Atėjo skambiai, išeina tyliai | Apžvalga

Valstybės naujienos

  • Atėjo skambiai, išeina tyliai

  • Temos: Ūkis
    Data: 2018-06-21
    Autorius: Gytis Žakevičius

    Kubiliaus Vyriausybės metu vienas didžiausių Europos bankų „Barclays“ Vilniuje įkūrė technologinį centrą, tačiau šiandien jis renkasi atsitraukimo iš Lietuvos strategiją. / Flickr.com/ Jean-Pierre Dalbéra nuotrauka

    Dar visai neseniai, prie Andriaus Kubiliaus Vyriausybės į Lietuvą investavo vienas didžiausių Europos bankų „Barclays“ ir čia įkūrė technologinį centrą. Tokios stambios ir visame pasaulyje gerai žinomos įmonės pritraukimas buvo itin geras ženklas ir kitiems investuotojams bei žymėjo Lietuvos, kaip patikimos bei inovatyvios šalies, įvaizdžio kūrimo pradžia. Po šio stambaus investuotojo atėjimo Lietuvą pasirinko ir daug kitų užsienio kompanijų, kurių apsisprendimas investuoti nedidelėje Rytų Europos valstybėje iš dalies buvo nulemtas būtent „Barclays“ banko sprendimu savo ateitį susieti su Lietuva. Gaila, tačiau „Barclays“ bankas, kaip ir kitos užsienio įmonės, šiandien traukiasi iš Lietuvos.

    BESITRAUKIANTIS IŠ LIETUVOS VERSLAS

    Per pastaruosius mėnesius žiniasklaidoje pasirodė keletas nemalonių žinių iš finansų rinkos. Pirmoji buvo susijusi su „Danske Bank“ apsisprendimu trauktis iš Lietuvos, o antroji – kad bene pats stambiausias ir žinomiausias užsienio investuotojas, finansų rinkos žaidėjas bankas „Barclays“ taip pat renkasi atsitraukimo iš Lietuvos strategiją. Šios dvi naujienos, nors ir iš pirmo žvilgsnio nėra tiesiogiai susijusios, tačiau signalizuoja apie mūsų šalyje esamas bei nesprendžiamas rimtas problemas. Dar galime prisiminti ir gamybinių įmonių pasitraukimą – „Coca-Cola“ gamybos linijos iš Alytaus perkėlimas į kaimyninę Lenkiją, „Intersnack Group“ kompanijos, gaminančios „Estrella“ traškučius, išvykimas iš Lietuvos, buvusios lietuviško kapitalo įmonės, tiesa, vėliau nupirktos užsienio investuotojų, „Suslavičius – Felix“ išvykimas į patrauklesnes gamybai šalis ir t. t. O kur dar galima paminėti daug lietuviškų įmonių, kurios perkėlė savo mokestines prievoles į kitas šalis, pvz., Estiją.

    Besitraukiančios užsienio investicijos visų pirma sukelia keletą neigiamų padarinių. Pirma, darbo netenka tiek kvalifikuota, tiek nekvalifikuota darbo jėga. Tai savo ruožtu reiškia, kad šie darbo netekę žmonės pradeda ieškoti naujų darbdavių. Jeigu vietinė rinka negali pasiūlyti jiems jokių naujų darbo alternatyvų, jie arba emigruoja, arba tampa bedarbiais. Pastaroji alternatyva labiau yra taikoma nekvalifikuotai darbo jėgai. Antras neigiamas padarinys yra mažėjantis valstybės mokesčių iš verslo surenkamumas. Ne paslaptis, kad didžiausios įplaukos yra už Sodros įmokas, tuomet eina darbuotojo sumokamas pajamų mokestis ir tik tada – įmonės pelno mokestis. Trečia, valstybė, iš kurios tiek užsienio, tiek vietinis verslas masiškai emigruoja, siunčia labai prastą signalą verslo bendruomenei ir formuoja neigiamą šalies įvaizdį užsienio investicijų kontekste. Ketvirtas neigiamas padarinys yra susijęs su tuo, kad nemažai verslų netenka užsakymų ir pajamų iš pasitraukusių užsienio įmonių, kurios neretai būdavo pagrindiniai paslaugų ar prekių užsakovai. Šie ir kiti neigiami veiksniai leidžia drąsiai teigti, kad šalių vyriausybės turėtų dėti titaniškas pastangas, idant tokie verslo rykliai nesitrauktų iš šalies.

    PADARINIUS PAJUSIME VISI

    „Danske Bank“ pasitraukimas iš Lietuvos skaudžiai paveiks visus finansinių paslaugų vartotojus. Tai visų pirma yra sietina su tuo, kad mažėja rinkos dalyvių bankiniame sektoriuje, o drauge mažėja ir pati konkurencija tarp bankų. Mažėjanti konkurencija reiškia, kad su mažesnėmis pastangomis bankai gali pasiekti tų pačių arba net didesnių finansinių rezultatų.

