiaus Jono Pauliaus II karstą Šv. Petro Bazilikoje Vatikane gegužės 1-ąją. (A. Medichini/AFP/POOL/Scanpix nuotr.)

    Šių metų gegužės 1-ąją viso pasaulio krikščionių akys buvo nukreiptos į Vatikaną, kur vyko popiežiaus  Jono Pauliaus II beatifikacija. Romą aplankė keli šimtai tūkstančių svečių, norinčių dalyvauti beatifikacijos ceremonijoje. Neseniai atsidaręs tinklalapis www.jpiibeatus.org. jau prieš kelis mėnesius pradėjo teikti pagalbą besirengiantiems į kelionę piligrimams: jame buvo informuojama, kaip pasiekti Italijos sostinę Romą, kur apsistoti, pateikiama renginių programa, informacija apie  eismo sąlygos, pateikiami spaudos ir kitokie pranešimai apie iškilmes, įtrauktas sąrašas kitų Jono Pauliaus II beatifikacijai skirtų interneto puslapių, pristatytos lankytinos vietos.

    Beatifikacijos ceremonija vyko 3 dienas: nuo balandžio 30 d. iki gegužės 2 dienos.

     Beatifikacijos byla

    Popiežius Jonas Paulius II savo žemiškąją kelionę baigė 2005 m. balandžio 2 d. Iki paskutinio momento, nors labai sunkiai sirgo, jis atliko savo pareigas. Atsisveikinti su Šv. Tėvu tada atvyko daugiau kaip milijonas žmonių iš viso pasaulio, į laidotuves suvažiavo daugiau negu 100 valstybių vadovų. Jau tuomet žmonės kalbėjo, kad toks didelis lydinčiųjų skaičius prilygsta stebuklui, sklandė nuojauta, kad Jonas Paulius II greitai bus paskelbtas palaimintuoju, o vėliau – ir šventuoju. Tomis dienomis Romos gatvėse daugybė jaunų žmonių skandavo: Santo subito! ( liet. Tučtuojau šventuoju!)

    2005 m.birželio mėnesį popiežius Benediktas XVI išimties tvarka, nelaukdamas privalomų penkerių metų nuo kandidato į palaimintuosius mirties, leido pradėti Jono Pauliaus II beatifikacijos bylą. Beatifikacija (iš lotynų kalbos beatus, liet. palaimintas) yra Katalikų Bažnyčios pripažinimas, kad miręs asmuo įžengė į Rojų ir kad, užtariant mirusiajam, įvyko stebuklas. Manoma, jog žodis beatifikacija greičiausiai atkeliavo iš IV amžiaus, o gal ir dar iš anksčiau. Ankstyvaisiais krikščionybės laikais palaimintaisiais būdavo skelbiami vietiniai kankiniai, jų paveikslais puošdavo kapines. Dabartinė Katalikų Bažnyčios skelbimo palaimintaisiais tvarka nustato dvi būtinas sąlygas: pirmoji reikalauja, kad bylos metu būtų įrodyta, jog kandidatas į palaimintuosius gyvendamas herojiškai būtų praktikavęs evangelines dorybes, antroji reikalauja įrodyti kandidato į palaimintuosius užtarimu įvykusį stebuklą.

    2009 metų gruodžio 19 d. buvo paviešintas Šventųjų skelbimo kongregacijos dekretas, patvirtinantis, kad Jonas Paulius II savo gyvenimu herojiškai liudijo evangelines dorybes. Dekretą autorizavo popiežius Benediktas XVI. Tą pačią dieną prasidėjo stebuklo įrodymo etapas. Stebuklingų išgijimų, meldžiantis Jonui Pauliui II, buvo priskaičiuota net keli šimtai, tačiau bylai buvo parinktas stebuklingas vienuolės Marie Simon-Pierre išgijimas nuo Parkinsono ligos (šia liga sirgo ir nuo jos mirė Jonas Paulius II). Marie Simon-Pierre susirgo Parkinsono liga dar 2001 metais. Ligai smarkiai progresuojant, bendruomenės seserys vienuolės Prancūzijoje ir Afrikoje pradėjo melstis už sergančią seserį. Mirus Jonui Pauliui II, vienuolės jam meldėsi, prašydamos užtarimo savo seseriai. Praėjus lygiai 2 mėnesiams nuo popiežiaus mirties, 2005 m. birželio 2 d. sesuo Marie Simon-Pierre pajuto, kad traukuliai liovėsi. Medikų komisijos, tarp jų ir psichiatrai, ją tyrė ne kartą, tačiau išvada buvo aiški: staigus pasveikimas nepaaiškinamas mokslu. Buvo daug spekuliacijų šia tema, gandų, kad vienuolės būklė vėl blogėjanti, tačiau stebuklingą išgijimą 2010 m. spalio 21 d. pripažino ir Šventųjų skelbimo kongregacijos medicinos komisija. 2011 m. sausio 11 d. Šventųjų skelbimo kongregacijos nariai išleido dekretą, pritariantį stebuklui. Dekretą sausio 14 d. autorizavo Benediktas XVI.

