Atsakingas mokslas – kelias, kuriuo turi eiti Europa | Apžvalga

Vieningoji europa

  • Atsakingas mokslas - kelias, kuriuo turi eiti Europa

  • Data: 2013-11-11
    Autorius: Simonas Klimanskis

    Moksliniai tyrimai ir inovacijos – tai sritis, turinti dideles perspektyvas ir galinti padidinti Europos Sąjungos (toliau – ES) konkurencingumą. O būtent ekonomikos augimo skatinimas ir konkurencingumo didinimas yra vienas Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetų. Ši sritis – kartu ir nišos, kurias sėkmingai gali išnaudoti šalys, turinčios nedidelius gamtinius, tačiau pakankamus žmogiškuosius išteklius. Būtent žmonės ir žinios yra tai, ko reikia, norint kurti inovatyvius, tarptautiniu mastu konkurencingus produktus. Be to, daugelis inovatyvių sprendimų, mokslo laimėjimų leidžia spręsti įvairias socialines ir sveikatos problemas ar gelbėti žmonių gyvybes.

    Naujajame daugiamečiame 2014–2020 m. ES biudžete mokslinių tyrimų ir inovacijų programai „Horizontas 2020“  numatyta skirti 70,2 mlrd. eurų. Šia programa siekiama vystyti mokslą, plėtojant mokslinių tyrimų infrastruktūrą, skatinti pramonės lyderystę ir kovoti su šiandieninės Europos iššūkiais, susijusiais su visuomenės senėjimu, sveikata ir aplinkos poveikiu, mokslo laimėjimus paverčiant novatoriškais produktais ir paslaugomis. Taigi, programos įgyvendinimas leistų tiesiogiai skatinti Europos ekonomikos augimą, didinti pramonės konkurencingumą pasaulyje, taip pat stiprintų mokslo ir verslo bendradarbiavimą ir prisidėtų prie išmanesnės ir tvaresnės visuomenės kūrimo.

    Viena iš svarbiausių ir, galima sakyti, aktualiausių mokslinių tyrimų sričių, susijusi su visuomenės senėjimu ir sveikata, yra biomedicina. Visuomenei senstant didėja pagyvenusių žmonių skaičius. Atitinkamai daugėja įvairiausių su žmogaus organizmo senėjimu susijusių negalių skaičius. Tačiau sparčiai besiplėtojanti biomedicinos mokslo kryptis – kamieninių ląstelių tyrimai ir naudojimas medicinai – leistų spręsti tokias sveikatos problemas.

    Paprastai kovodama su įvairiais iššūkiais ar siekdama kokių nors tikslų, žmonija yra linkusi rinktis kuo lengvesnį kelią. Žvelgiant iš racionalumo pozicijos, siekiama kuo didesnės naudos kuo mažesnėmis  sąnaudomis. Tačiau biomedicinos, konkrečiai kamieninių ląstelių tyrimų, atžvilgiu tai susiję su prenatalinių, t. y. embrioninių, gautų iš kelių dienų amžiaus vidinio blastocistos sluoksnio, kamieninių ląstelių tyrimais ir naudojimu. Toks kamieninių ląstelių išgavimo iš embriono būdas yra lengvesnis ir pigesnis nei iš susiformavusių organizmo audinių. Tokiu būdu išgautos kamieninės ląstelės vadinamos postnatalinėmis. Jos gaunamos iš kaulų čiulpų, periferinės kraujotakos, gimusio kūdikio virkštelės kraujo ar odos ląstelių.

