ATLIEKOS: ŠIUKŠLĖS AR PINIGAI? | Apžvalga

Įžvalgos

  • ATLIEKOS: ŠIUKŠLĖS AR PINIGAI?

  • Temos: Aplinka
    Data: 2011-12-30
    Autorius: Kęstutis SALICKAS

    Įstojus į Europos Sąjungą, mūsų šalyje įsigaliojo ir europinės atliekų tvarkymo direktyvos, kurioms įgyvendinti Lietuva iš Europos Sąjungos gavo didžiulę paramos sumą – apie 1 milijardą litų. Didžioji paramos dalis panaudota sąvartynams modernizuoti. Tai, žinoma, gerai, tačiau šiukšlių išvežimas į sąvartynus – primityviausias atliekų tvarkymo būdas, kurio šiuo metu nebepakanka. Kazokiškių, Utenos, Alytaus sąvartynai jau yra perpildyti atliekų, todėl skiriamos papildomos teritorijos jų plėtrai, kertamas miškas (Kazokiškių atvejis), skolinami pinigai, taigi atliekų tvarkymas tampa brangia būtinybe. Ką daryti, kad atliekos taptų ne sąvartynuose atsikratomomis šiukšlėmis, bet medžiagomis, kurios atneštų naudą paverčiant jas naujomis prekėmis arba kompostu, kurį galėtume grąžinti gamtai?

    Seime svarstomo atliekų tvarkymo įstatymų paketo nuostatomis siūloma iš esmės keisti iki šiol taikomus atliekų tvarkymo principus Lietuvoje. Pasak Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Jono Šimėno, įstatymo projektu būtų keičiami keli svarbūs principai: atliekų tvarkymas priartinamas prie jų susidarymo vietos, t. y. siūloma gyventojams imtis iniciatyvos rūšiuoti atliekas ir už tai gauti įmokų ar rinkliavų lengvatų; vertinant tai, kad tolesnis atliekų tvarkymas visada yra brangesnis, kai atliekos sumaišomos, rūšiavimas yra svarbus ne tik dėl to, kad tai leidžia perdirbti antrines žaliavas, bet ir dėl to, kad tai leidžia atpiginti bendras atliekų tvarkymo sąnaudas, taip pat ir gyventojams.

    Jonas Šimėnas. | (M. Žilionytės nuotr.)

    Jonas Šimėnas. (M. Žilionytės nuotr.)

    J. Šimėnas teigia: „Įgyvendinant „teršėjas moka“ principą, visi atliekų turėtojai būtų atsakingi už tas atliekas, kurias jie generuoja. Taip būtų atsisakoma lygiava pagrįsto rinkliavų principo.

    Subsidiarumo principas numato, kad tai, ko negali atliekų turėtojas padaryti pats, jam turi padėti padaryti savivaldybės, kurios įstatymų nustatyta tvarka yra atsakingos už komunalinių atliekų sutvarkymą.

    Siekiant, kad atliekų tvarkymas netaptų pasipelnymo šaltiniu, siūloma griežtai atskirti administravimo paslaugą nuo pačios tvarkymo (surinkimo, vežimo, perdirbimo ar kitokio naudojimo) paslaugos.“

    Taigi, ypač svarbu nustatyti atliekų tvarkymo iniciatyvos ir atsakomybės teises bei pareigas piliečiams ir savivaldybėms. Šiuo metu daugelis savivaldybių šią atsakomybę yra perdavę regioniniams atliekų tvarkymo centrams (RATC), kurie yra arba viešosios įtaigos, arba savivaldybių įmonės. Tam, kad neliktų dviprasmybių, siūloma apsispręsti, ar atliekų tvarkymą administruos pačios savivaldybės, ar šias pareigas perduos RATC-ams. Pirmu atveju RATC-ai galėtų tapti atliekų tvarkymo vykdytojais, antru – administratoriais. Jeigu savivaldybės, būdamos atsakingos už atliekų tvarkymą, imtųsi pačios administruoti atliekų tvarkymo sistemą, konkurso būdu jos parinktų atliekų tvarkymo įmones, pagal pasiūlytą geriausią tvarkymo būdą, kainą, biologiškai skaidžių atliekų rinkimą atskiriant nuo kitų atliekų srauto ir kt. Taip būtų įgyvendinti gyventojų, savivaldybės bei valstybės keliami reikalavimai. „Atliekų direktyvoje keliami uždaviniai sumažinti šiukšlių kaupimą sąvartyne, tad atliekų tvarkytoju taps įmonės, kurios pasiūlys geriausią atliekų tvarkymo paketą, t. y. atrinks daugiausiai antrinių žaliavų, atskirai tvarkys biologiškai skaidžias atliekas“, – „Apžvalgai“ sakė Jonas Šimėnas.