     Beatifikacijos renginiai

    Jonas Paulius II palaimintuoju buvo paskelbtas šių metų gegužės 1-ąją, Atvelykio sekmadienį, Dievo Gailestingumo šventės dieną, kurią, beje, pats ir įsteigė. Velionis popiežius buvo labai didelis Dievo Motinos gerbėjas. Likęs gyvas po 1981 m. įvykdyto pasikėsinimo, Jonas Paulius II iki gyvenimo pabaigos buvo įsitikinęs, kad nuo mirties jį išgelbėjo Fatimos Dievo Motinos ranka, nukreipusi kulką nuo jo širdies. Priminsim, kad 1917 m. gegužės 13 d. Fatimoje (Portugalija) Dievo Motina pasirodė trims vaikams ir paprašė melstis už taiką pasaulyje ir karo pabaigą. Vaikams ji apreiškė daug būsimų įvykių, ištiksiančių žmoniją, taip pat išpranašavo ir pasikėsinimą į popiežių.

    Jonas Paulius II nuo jaunystės buvo labai pamaldus Dievo Motinai, jai skyrė visą savo meilę ir pasitikėjimą, pasirinkdmas šūkį Totus tuus! ( liet. Visas tavo!). Katalikų bažnyčios tradicijoje gegužės mėnuo yra skirtas Marijai, tad diena, parinkta Jono Pauliaus II beatifikacijai, yra labai prasminga.

    Beatifikacijos iškilmės prasidėjo Maldos ir Padėkos už Joną Paulių II vigilija balandžio 30-osios vakarą Romos Didžiojo cirko aikštėje, kurioje Senovės Romos laikais vykdavo lenktynės kovos vežimais. Vigilijoje dalyvavo apie 200 000 žmonių. Pirmoje dalyje atsiminimais ir liudijimais apie velionį Joną Paulių II dalijosi du buvę artimiausi bendradarbiai: kardinolas Stanislawas Dziwiszas, buvęs asmeninis sekretorius, ir Joaquinas Navarro Vallsas, buvęs Šventojo Sosto Spaudos salės direktorius. Stebuklingai pagijusi vienuolė Marie Simon-Pierre pasakojo apie savo stebuklingą pasveikimą. Ji vadino velionį popiežių ganytoju, „kuris buvo artimiausias silpniausiems, ligoniams ir jaunimui“. Antroje dalyje buvo kalbami Jono Pauliaus II įvesti Rožinio Šviesos slėpiniai. Tą pačią valandą rožinis buvo kalbamas Dievo Gailestingumo šventovėje Krokuvos priemiestyje Lagiewniki, Kawekamo – Bugando Marijos šventovėje Tanzanijoje, Libano Dievo Motinos šventovėje Harisoje, Gvadalupės Marijos šventovėje Meksikoje ir Fatimos šventovėje. Šeštadienio vakaro maldos budėjimo pabaigoje į dalyvius iš ekranų kreipėsi popiežius Benediktas XVI, suteikdamas palaiminimą. Visą naktį tikintieji meldėsi Romos bažnyčiose.

    Pati beatifikacijos iškilmė prasidėjo sekmadienio, gegužės 1-osios, rytą, 10 val. Šv. Petro aikštėje. Benediktas XVI, priimdamas Romos vikaro kardinolo Agostino Vallini prašymą įrašyti į palaimintųjų sąrašą Garbingąjį Dievo tarną Joną Paulių II, perskaitė iškilmingą beatifikacijos formulę. Joje skelbiama, kad nuo dabar Jonas Paulius II gali būti vadinamas palaimintuoju ir jo liturginė šventė nustatytose vietose ir suderinamai su teisės normomis bus minima spalio 22 d. Susirinkę daugiau nei milijonas maldininkų iš viso pasaulio pratrūko plojimais, kai virš Šv. Petro bazilikos balkono buvo atidengtas didžiulis besišypsančio Jono Pauliaus II atvaizdas. Tuomet Benediktas XVI iš vienuolės sesers Tobianos, patarnaudavusios Jonui Pauliui II, ir iš stebuklingai išgijusios sesers Marie Simon-Pierre rankų priėmė relikvijorių su velionio popiežiaus kraujo ampule. Garbingojo Dievo tarno Jono Pauliaus II karstas buvo iškeltas iš kriptos po Šv. Petro bazilika ir pastatytas joje priešais Altorių. Popiežius vadovavo procesijai pro Šv. Petro bazilikoje padėtą palaimintojo karstą, o po Šv.Mišių tūkstančiams maldininkų buvo sudaryta galimybė praeiti pro jį. Su popiežiumi Benediktu XVI koncelebravo dauguma Romos Bažnyčios kardinolų, įskaitant Vilniaus arkivyskupą Audrį Juozą Bačkį. Prie Altoriaus atnašavo Kolegijos dekanas Angelo Sodano, valstybės sekretorius Tarcisio Bertone, Romos vikaras Agostino Vallini, Krokuvos emeritas Franciszekas Macharski, palaimintojo Jono Pauliaus II asmeniniai sekretoriai Krokuvos ir Lvovo ganytojai – kardinolas Stanislawas Dziwiszas ir arkivyskupas Mieczyslawas Mokrzycki.