    Visgi lengvesnis ir pigesnis embrioninių kamieninių ląstelių išgavimas prieštarauja visuotinai priimtoms etikos normoms, nes tokiu būdu norint paimti kamienines ląsteles embrionai yra sunaikinami. Šiuo atveju etiniai klausimai yra susiję su kiekvieno embriono unikalumu. Nors teigiama, kad ankstyvųjų (penkių dienų) ląstelių darinys – blastocsita – nėra laikytinas embrionu, jis yra unikalus, nes turi tik jam būdingą unikalų genetinį kodą, kurį turi ir iš jo išsivystęs žmogaus embrionas, ir žmogus. Be to, ES Teisingumo Teismas byloje Oliver Brüstle vs Greenpeace, kurioje buvo nagrinėjamas embrioninių kamieninių ląstelių išgavimo patentų klausimas, išaiškino, kad minėtas ląstelių darinys, iš kurio gali išsivystyti žmogus, laikytinas žmogaus embrionu. Todėl žmogaus embriono sunaikinimas moraliniu požiūriu rodo nepagarbą žmogaus orumui, neliečiamumui ir teisei į gyvybę. Kitaip tariant, tokį embrioninių kamieninių ląstelių naudojimą medicinoje galima apibūdinti vieno žmogaus sveikatos ar gyvybės gelbėjimu kito gyvybės sąskaita. Kyla klausimas, ar mokslo vystymas, ypač biomedicinos srityje, atitinka ES vertybes, susijusias su pagarba žmogaus teisėms – teisei į gyvybę.

    Vertinant ES Teisingumo Teismo sprendimą, moksliniai išradimai, kurių metu sunaikinamas žmogaus embrionas, negali būti patentuojami, nes prieštarauja ES vertybėms – pagarbai žmogaus orumui ir teisei į gyvybę. Tačiau tokie moksliniai tyrimai, kurių metu, pavyzdžiui, sunaikinamas žmogaus embrionas, gali būti finansuojami. O tai rodo tam tikrą teisinę priešpriešą ir galimą nukrypimą nuo ES deklaruojamų vertybių, kas kelia nemažai diskusijų ES dėl gyvybės apsaugos, neatsakingo požiūrio į žmogaus orumą, kad ir siekiant kilnių tikslų.

    Vis dėlto minėtos etinės problemos gali būti išspręstos Europai renkantis atsakingo mokslo kelią. 2013 m. Europos Komisija paviešino ekspertų grupės parengtą ataskaitą apie pasirinkimus stiprinant atsakingus mokslinius tyrimus ir inovacijas. Ataskaitoje pateikiamos galimos politikos opcijos siekiant stiprinti atsakingą požiūrį. Atsakingumas šiuo atveju suprantamas kaip visapusiškas požiūris į mokslinius tyrimus ir inovacijas, leidžiantis: a) visoms suinteresuotoms pusėms nuo pat pradžių gauti reikiamą informaciją, susijusią su tyrimų pasekmėmis ir atsiveriančiomis galimybėmis; b) įvertinti mokslo laimėjimus ir galimas opcijas per socialinių poreikių ir moralinių vertybių prizmę; c) tuos vertinimus panaudoti kaip funkcinius reikalavimus plėtojant mokslinius tyrimus, kuriant naujus produktus ir paslaugas. Visa tai turėtų leisti Europai siekti tvaraus ir viską apimančio augimo.

    Konkrečiai kalbant apie atsakingus kamieninių ląstelių tyrimus, tai susiję su postnatalinių kamieninių ląstelių, gaunamų iš susiformavusių žmogaus organizmo audinių, naudojimu. Tai, kaip minėta, yra sudėtingesnis ir brangesnis būdas nei embrioninių kamieninių ląstelių išgavimas, tačiau priimtinas etiniu ir moraliniu požiūriu.

    Tokiu būdu išgautų kamieninių ląstelių sėkmingą panaudojimą medicinoje įrodo Japonijos mokslininkų Takanori Takebe ir Hideki Taniguchi laimėjimas, kai iš susiformavusių žmogaus organizmo audinių gautų kamieninių ląstelių buvo išaugintos funkcionuojančios žmogaus kepenys. Tiesa, šios kepenys tėra miniatiūrinės – vos 5 mm ilgio, mėgintuvėlyje (in vitro) išaugintos iš kamieninių ląstelių, gautų iš perprogramuotų žmogaus odos ląstelių, kraujagyslių ir kaulų čiulpų ir implantuotos laboratorinės pelės galvoje.

    Tai didelis laimėjimas regeneracinės medicinos srityje. Iš tokiu būdu išauginto organo galima paimti kamienines ląsteles ir transplantuoti į pažeistas žmogaus organo vietas arba jį patį panaudoti kaip organą transplantacijai. Tačiau mokslininkai dar ieško būdų, kaip tokias kepenis proporcingai padidinti. Manoma, kad po maždaug dešimties metų bus įmanoma išauginti kepenis iš paties paciento kamieninių ląstelių.

