Atominės energijos link | Apžvalga

Įžvalgos

  • Atominės energijos link

  • Temos: Energetika
    Data: 2011-07-18
    Autorius: Gytis ŽAKEVIČIUS

    Ministras Pirmininkas A. Kubilius ir "Toshiba" korporacijos vyresnysis viceprezidentas bei jai priklausančios "Power Systems Company" prezidentas Y. Igarashi (Kęstučio D. Rimkevičaus nuotr.)

    Birželį į Lietuvą atkeliavo ne tik vasariški orai, bet ir būrys užsienio investuotojų, pasirengusių finansiškai prisidėti prie Visagino atominės elektrinės statybų. Vilniuje ir Visagine taip pat viešėjo atominės energetikos atstovai iš kaimyninių valstybių – Estijos, Latvijos ir Lenkijos, nes šios valstybės taip pat aktyviai dalyvauja statant atominę jėgainę.

    Prieš keletą metų, tarpininkaujant Europos energetikos komisarui Guentheriui Oettingeriui, visos trys Baltijos šalys ir Lenkija pasirašė komunikatą dėl bendradarbiavimo energetikos srityje ir bendros atominės elektrinės statybos Lietuvoje. 2009 metais buvo išleistas tarptautinis kvietimas investuoti užsienio kompanijoms į atominę jėgainę. Ilgai laukti susidomėjusių bendrovių iš užsienio nereikėjo – 2010 metais prasidėjo aktyvios derybos su potencialiais strateginiai partneriais.

    Korėjiečių mįslė

    Iš viso buvo pateikti du pasiūlymai dėl investavimo, tačiau viena kompanija neatitiko reikalaujamų kriterijų, todėl jos pasiūlymas buvo atmestas. Kitas galimas investuotojas– Pietų Korėjos bendrovė „Kepco“ iš pradžių pateikė savo investicinį planą, tačiau Vyriausybei paprašius patikslinti kai kurias pasiūlymo detales, kompanija atsiėme savo ketinimus investuoti. Kaip skelbiama, korėjiečiai buvo pateikę fiksuotos kainos pasiūlymą, dėl kurio atominė elektrinė turėjo būti pastatyta iki 2020 metų. Tuomet premjeras Andrius Kubilius net buvo susitikęs su Pietų Korėjos prezidentu ir prašė jo, kad šis paremtų kompanijos „Kepco“ siekius dalyvauti atominės jėgainės statybose Lietuvoje. Tačiau visos pastangos buvo bergždžios – „Kepco“ nepakeitė savo pozicijų ir mįslingai pasitraukė iš konkurso.

    Pakartotinio konkurso sąlygos

    Nepavykus iš karto susitarti su investuotojais, Visagino atominės jėgainės konkursas buvo pratęstas iki šių metų liepos mėnesio. Būtent tada Vyriausybė žada paskelbti, kuri tarptautinė kompanija prisidės prie elektrinės statybų. Energetikos viceministras Romas Švedas teigia, kad Vyriausybė ir toliau dės visas pastangas, ieškodama naujų investuotojų, ir aktyviai bendradarbiaus ir  bendraus su rastais, tam kad būtų priimtas visas puses tenkinantis sprendimas, o Lietuva turėtų atominę elektrinę. Yra ieškoma ne technologijos tiekėjo, bet strateginio investuotojo, kuris finansiškai prisidėtų prie jėgainės statybų ir dalyvautų jos valdyme. Suskaičiuota, kad bendra projekto vertė siekia 17–20 mlrd. Lt. Lietuva yra pasiryžusi turėti 34 % būsimos atominės elektrinės akcijų, t. y. investuoti apie 6–7 mlrd. Lt. Taip pat yra nuspręsta, kad strateginis investuotojas galėtų padengti iki pusės viso projekto vertės. Likusius procentus dengtų regioniniai partneriai – latviai, estai ir lenkai. Tiesa, iki šiol vyksta derybos, kiek kuriam regioniniam partneriui turėtų atitekti Visagino atominės elektrinės akcijų. Planuojama, kad iki šių metų pabaigos turėtų būti pasirašyta konsecijos sutartis, o realios statybos prasidėtų 2014 metais. Visagino atominė elektrinė 2021 metais visiškai turėtų pakeisti 2009 metais uždarytą Ignalinos atominę elektrinę. Šis projektas yra neabejotinai pats didžiausias iki šiol kada nors įgyvendintas Baltijos šalių ir Šiaurės Lenkijos regione. Tokio projekto statybos reikalauja Lietuvos Vyriausybės ir institucijų susitelkimo, gebėjimo suvaldyti didžiulio masto procesus. Visa tai galima drąsiai vadinti pačiu didžiausiu projektu, kurį kada nors yra įgyvendinusi nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė. Pleniminariais skaičiavimais, visiems parengiamiesiems darbams, įvairiems tyrimams bus išleista apie 25 mln. litų.

