Atšalę Rusijos ir ES santykiai | Apžvalga

Įžvalgos

  • Atšalę Rusijos ir ES santykiai

  • Data: 2013-02-25
    Autorius: Edita Mieldažė

    Iš kairės: Europos Komisijos prezidentas Jose Manuelis Barroso, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy Europos Sąjungos Tarybos nuotrauka

    2012 m. gruodžio 20–21 d. Briuselyje vyko jubiliejinis, 30-asis ES ir Rusijos viršūnių susitikimas, tačiau, nepaisant apvalaus skaičiaus, jo metu buvo vengta priimti konkrečius sprendimus. Prancūzų dienraštis „Le Monde“ šį susitikimą pavadino „dviejų regionų, kurių kiekvienas išgyvena tapatybės krizę“, susiėjimu. Kiti analitikai, stebintys ES ir Rusijos santykius, pažymėjo, kad 30-asis Briuselio ir Maskvos susitikimas išryškino tai, jog vis dar gaji nuo Šaltojo karo laikų likusi nuoskauda tarp bandančių bendradarbiauti partnerių. Ar tai reiškia, kad šaltukas tarp ES ir Rusijos gilus kaip ir šiųmetė žiema?

    ES ir Rusijos santykių raida

    Abipusiai ES ir Rusijos bendradarbiavimo santykiai užmegzti dar Sovietų Sąjungos žlugimo išvakarėse, 1989 m. sudarant susitarimą dėl prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo. Žlugus SSRS, Rusijos santykiai su ES prasidėjo 1994 m., pasirašius „Susitarimą dėl partnerystės ir bendradarbiavimo“, kuriame pabrėžta, jog Rusija ir ES tampa strateginiais partneriais. Šis susitarimas įpareigojo šalis du kartus per metus rengti ES ir Rusijos aukščiausio lygio vadovų susitikimą. 1999 m. ES priėmė „Kolektyvinę strategiją“, kurioje išsakytos viltys siekti dialogo su Rusija tokiose srityse kaip užsienio ir saugumo politika, ekonomika ir energetika. Tais pačiais metais Rusija priėmė „Vidutinės trukmės strategiją ES atžvilgiu“, kurioje pabrėžė ES ir Rusijos partnerystės stiprinimą ir Rusijos vietą ES plėtros metu. 2003 m. Sankt Peterburge vykusiame ES ir Rusijos viršūnių susitikime šalys nusprendė sustiprinti abipusį bendradarbiavimą, praplečiant „Susitarimą dėl partnerystės ir bendradarbiavimo“ keturiomis bendradarbiavimo erdvėmis. Šie keturi ES ir Rusijos blokai – tai bendros ekonominės erdvės kūrimas, bendradarbiavimas teisingumo, laisvės ir saugumo srityse, tyrimų, mokslų ir kultūros akcentavimas ir bendrų principų kūrimas užsienio saugumo plotmėje. 2005 m. Londone viršūnių susitikime buvo nubrėžtos praktinės gairės šioms keturioms erdvėms kurti. Nepaisant gražaus bendradarbiavimo, smūgis ES ir Rusijos santykiams buvo suduotas 2008-2009 m., kilus Ukrainos ir Rusijos dujų karui.

    Energetiniai žaidimai

    2008 m. pabaigoje Rusijos dujų gigantas „Gazprom“ atsisakė pasirašyti susitarimą su Ukrainos „Naftogazu“ tol, kol šis neatsiskaitė su „Gazpromas“ už praeitus metus. Todėl 2009 m. sausio 1 d. Rusija užsuko dujų čiaupą Ukrainai, o jau sausio 7 d. – ir visai Europai, priklausančiai nuo rusiškų dujų tranzito per Ukrainą. Europa 13 dienų kentė dujų badą, kol konfliktuojančioms šalims pagaliau pavyko rasti sprendimą. Tačiau konfliktas neapsėjo be pasekmių: be dujų likusios Europos šalys patyrė finansinių nuostolių, o ES lygiu Rusija pradėta traktuoti kaip nepatikima energijos tiekėja. Nepaisant egzistuojančių ilgalaikių „Gazpromo“ sutarčių su tiekėjais Europoje, ES pradėjo sukti galvą, kaip ES lygiu diversifikuoti dujų sektorių ir išvengti vis didėjančios priklausomybės nuo nepatikimų rusiškų dujų. Jau anksčiau, 2003 m. ES buvo skyrusi paramą alternatyvaus rusiškoms dujoms „Nabucco“ dujotiekio statyboms. Tačiau dujotiekiai taip greitai nestatomi, todėl ES privalėjo imtis ko nors greitesnio ir efektyvesnio. Šiuo atveju tobulinti energetikos sektoriaus teisinę bazę.