    Be to, savų paciento kamieninių ląstelių naudojimas jo paties gydymui leidžia išvengti galimo imuninio konflikto, pašalinama iš kamieninių ląstelių išauginto organo atmetimo rizika. Tuo tarpu embrioninės kamieninės ląstelės greitai dauginasi ir dėl to yra linkusios suvėžėti.

    Kalbant apie ląstelių gyvybingumą, kaip alternatyva embrioninėms kamieninėms ląstelėms gali būti naudojamos gimusio kūdikio virkštelės kraujo kamieninės ląstelės. Jos yra gyvybingesnės nei kaulų čiulpų ar periferinės kraujotakos kamieninės ląstelės. Gimus kūdikiui, ląs­telės atiduodamos saugoti specialiuose bankuose, o jų savininkui prireikus, gali būti panaudotos gydymui.

    Taigi, atsakingo mokslo kelias kamieninių ląstelių tyrimų ir naudojimo srityje leistų išvengti imuninio konflikto, išaugintų ir transplantuotų organų atmetimo rizikos ir tikimybės susirgti vėžiu. Kartu tai neprieštarautų visuotinai priimtoms etikos normoms, būtų gerbiamas dar negimusio žmogaus orumas ir teisė į gyvybę.

    Be to, biomedicinos mokslui sparčiai žengiant pirmyn, išlieka tikimybė, kad kamieninių ląstelių išgavimo iš susiformavusių žmogaus organizmo audinių būdas gali tapti efektyvesnis ir pigesnis nei šiandien. Žinoma, tokių tyrimų plėtojimas priklauso nuo jų finansavimo. Todėl svarstytinas klausimas, ar nereikėtų skirti didesnio finansavimo būtent tokiam kamieninių ląstelių išgavimo būdui.

    Pažymėtina, kad Europos Komisijos paviešintoje ekspertų grupės parengtoje ataskaitoje pateikti galimi pasirinkimai stiprinant atsakingus mokslinius tyrimus ir inovacijas yra rekomendaciniai, t. y. nei Europos Komisijai, nei valstybėms narėms neprivalomi. Todėl siekiant įtvirtinti atsakingą požiūrį į mokslinius tyrimus ir inovacijas, ypač biomedicinos srityje, t. y. kad atsakingo mokslo kelias taptų privalomas, septynių skirtingų ES valstybių narių piliečiai įregistravo Europos piliečių iniciatyvą dėl žmogaus gyvybės apsaugos „Vienas iš mūsų“. Kitaip tariant, tai yra dalyvaujamosios demokratijos instrumentas, leidžiantis piliečiams dalyvauti rengiant ES teisės aktus, prisidėti prie to, kad jų balsas būtų dar labiau girdimas.

    Taigi, šia iniciatyva per vienerių me­tų laikotarpį buvo siekta surinkti ne mažiau kaip 1 mln. ES piliečių parašų iš ne mažiau kaip septynių valstybių narių (tarp jų ir Lietuvos) ir įpareigoti Europos Komisiją apsvarstyti teisės akto, reglamentuojančio žmogaus embrionų, kurių kiekvienas yra unikalus ir visiems žmonėms lygus savo orumu, apsaugą, parengimą. Tokiu teisės aktu būtų uždrausti embrioninių kamieninių ląstelių tyrimai, kurių metu yra sunaikinamas žmogaus embrionas. Europos Sąjungos mastu surinkta 1,5 mln. europiečių parašų, Lietuvoje iniciatyvą savo parašais parėmė 12 tūkst. žmonių. Iniciatyvinė grupė iš Lietuvos už pagalbą dėkoja Lietuvos šeimos centrui, jo skyriams bei Panevėžio krikščioniško pilietinio veikimo forumui. ■

  • ATGAL
    Žingsnis bendros ES energetikos politikos link: kada galėsime džiaugtis energetine nepriklausomybe?
    PIRMYN
    Vilniaus viršūnių susitikimas - lūžio taškas Rytų partnerystei
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.