    Kodėl Lietuva tokia patraukli užsienio investuotojamas?

    Lietuvoje jau apsilankė dviejų tarptautinių kompanijų atstovai ir pateikė savo pasiūlymus ir vizijas dėl Visagino atominės jėgainės statybų. Tiek kompanijos „Hitachi“ prezidentas Hiroaki Nakanishi, tiek ir bendrovės „Westinghouse“ prezidentas Europai, Vidurio Rytų ir Afrikos regionui Andersas Jachsonas liko patenkinti sudarytomis sąlygomis ir išreiškė viltį, kad būtent jie bus pasirinkti jėgainės investuotojais. Vyriausybė savo ruoštu džiaugiasi sulaukusi tokių aukštas pareigas einančių asmenų vizitų, nes tai rodo rimtą požiūrį ir norą investuoti į lietuviškąjį projektą. Abiejų kompanijų atstovai teigia sulaukę ypač daug dėmesio iš premjero Andriaus Kubiliaus. Premjeras deda visas pastangas, kad investuotojai jaustų politinį palaikymą, o tai tokiuose projektuose yra bene pats svarbiausias aspektas. Užsienio kompanijos, matydamos tokį didžiulį palaikymą ir siekį pradėti ir baigti atominės elektrinės statybas Visagine, neabejoja šio projekto sėkme. Tai pabrėžia ir abiejų bendrovių prezidentai, kurie teigia nematantys kliūčių Lietuvai iki 2020 m. pasistatyi atominę elektrinę.

    Be didžiulio politinio palaikymo, ne mažiau svarbu yra ir pačio projekto perspektyvos. Kiekvienam investuotojui darant bet kokio pobūdžio investicijas yra svarbiausia jų atsipirkimo laikas. Norint, kad investicija atsipirktų ir tai įvyktų kaip įmanoma greičiau, reikia didelės ir stabilios rinkos. Nors pačios Lietuvos rinka atominės elektrinės energijai parduoti yra sąlygiškai maža, tačiau faktas, kad ,be Lietuvos, dar yra strateginės partnerės – Lenkija, Latvija ir Estija, daro šį projektą itin patrauklų. Tiesa, net ir šios keturios šalys visiškai nesuvartotų viso energijos kiekio, kurį bus pajėgi pagaminti Visagino atominė elektrinė. Tačiau šiuo metu yra elektros jungtis tarp Estijos ir Suomijos, o kita jungtis tarp Lenkijos ir Švedijos yra diegiama. Tad tokiu būdu Baltijos elektros energijos rinka bus sujungta ir integruota į Skandinavijos šalių elektros rinką. Toks sujungimas reiškia, kad Visagino atominė elektrinė savo pagamintą energiją galės realizuoti ir visoje Šiaurės Europos elektros rinkoje „Nord Pool“. O tai savo ruoštu garantuoja stabilias ir dideles pajamas, taip pat greitą atsipirkimo laiką.