    Kad gyventojus skatintume rūšiuoti, neužtenka vien apie tai kalbėti. Svarbu, kad gyventojai būtų motyvuoti tai daryti. Šiuo metu atliekas tvarkančios įmonės skelbiasi, kad išrūšiuotas atliekas išveža nemokamai, tačiau mokestis už atliekų tvarkymą visiems yra vienodas – ir tiems, kurie rūšiuoja, ir tiems, kurie nerūšiuoja. Įstatymo projekte siūloma gyventojams suteikti teisę patiems dalyvauti atliekų tvarkymo sistemoje, sudarant sąlygas pasirašyti individualias sutartis su savivaldybe dėl atliekų rūšiavimo bei tvarkymo, prisiimant atitinkamas pareigas ir atsakomybę. Gyventojas, rūšiuojantis atliekas, mokėtų mažiau, o tas, kuris nenori rūšiuoti, mokėtų visą mokestį. J. Šimėno teigimu, gyventojai, rūšiuojantys atliekas, galėtų mokėti dvigubai mažiau už tuos, kurie nerūšiuos atliekų.

    Vėlgi yra sakoma, kad nebelieka už ką mokėti, jeigu doras pilietis viską sąžiningai išrūšiuoja, o biologiškai skaidžios (pūvančios) atliekos sukompostuojamos namų ūkyje. Apskaičiuota, kad apie 30 % atliekų, besikaupiančių buityje, netinka perdirbi. Jas būtų galima nebent sudeginti, tačiau kol kas Lietuvoje neturime tokių įrenginių, o deginti buitines atliekas pavojingų atliekų deginimo įrenginyje – būtų pernelyg brangu. Lieka tik dar kartą priminti, kad už išrūšiuotas atliekas perdirbėjai moka neblogus pinigus. Čia, pasak J. Šimėno, ir kyla daugiausia nesutarimų. Atliekų tvarkytojai nori patys jas rūšiuoti ir pardavinėti perdirbėjams gaudami dvigubą atlyginimą – vieną iš gyventojų (rinkliava), kitą iš perdirbėjų už antrines žaliavas, nes tai jau ne šiukšlės, o pinigai.

    Daug kas skeptiškai žiūri į galimybę daugiabučių namų gyventojams atskirai rinkti biologiškai skaidžias atliekas. Kitų šalių patirtis rodo, kad tai galima padaryti, jeigu to pageidauja visi namo gyventojai. Daugiabučiame name ar daugiabučių namų bendrijoje įmanoma diegti dvi sistemas – norintiems rūšiuoti ir nenorintiems. „Jeigu daugiabučio gyventojai pūvančias atliekas dėtų į atskirą konteinerį, o atliekų tvarkymą atliekanti įmonė išvežtų tas atliekas kompostuoti arba biodujoms gaminti, jie galėtų mažiau mokėti už tuos, kuriems tai nesvarbu ir kurie nedalyvauja atliekų rūšiavime“, – teigia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas.

    O kaip bus naudojama ta milijardo dydžio ES parama? „Manau, kad didžioji šios paramos dalis, kuri dar nepanaudota, turėtų būti skiriama viešajai infrastruktūrai kurti, o tam turi pasitarnauti atliekų tvarkymo įstatymų paketas, – sako komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas. – Yra vilties, kad išmoksime ir įprasime prie naujo atliekų tvarkymo būdo – atliekų rūšiavimo. Tai leistų gyventi gražiau, sveikiau ir mokėtume visi mažiau.“

     

  • ATGAL
    K. Masiulis: Ar prabangaus turto mokestis yra „konservatoriškas“?
    PIRMYN
    „MANO GURU“: KAI REIKIA IŠMOKTI GYVENTI IŠ NAUJO
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.