    2009 m. ES išleido Trečiąjį energetikos paketą, rinkinį teisinių priemonių, siekiančių, kad energijos rinka ES taptų visiškai veiksminga ir konkurencinga. Vienas iš pagrindinių Trečiojo energetikos paketo tikslų buvo atskirti energijos gavybos ir tiekimo veiklas nuo perdavimo tinklų veiklos. Kitaip tariant, šis atskyrimas reiškė tai, jog arba esami tiekėjai privalės parduoti dujų tranzito verslą, arba pasirinkti tranzitui nepriklausomą operatorių. Toks Trečiojo energetikos paketo siekis labai užrūstino Rusiją, o tuo metu pasipiktinęs Rusijos premjeras Vladimiras Putinas išrėžė viešai, kad „Trečiasis energetikos paketas prilygsta turto konfiskavimui“. 2012 m. Rusijos nusistatymas Trečiojo energetikos paketo atžvilgiu ne tik kad nepasikeitė, o netgi sustiprėjo. Buvęs Rusijos užsienio reikalų ministras, o dabar Rusijos prezidento administracijos vadovas Sergejus Ivanovas pažymėjo, kad „Trečiasis energetikos paketas paprasčiausiai apsunkins ilgalaikių sutarčių vykdymą, o dėl to Europai gali tekti kęsti, atleiskite už pasakymą, kvailą išteklių trūkumą“. Pasak S. Ivanovo, kai tampa vis brangiau transportuoti, perdirbti ir paskirstyti dujas, kas gi investuos į visa tai, remiantis ES logika?! Taigi esant tokiam kontekstui 2012 m. gruodžio 20-21 d. Briuselyje vyko jubiliejinis ES ir Rusijos viršūnių susitikimas. Be energetikos klausimo, Briuselyje buvo aptartos bevizio režimo tarp ES ir Rusijos, prekybos, euro krizės ir jo įtakos Rusijai problemos ir konflikto Sirijoje pasekmės regionui. Šios temos turėjo padėti bent kiek apgludinti atšalusius ES ir Rusijos santykius, bet ar pavyko?

    Energetikos klausimas

    Energetikos tema buvo pati sudėtingiausia 30-ajame susitikimo tarp ES ir Rusijos susitikime. Pagrindinė to priežastis – tai Trečiasis energetikos paketas, kuris pradės veikti 2013 m. kovą. ES nusprendė, kad reaguojant į siekį diversifikuoti energijos šaltinius, atskiriant tiekimą nuo perdavimo, bus peržiūrimos prieš Trečiojo energetikos paketo įsigaliojimą pasirašytos sutartys. Tačiau tai dar ne viskas. 2012 m. rugsėjį Europos Komisija (EK) pradėjo antimonopolinį tyrimą dėl dominuojančios Europos rinkoje „Gazpromo“ veiklos. EK pirmininkas Jose Manuelis Barroso apkaltino „Gazpromą“ tuo, kad šis trukdo dujų tiekimui į Rytų ir Centrinę Europą, nustato pirkėjams neteisingas kainas ir trukdo ES energijos diversifikacijos keliams. Pagal ES teisės aktus, „Gazpromui“ už konkurencijos sąlygų pažeidimą gresia 10 proc. bauda nuo metinės kompanijos apyvartos, o tai gali siekti 10 mlrd. eurų sumą. Ir, nors pradėdama šį tyrimą EK pabrėžė, kad jis yra nukreiptas tik prieš „Gazpromą“, o ne Rusiją, šiai tapo aišku, kad šis tyrimas yra glaudžiai susijęs su ES ir Rusijos santykiais. Pagal statistiką 45 proc. Rusijos eksporto, susijusio su nafta ir dujomis, patenka į ES. Pagal Eurostato duomenis 2011 m. Rusija tiekė trečdalį visų Europai skirtų dujų. Tad EK energetikos komisaro Giunterio Oettingerio pasakymas, kad „mes privalome mažinti priklausomybę nuo Rusijos“, kaip tik ir atspindi tą poziciją, kuri ES dominuoja Rusijos atžvilgiu pastaruoju metu. Rusijos atstovas prie EK Vladimiras Čižovas pažymėjo, kad EK tyrimas netgi gali išeiti į naudą „Gazpromui“, „tik norėtųsi, kad šis reikalas nebūtų pernelyg politizuotas ir apaugęs asmeninėmis abiejų šalių emocijomis“. Rusijos URM vadovo Sergejaus Lavrovo nuomone, „nuo to momento, kai buvo priimtas ir įsigalios Trečiasis energetikos paketas, mes juo vadovausimės ir juo remdamiesi sieksime kalbėti apie būsimus mūsų santykius, įskaitant ,,Pietų srautą“. Tačiau tai, kas jau investuota pagal senas taisykles, liesti nevalia“. EK pozicija dėl santykių su Rusija energetikos srityje buvo suprasta kaip nesikeičianti. J. M. Barroso savo pranešime teigė, kad Rusija yra labai svarbus energijos tiekėjas Europoje: „Mes siekiame energetinio dialogo ir norime stiprinti mūsų bendradarbiavimą šioje srityje, ypač per naują susitarimą“.