    Kitas svarbus aspektas yra tai, kad Vokietijoje iki 2021 metų bus uždarytos visos atominės elektrinės. Vokietijos vyriausybė yra kategoriškai nusistačiusi prieš atominę energetiką, taigi jau dabar yra aišku, kad šaliai nuo 2021 metų teks importuoti iš užsienio nemažą kiekį elektros energijos. Vokiečiai labai norėtų aprūpinti savo šalį elektros energija, pagaminta tik iš atsinaujinančių šaltinių, tačiau bent jau artimiausiu metu jiems to padaryti nepavyks. Dėl šių priežasčių Visagino atominei jėgainei atsiveria gera perspektyva eksportuoti pagamintą energiją ir į tokią didžiulę rinką kaip Vokietija. Kita vertus, suprantamos abejonės, ar šalis, kuri taip griežtai kovoja su atominėmis elektrinėmis, pirks atominę energiją. Tačiau tai yra tolima perspektyva, žvelgiant 10 metų į priekį, gali dar daug kas pasikeisti.

    Bene pati rimčiausia Visagino AE problema yra tai, kad Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje taip pat gali būti pastatytos atominės elektrinės. Tačiau šių projektų tikslai ir galimybės yra diskutuotini. Akivaizdu, kad tiek baltarusiškoji, tiek ir rusiškoji atominės elektrinės yra daugiau geopolitikos nei energetinės politikos instrumentas. Šie du projektai atsirado tik tuomet, kai Lietuva ryžtingai apsisprendė statyti Visagino atominę elektrinę. Baltarusijai atominė jėgainė iš tiesų yra reikalinga savo elektros energijos poreikiams patenkinti. Vis dėlto yra aišku, kad pačiai šaliai atominės elektrinės pagaminamas energijos kiekis yra per didelis. Baltarusiai realizuoti perteklinį energijos kiekį Europos Sąjungoje vargiai galėtų, dėl šiai šaliai dažnai taikomų ekonominių ir energetinių sankcijų. Taip pat būtų taikomi didžiuliai panaudos mokesčiai už galimybę prisijungti ir naudotis elektros tinklais, vedančiais į Vakarų Europą. Prie šio mokesčio dar galime priskirti ir kiekvienos šalies, per kurią būtų transportuojama elektros energija, taikomus skirtingo didžio tranzitinius mokesčius. Keltume ir kitą klausimą – kaip šalis, kuri yra krečiama ekonominės krizės, neseniai devalvavusi savo valiutą ir skendinti didžiulėse skolose, gali finansuoti projektą, kurio vertė siekia apie 6 mlrd. eurų?

    Dar įdomiau yra su būsima Kalingrado atomine elektrine. Nors Rusija ir pajėgi rasti finansinių išteklių tokio masto statybai, tačiau kyla klausimas, kur bus realizuojama pagaminta atominė energija. Aikivaizdu, kad pačios Kaliningrado srities elektros energijos poreikis yra toks mažas, kad beveik visa pagaminta energija būtų eksportuojama į užsienį. Taigi kyla klausimas, kur, nes Kaliningradas neturi elektros jungčių su Skandinavijos valstybėmis. Vienintelė išeitis jiems yra eksportuoti pagamintąk elektros energiją per Lietuvą arba per Lenkiją. Vadinasi, Rusijos projektas gali būti labai greitai izoliuotas nuo Vakarų Europos ir tapti energetinės salos pavyzdžiu. Tiesa, tik laikas parodys, ar Lietuva ir Lenkija gali kartu dirbti įgyvendindamos bendrą energetinę politiką.

