Atsakymas – socialinės rinkos ekonomika | Apžvalga

Įžvalgos

  • Atsakymas - socialinės rinkos ekonomika

  • Temos: Visuomenė
    Data: 2012-04-11
    Autorius: Edita Mieldažė

    Marrtynos Žilionytės nuotrauka

    Šių metų vasario 7 d. Seime vyko konferencija ,,Socialinės rinkos ekonomika – atsakymas į pasaulinę ir ekonominę krizę“. Konferencijos rengėjai – Konrado Adenauerio fondas, interneto dienraštis Bernardinai.lt ir  Lietuvos socialios rinkos plėtros institutas – renginio dalyvius kvietė pradėti socialinį dialogą. Kaip teigė konferencijai pirmininkavęs Seimo narys Paulius Saudargas, ,,yra puiki proga pradėti kalbėti apie stabilios, tvarios, socialiai atsakingos ekonomikos kūrimą. Verta pasidalyti patirtimi ir paklausyti užsienio šalių patirties.“

     Seimo Pirmininkė ragino klausti

    Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, tardama konferencijoje sveikinimo žodį, pirmiausia atkreipė dėmesį į tai, kad pastarųjų kelerių metų įvykiai, t.y. globalinė finansinė krizė ir chaosas rinkose, atskleidė, kad egzistuojančios ekonominio žaidimo taisyklės Europoje anaiptol nėra tobulos. Kita vertus, nei totalitariniams režimams būdinga absoliuti valstybės kontrolė, nei libertarinė rinkų laisvė nėra patvarūs modeliai. Taigi sprendimas turėtų slypėti per vidurį. Tačiau būtent kur? Galbūt socialinės rinkos ekonomikoje, kuri, nors ir abstrakti, yra įtvirtinta ES Lisabonos sutartyje ir kuri buvo pati efektyviausia Vokietijai išeinant iš krizės. Socialinės rinkos modelyje akcentuojama rinkų laisvė, konkurencingumas, privati iniciatyva, tačiau ne mažiau svarbiu laikomas ir socialinio teisingumo užtikrinimas. Anot I. Degutienės, „socialinę rinkos ekonomiką apibrėžiantys individualumo, solidarumo ir subsidiarumo principai leidžia tikėtis, kad esminis tikslas yra ne tik ekonominis rodiklis, bet ir atsakomybė, krikščioniško broliškumo pajauta.“ Galingiausia Europos ekonominė valstybė Vokietija ilgus dešimtmečius vadovaujasi būtent šiuo modeliu ir įrodė, kad gali atsitiesti net ir po visa griaunančio karo. Ar tokia patirtis gali būti naudinga ir Lietuvai? I. Degutienė mano, jog niekada nereikia pamiršti, kad kitų sėkmingai įgyvendinta praktika nebūtinai duos tų pačių vaisingų rezultatų ir kitoje valstybėje. Todėl ir konferencijos temą ,,Socialinės rinkos ekonomika – atsakymas į pasaulinę finansinę ir ekonominę krizę“, suformuluotą kaip teiginį, Seimo Pirmininkė siūlo kelti kaip klausimą.

    Vokietijos atstovai: sėkmės istoriją reikia tęsti

    Vokietijos Federacinės Respublikos ambasadorius Lietuvoje J. E. Matthias Mulmenstadtas konferencijoje šypsodamasis prisipažino: ,,Aš tokio pat amžiaus kaip Vokietijos federalinė valstybė.“ Jis pritarė I. Degutienės išreikštai minčiai dėl konferencijos pavadinimo klausiamosios formos, tačiau pabrėžė, kad socialinė rinka buvo svarbus veiksnys atkuriant Vokietijos ekonomiką: ,,Ji išbandyta per ilgą laiką. Pasiteisino, nes šios koncepcijos centre – žmogus.“ M. Mulmenstadto mintį pakartojo bei pagrindė ir prof. Dr. Bernhardas Vogelis, buvęs Vokietijos federalinių žemių ministras pirmininkas, K. Adenauerio fondo garbės pirmininkas. Jis teigė, kad po Antrojo pasaulinio karo atsirado noras patiems tvarkytis savo gyvenimą, ir taip imta įgyvendinti socialinės rinkos ekonomika. Žmogus nustojo būti vien išnaudojamas, jis tapo asmeniu, individu: ,,Valstybė yra dėl žmogaus, o ne atvirkščiai. Kiekvienas yra svarbus, nė vienas negali būti prarastas.“ Profesoriui pritarė ir Andreasas M. Kleinas, Konrado Adenauerio fondo vadovas Latvijoje ir Lietuvoje, teigęs, kad socialinės rinkos koncepcijos svarstymas yra vienas svarbiausių Adenauerio fondo tikslų.