    Kaip teigia Lietuvos bankų asociacijos vadovas Mantas Zalatorius, toks Šiaurės Europos finansų grupės „Danske Bank“ sprendimas trauktis iš privačios bankininkystės ir verslo finansavimo sektoriaus visų pirma yra apmaudus sprendimas Lietuvai, tačiau prognozuotas ir lauktas sprendimas. Toks sprendimas buvo nuspėjamas, nes šis bankas nuosekliai mažino savo verslo apimtis bei vis optimizavo pačius verslo procesus, juos palaipsniui iškeldamas iš mūsų šalies. Todėl buvo galima nuspėti, kad ateis ta diena x, kai bankas pareikš nebematantis savo ateities Lietuvoje. Išeinančio banko atstovai įvardino tris pagrindines priežastis, dėl kurių nusprendė trauktis. Pirma – nedidelė, tačiau nuosekliai auganti rinka. Tačiau čia reikia atkreipti dėmesį į tai, kad gyventojų ir verslo perkamosios galios stabilus didėjimas neatperka gyventojų skaičiaus nuolatinio mažėjimo. Dėl šios priežasties Lietuva yra suprantama kaip besitraukianti rinka be didelių numatomų pasikeitimų ateityje. Antra pasitraukimo priežastis yra per didelė bankinio sektoriaus koncentracija ir konkurencija tarpusavyje. Dėl šios priežasties bankai konkuruodami tarpusavyje neretai veržiasi diržus ir mažina savo pelno apetitą. Trečia priežastis yra per didelis bankų reguliavimas, reikalavimai kapitalui ir priežiūrai. Itin didelė administravimo našta neleidžia bankui maksimaliai koncentruotis į vykdomą veiklą ir kai kuriais atvejais riboja galimas investicijų apimtis. Na, ir ketvirtoji bei paskutinė priežastis yra „Fintech“ kompanijų atsiradimas ir konkurencija iš technologinės pusės.

    Tad ir pati bankų asociacija pripažįsta, kad šis banko pasitraukimas iš Lietuvos yra itin neigiamas signalas bei tendencija. Jos prognozėmis, bankinių paslaugų kainos viena ar kita forma turėtų pradėti didėti per artimiausius pusę metų. Natūralu, kad galimas kainų didėjimas būtų perkeltas ant galutinių vartotojų pečių.

    VYRIAUSYBĖS ATSAKOMYBĖ

    Žvelgiant į buvusią dešiniųjų Vyriausybę, aiškiai matome jų siekį, kad Lietuvoje veiktų kuo daugiau užsienio įmonių, kurios diegtų čia vakarietiško verslo modelį bei kultūrą. Taip pat buvo norima kuo daugiau investuoti į inovatyvias įmones, kurios drauge keltų ir šalies inovacijų lygį. Akivaizdu, kad tokios aiškiai išreikštos veiklos kryptys davė savo rezultatų. Tačiau yra apmaudu, kad dabartinė Vyriausybė ne tik nepritraukia naujų inovatyvių užsienio įmonių, tačiau ir nesugeba išlaikyti esamų.

    Vienas iš pagrindinių valdžios uždavinių turėtų būti ne tik sudaryti verslui palankias sąlygas, bet ir pritraukti užsienio investicijų. Jeigu lietuviškas verslas turės visas sąlygas augti ir stiprėti, tai bus teigiamas signalas užsienio investicijoms, įrodantis, jog Lietuva yra ta vieta, į kurią reikia perkelti savo verslą.

    Užsienio investuotojai, dairydamiesi tinkamų šalių savo investicijoms, didžiausią dėmesį kreipia į tris faktorius – kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlą, infrastruktūrą ir mokestinę bazę. Didžiausios reformos turėtų būti atliekamos darbo rinkos reguliavimo srityje. Pagal Europos Komisijos rekomendacijas pirmiausia turėtų būti peržvelgti darbo teisę reglamentuojantys aktai, darbo sąlygų, laiko bei atlygio tinkamumas. Siekiant sumažinti kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą, būtina peržiūrėti ir palengvinti mokymosi visą gyvenimą programas ir jų įgyvendinimą. Taip pat reikia stiprinti smulkų ir vidutinį verslą, supaprastinti sąlygas e-verslui bei realiai teikti e-valdžios paslaugas, nepamirštant mažinti dividendų tarifų, leisti verslui reinvestuoti uždirbtą pelną, taikant nulinį tarifą ir perkeliant anksčiau patirtus nuostolius. Tik koncentruotai darbuojantis minėtose srityse, Lietuvai pavyktų išlaikyti lietuvišką verslą ir pritraukti užsienio investicijų.

  • ATGAL
    Vien skandalai valdo mus. Energetika – ne išimtis
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.