    Mitas apie branduolinį kurą

    Viešojoje erdvėje pastarosiomis dienomis pasirodė nemažai pranešimų, kad Lietuvai iš viso nevertėtų pradėti Visagino atominės elektrinės projekto ir jo plėtoti, nes neva tai nė kiek nesumažins energetinės priklausomybės nuo Rusijos. Pagrindinis tokio teiginio argumentas yra tai, kad Rusija yra vienintelė branduolinio kuro tiekėja atominėms elektrinėms pasaulyje. Anaiptol. Rusija disponuoja tik apie 9 % pasaulinių urano rūdos atsargų. Didžiausi urano rūdos tiekėjai yra Kanada, Kazachstanas ir Australija. Kartu šios šalys išgauna apie 60 % urano pasaulyje. Tiesa, urano sodrinimo srityje situacija yra šiek tiek kitokia, tačiau ir čia Rusija nėra vienintelė valstybė, kuri sodrina uraną. Rusija Europos Sąjungoje esantiems senos gamybos VVER rektoriams turi išskirtinę sodrinto urano tiekimo sąlygą. Tačiau pagal Europos Sąjungos direktyvą naujos gamybos atomines elektrines Rusija gali aprūpinti ne didesniu nei 20 % pagal poreikį sodrinto urano kiekiu. Taigi pasaulyje yra apie 15 valstybių, kurios išgauna uraną ir dar daugiau, kurios jį sodrina. Taip pat vertėtų paminėti, kad pasaulinėje praktikoje yra įprasta, kad reaktorių technologijos tiekėjas turi nuosavas branduolinio kuro gamyklas arba aktyviai bendradarbiauja su jomis. Todėl nesvarbu, kuris investuotojas statys atominę elektrinę Lietuvoje, nes tiek vienas, tiek kitas tiesiogiai arba per dukterines įmones valdo branduolinio kuro gamyklas Europoje, Azijoje ir Amerikoje.

    „Hitachi“ vs „Westinghouse“

    Abu investuotojai yra pasirengę investuoti į atominės elektrinės statybas Lietuvoje. Abiejų kompanijų aukštus postus užimantys darbuotojai susitiko su Lietuvos Vyriausybės atstovais, aptarė finansavimo klausimus ir sąlygas,  pateikė savo konkrečius pasiūlymus. Tiesa, kaip ministras pirmininkas Andrius Kubilius teigia, pateikti pasiūlymai nėra galutiniai, nes vis dar vyksta derybos ir ieškoma optimalaus varianto. Nors pačių derybų detalės laikomos paslaptyje, tačiau yra aišku, kad investicijos turėtų būti iki pusės projekto vertės, pritaikant aktyvų dalininko modelį.

    Minėtos dvi kompanijos panašios tuo, kad abi yra branduolinių reaktorių gamintojos ir tiekėjos. Tačiau jos abi iki šiol tik gaudavo užsakymus atominėms elektrinėms statyti, o pačios niekada aktyviai nedalyvavo jėgainių finansavimo projektuose. Skiriasi šios kompanijos tuo, kad naudoja visiškai skirtingas branduolinių reaktorių technologijas. Tiesa, tiek vienos, tiek kitos kompanijos naudojamos technologijos yra priskiriamos pačioms naujausioms ir moderniausioms branduolinės energetikos technologijoms.

    „Hitachi“

    Pirmas į Lietuvą su pasiūlymu investuoti į Visagino atominės elektrinės statybas atvyko „Hitachi“ kompanijos prezidentas Hiroaki Nakanishi. Jis iškart patikino, kad kompanijai šis projektas yra labai svarbus, kaip ir Lietuvos siekis turėti patikimą ir nepriklausomą energijos tiekimą. Bendrovė „Hitachi“ yra įsteigta 2007 metais Japonijoje. Ji užsiima atominių reaktorių technologijos gamyba, vystymu, planavimu, modeliavimu ir priežiūra. Kompania tiekia ABWR tipo reaktorius – keturi šios bendrovės reaktoriai jau veikia ir trys dar statomi. Šie reaktoriai yra verdančio vandens veikimo tipo. Jie pasižymi aukštu saugos lygiu ir išgauna apie 1350 megavatų galią. Kompanija iš viso administruoja 22 tokio tipo branduolinius reaktorius skirtingose valstybėse. Metinės bendrovės pajamos siekia 271,5 mlrd. litų, o joje dirba per 360 tūkst. darbuotojų. Beje, Lietuva yra suinteresuota ne tik investicjomis į branduolinę energetiką, bet ir šios kompanijos investicijomis į aukštąsias technologijas, dėl kurių „Hitachi“ yra žinoma kaip pasaulinė lyderė.