    Beje, prof. B. Vogelio mintis šiame „Apžvalgos“ numeryje išsamiau pristato Vaida Stundytė straipsnyje „B. Vogelis: Socialinės rinkos ekonomikos centre – žmogaus orumas“.

    Pagrindas – Europos moralinis klodas

    Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas, sakydamas sveikinimo kalbą, atkreipė dėmesį į tai, kad ,,pastarųjų metų įvykiai parodė, jog nevaldoma rinkos ekonomika be valstybės įsikišimo krizės negali suvaldyti“. Ministras konferencijoje, atsižvelgdamas į šių dienų aktualijas, paminėjo sausio 12-ąją Briuselyje pristatytą Europos Sąjungos Vvyskupų Konferencijų komisijos dokumentą ,,Solidari ir atsakinga Europos Bendrija“. Dokumento paskirtis buvo paskatinti diskusijas apie socialinės rinkos ekonomiką bažnyčios socialinės doktrinos šviesoje. Pasak D. Jankausko, šis dokumentas svarbus tuo, kad padeda išgryninti socialinės rinkos ekonomikos mechanizmą, kuris nėra vien tik laisvosios rinkos ir solidarumo mišinys. Pasak ministro, jo šaknys yra Europos kultūros moraliniame klode, kuriame susipina krikščioniškas asmens supratimas, graikų teisingumo idėja ir romėnų teisės paveldas. Toks kultūrinis pamatas yra socialinės rinkos ekonomikos prielaida. Pati kultūra paveikė supratimą,  kas yra ekonomika, kaip ji turi veikti, kokius rezultatus duoti. Istoriškai socialinė krikščioniška veikla, pradėta plėtoti dar pirmaisiais amžiais, yra viena iš šiuolaikinės gerovės valstybės šaknų. Persikeldamas į šiuos laikus, TS-LKD atstovas pabrėžė, kad socialinės rinkos ekonominė sistema puikiai veikia ir šiandien, o to pavyzdys yra Vokietija, kuri garantuoja laisvą ekonominę veiklą, tačiau kartu ir rūpinasi socialinio balanso kūrimu. Todėl, anot D. Jankausko, net ir sunkios ekonominės patirties laikotarpiu vyrauja socialinė darna, o norint pasiekti tokios darnos, yra būtinas socialinių partnerių dialogas. Socialinės apsaugos ir darbo ministras pabrėžė, kad socialinės rinkos ekonomika yra kompleksinis reiškinys, integruojantis bent keturis svarbiausius aspektus: savanorišką iniciatyvą ekonominėje veikloje, ekonominį efektyvumą ir konkurencingumą (ekonomika turi būti pajėgi atsiliepti tiek į pavienių ekonomikos dalyvių, tiek į bendrojo gėrio poreikį), solidarumo ir subsidiarumo principais grindžiamą socialinę apsaugą ir aktyvaus dalyvavimo teisę, ekologiškumo principą, atsižvelgiant į gamtinių išteklių naudojimą ir ekosistemos būklę. D. Jankauskas atkreipė dėmesį ir į moralinius, vertybinius dalykus: ,,Mūsų, TS-LKD, ekonominiuose nuostatuose remiamasi krikščionišku vertybiniu pamatu. Į mūsų socialinės rinkos sampratą telpa tikėjimas žmogaus verte.“ Savo kalbą ministras baigė teiginiu, pabrėžiančiu atsakomybės poreikį tarp socialinių partnerių ir tikėjimą, kad socialinės rinkos ekonomikos modelis Lietuvoje prigis: ,,Esame pasirengę siekti sukurti socialinės rinkos ekonomiką Lietuvoje. Šiame procese turime atsakingai įvertinti krizės įtaką valstybės ir socialinio draudimo biudžetams.“