    Mišiose dalyvavo ir kiti penki Lietuvos Bažnyčios vyskupai: Eugenijus Bartulis, Rimantas Norvila, Juozas Žemaitis, Juozas Matulaitis, Jonas Ivanauskas. Komuniją dalijo apie tūkstantis kunigų, tarp jų buvo ir Lietuvių Šv. Kazimiero kolegijos dvasininkų.

    Pirmadienį, gegužės 2-ąją, 10.30 val. Šv. Petro aikštėje buvo aukojamos padėkos Mišios. Joms vadovavo Popiežiaus valstybės sekretorius kardinolas Tarcisio Bertone. Mišiose pirmą kartą buvo naudojami palaimintojo Jono Pauliaus II minėjimo liturginiai tekstai.

    Gegužės 2 d. Jono Pauliaus II palaikai buvo perlaidoti Šv. Sebastijono koplyčioje. Ši koplyčia yra Vatikano bazilikos dešiniosios navos pradžioje, prie Sopulingosios Mergelės Marijos koplyčios, kurioje stovi garsioji Mikelandželo „Pieta“.

    Per savo beveik 27 ganytojavimo metus Jonas Paulius II aplankė 129 šalis, susitiko su daugiau nei 1600 politinių lyderių, išleido 114 didelės apimties bažnytinių dokumentų. (M. Žilionytės nuotr.)

     Jono Pauliaus II asmenybės reikšmė Europai ir pasauliui

    Jonas Paulius II neabejotinai yra viena iškiliausių asmenybių žmonijos istorijoje. Jis darė didelę įtaką demokratizacijos procesams gimtojoje Lenkijoje, tapdamas didžiule „grėsme“ visam sovietų blokui Rytų ir Centrinėje Europoje. Net 1981 m. Šv. Petro aikštėje organizuotas pasikėsinimas nesustabdė Jono Pauliaus II pasiryžimo sugriauti komunizmą ir sujungti abi Europas. Jam be galo svarbus buvo žmogaus orumas ir dvasinė laisvė, galimybė kurti prasmingą, meilės kupiną pasaulį. Jis priešinosi eutanazijai, abortams, smerkė karus, jam buvo labai svarbūs ryšiai su kitomis religijomis. Jis buvo pirmasis popiežius, apsilankęs Jeruzalėje, jis pirmasis inicijavo susitikimą ir bendrą maldą beveik su visų religijų vyriausiaisiais dvasininkais. Jis nebijojo pripažinti Katalikų Bažnyčios klaidų ir atsiprašyti už jas. Per savo beveik 27 ganytojavimo metus Jonas Paulius II aplankė 129 šalis, susitiko su daugiau nei 1600 politinių lyderių,  išleido 114 didelės apimties bažnytinių dokumentų, tarp jų 14 enciklikų, 45 ganytojiškus laiškus, 14 apaštalinių paraginimų ir 11 apaštalinių konstitucijų, beatifikavo 1 338 žmones, kanonizavo (paskelbė šventaisiais) 482 palaimintuosius – daugiau nei visi jo pirmtakai per pastaruosius keturis amžius kartu paėmus.

    Jonas Paulius II buvo be galo atviras pasauliui: jam rūpėjo vaikai, seneliai, neįgalieji, jaunimas. Jis buvo didelis jaunų žmonių bičiulis, vis kartodavęs, kad jie atsakingi už ateities pasaulį. 1985 metais Jonas Paulius II įsteigė Pasaulio jaunimo dienas, kas dvejus metus rengiamas vis kitoje šalyje, o tarpiniais metais – visose vyskupijose. Su jaunais žmonėmis popiežius bendraudavo ir stadionuose, roko koncertuose, pasiėmęs mikrofoną kalbėdavosi su jaunimu jam suprantama ir aiškia kalba, kartu su jais atlikdavo šokio judesius, skambant moderniai muzikai. Jam mirus daugybė jaunų žmonių visame pasaulyje suprato netekę didelio draugo.

    Jonas Paulius II buvo pirmasis popiežius, aplankęs Lietuvą 1993 metais. Sunku būtų paneigti jo didelės asmenybės įtaką atgautai mūsų šalies laisvei. Visu savo be galo prasmingu gyvenimu jis teigė asmens laisvę, pagarbą gyvybei, tikėjimą ir pasitikėjimą Dievo sukurtu pasauliu, ragindamas nepasiduoti blogiui ir nebijoti atverti duris Kristui.

  • ATGAL
    Ką esame įsipareigoję Lietuvos lenkams?
    PIRMYN
    A. Saudargas: Jonas Paulius II turėjo nuostabią galią patraukti žmones
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.