    „Westinghouse“

    Šios kompanijos atstovai taip pat pareiškė, kad Visagino atominės projektas jiems yra labai svarbus. Ši bendrovė gali pasiūlyti ne tik statyti atominę jėgainę, bet ir tiekti branduolinį kurą, taip pat prižiūrėti ir eksploatuoti jėgainę. Ši kompanija yra viena iš ryškiausių pasaulinių kompanijų, plėtojančių branduolines technologijas. 70 % šios bendrovės akcijų valdo Japonijos koncernas „Toshiba“, o metinė jos apyvarta siekia 170 mlrd. litų. Bendrovės gaminamų reaktorių veikimo modelis remiasi suslėgto vandens principu. Tokie AP 1000 modelio reaktoriai gali išgauti iki 1100 megavatų galią. Beje, jeigu pažvelgtume į šiuo metu statomas atomines elektrines, pamatytume, kad būtent ši branduolinių reaktorių technologija yra pirmaujanti.

    Konkurso rezultatų belaukiant

    Nors abi kompanijos jau pateikė savo pasiūlymus, tačiau jokios detalės apie juos nėra viešinamos. Viena vertus, vis dar vyksta aktyvios derybos, t. y. aptariamos įvairios sąlygos ir aspektai ir tobulinami pasiūlymai. Kita vertus, yra nustatytas terminas iki liepos mėnesio pateikti galutinius ir nekeičiamus pasiūlymus. Bet koks informacijos nutekėjimas neigiamai paveiktų pačią konkurso eigą, nes pelno siekiančios kompanijos tai panaudotų savo naudai.

    Liepos mėnesį Vyriausybės laukia sunkus išbandymas – atrinkti viešo konkurso nugalėtoją ir paskelbti, kuri kompanija statys Visagino atominę elektrinę. Šis sprendimas nebus lengvas, nes reikės vertinti ne tik galutinę pasiūlymo kainą, bet ir visą paketą įvairių kriterijų. Bene pats svarbiausias aspektas yra investavimo forma, t. y. kaip savo finansinį dalyvavimą projekte mato kompanijos. Ne ką mažiau svarbu ir investicijos mastas, t. y. koks akcijų kieki bus įsigytas ir koks bus išėjimo variantas – akcijų pardavimo pasibaigus investiciniam laikotarpiui modelis. Taip pat nereikėtų užmiršti ir finansinių saugiklių reikšmės, t. y. kas atsitiktų, jei investuotojas pradėtų atsilikti nuo numatyto grafiko, nevykdytų kurių nors sutartyje numatytų sąlygų ar nuspręstų savavališkai pasitraukti iš projekto.

    Ne ką mažiau svarbi yra ir techninė šio projekto pusė. Abi kompanijos naudoja skirtingas branduolines technologijas, jų branduolinių reaktorių galingumas taip pat skiriasi. Neabejotina, kad ir pateiktų pasiūlymų sąlygos skirsis viena nuo kitos. Todėl yra svarbu objektyviai įvertinti situaciją ir nuspręsti, kuri technologija yra naudingesnė Lietuvai.

    Prie šių kriterijų dar galima paminėti šalutinius, tokius kaip „Westinghouse“ kompanijos turimas branduolinio kuro išgavimo gamyklas ar „Hitachi“ galimybę papildomai investuoti Lietuvoje į aukštąsias technologijas.

    Vyriausybė išties atliko didžiulį darbą Visagino atominės jėgainės projekte. Belieka tikėtis, kad pašaliniai veiksniai neturės įtakos konkurso eigai ir Vyriausybė jau liepos mėnesį paskelbs Lietuvoje stovėsiančios atominės jėgainės pagrindinį investuotoją.

  • ATGAL
    Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą jau turime
    PIRMYN
    Ant pasaulio ir kultūrinių netikėtumų krašto
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.