    Socialinio dialogo beieškant

    Konferencijoje dalyvavo profsąjungų atstovai iš Lietuvos ir Vokietijos. Lietuvai konferencijoje atstovavo Janina Matuizienė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) generalinė sekretorė, ir Janina Švedienė, Lietuvos darbo federacijos atstovė. Vokietijai atstovavo Vokietijos profesinių sąjungų konfederacijos (DGB) pirmininko pavaduotoja Ingrid Sehrbrock. Lietuvos profsąjungų atstovai konferencijoje pabrėžė, kad Lietuvoje vis dar trūksta tvirto ir vieningo profsąjungų balso dialogui su valdžia ir darbdaviais. Be to, Lietuvos profsąjungoms tvirtumo neprideda ir mažas darbuotojų jungimasis į profsąjungas ir iš paskos besivelkantis sovietinis šleifas. J. Matuizienė pabrėžė: ,,Profsąjungos nėra sovietinis palikimas, tai yra žmonių atstovavimo ir jų gynimo forma.“ Pasak J. Švedienės, valdžios atstovai turėtų labiau įsiklausyti į profsąjungų reikalavimus, nes ,,pirmiausia tai yra darbuotojų balsas, žmonių balsas“. Vokietijos profsąjungos atstovė I. Sehrbrock pabrėžė, kad Vokietijos socialinės partnerystės istorijoje nebuvo viskas taip lengva, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio kitų šalių atstovams. Vokietijos profsąjungos „turėjo darbo“ 2000–2006 m., kai socialdemokratų ir žaliųjų koalicija buvo nusprendusi smarkiai nurėžti socialines išmokas. Tuo metu, pasak Vokietijos atstovės, profsąjungos buvo it „sunkieji tanklaiviai“, kurie nardė socialinės partnerystės vandenyse ir kovojo už savo narių teises.

    Vyriausybei konferencijoje atstovavo Ministro Pirmininko kancleris Deividas Matulionis ir Ministro Pirmininko patarėjas Jonas Survila. Abu jie pabrėžė, kad profsąjungos ne visada atsižvelgia į bendrąjį valstybės gėrį, dažnai monopolizuoja socialinį dialogą. Jonas Survila teigė: ,,Reikia ne monopolizuoti dialogą, o kurti polilogą.“ D. Matulionis atkreipė dėmesį į tai, kad krizė verčia dabartinę valdžią priimti tokius sprendimus, kurie yra ne visada malonūs ir ne visada socialiai patrauklūs. Tačiau, anot kanclerio, ,,sprendimai turi būti socialiai subalansuoti“.

     Verslui konferencijoje atstovavo ir stambiojo, ir smulkiojo verslo atstovai. Tarp jų buvo pabrėžiamas noras bendradarbiauti su socialiniais partneriais ir ieškoti visoms pusėms priimtinų sprendimų. Konferencijos pabaigoje Seime buvo apdovanotos Konrado Adenauerio fondo organizuotame socialiai atsakingo verslo konkurse nugalėjusios įmonės, kurioms, anot Seimo nario Pauliaus Saudargo, ,,tinka garbingojo komersanto, socialiai žvelgiančio į vykdomą veiklą, į verslą ir investuojančio į žmogų, sąvoka“. Įmonėms buvo įteikti žuvies formos krikščioniškos simbolikos atminimo ženklai. Pasak P. Saudargo, šis simbolis yra atpažinimo simbolis įmonei, kuri supranta, kas yra socialiai atsakinga rinka ir ekonomika. ■

  • ATGAL
    V.Rymašeuskis: diplomatinį skandalą tarp Baltarusijos ir ES išprovokavo Baltarusijos valdžia
    PIRMYN
    Savivaldybių planuose – žalioji energetika
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.