    Bevizis režimas

    30-ajame ES ir Rusijos viršūnių susitikime Rusijos Federacijos prezidentas V. Putinas ragino pradėti taikyti Rusijai bevizį režimą, nes, pasak jo, „išspręsti beveik visi techniniai klausimai“ ir beliko parodyti politinę valią: „Grynai politinis klausimas. Jį nėra paprasta spręsti mūsų Europos partneriams, nes 27 šalys mąsto nevienodai. Manau, kad nebuvimas (bevizio režimo) kenkia <…>, tai, esant tokiai prekių apyvartai, trukdo plėtoti ekonominius ryšius. Reikia apsišarvuoti kantrybe ir siekti tikslo“. Pastaruoju metu Rusija kiekviename susitikime su ES ar pavienėmis ES valstybėmis įnirtingai kelia bevizio režimo klausimą. Rusijos derybos dėl bevizio režimo su ES vyksta dviem kryptimis. Pirma, siekiama plėsti Rusijos piliečių, kurie galėtų į ES vykti supaprastinta tvarka, sąrašą. Tarp tokių piliečių pirmiausia buvo numatyti tarnybinių pasų turėtojai, kurie galėtų vykti trumpų kelionių be vizų. Tačiau dalis ES šalių pasisakė prieš. Antroji kryptis susijusi su konkrečiomis derybomis, kaip tarp ES ir Rusijos įvesti bevizį režimą. 2006 m. tarp Rusijos ir ES buvo pasirašytas susitarimas dėl vizų režimo supaprastinamo. 2011 m. gruodį šalys susitarė dėl laisvam judėjimui reikalingų priemonių. Rusija, 2012 m. įsivaizduodama, kad padarė viską, ko reikia beviziui režimui, pradėjo įnirtingai spausti ES. Vienas iš šio spaudimo tikslų – 2014 m. vyksiančios žiemos olimpinės žaidynės Sočyje. Pasak Rusijos atstovo prie EK V. Čižovo, kliūtimi dėl bevizio režimo tapo vienas klausimas: kaip išplėsti 2006 m. sutartą bevizio režimo taikymą ir tarnybinių pasų turėtojams (su diplomatiniais pasais vizų nereikia). V. Čižovas pažymėjo, kad kai kurios ES šalys vis dar nepritaria bevizio režimo tarp ES ir Rusijos įsigaliojimui: „Tai susiję su techniniais dalykais, tačiau už jų slypi  politiniai motyvai“. EK pirmininko
    J. M. Barroso kalboje dėl bevizio režimo buvo akcentuota pažanga ir dialogas: „Mes taip pat apžvelgėme padarytą gerą progresą dėl „bendrų žingsnių keliauti be vizų“. Mūsų tikslas yra pradėti derėtis dėl bevizio režimo ateityje“.

    Prekyba

    Kita probleminė susitikimo tema susijusi su Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) normomis. EK ypač palaikė Rusijos narystę PPO, tačiau dabar, kai Rusija jau yra PPO narė, siekia, kad Rusija laikytųsi tiek jai naudingų, tiek nenaudingų PPO taisyklių. Pasak ES prekybos komisaro Karelo de Giuchto, „užuot pasinaudojusi visateisiu PPO narės statusu, kad imtųsi reformų, Rusija netgi neįvykdė asmeninių įsipareigojimų“. Tiksliau, ES atstovai susirūpino Rusijos įvestu padidintu muitu importuojamiems iš ES automobiliams ir draudimu įvežti iš ES kai kurios rūšies galvijus, motyvuojant veterinariniais neatitikimais. Kita vertus, Rusija jau 2010 m. buvo išreiškusi didžiulį norą sukurti laisvąją prekybos zoną kartu su ES, tačiau ši mintis iš ES labai didelio dėmesio nesulaukė. Nepaisant šių nesuderinamumų, faktai kalba patys: ES yra pagrindinis Rusijos užsienio partneris, o Rusija – trečiasis ES partneris po JAV ir Kinijos. Eurostato duomenimis, krizės metu ES prekybos balansas su Rusija ryškiai išaugo: nuo 52 mlrd. eurų 2009 m. iki 91 mlrd. eurų 2011 m. EK 30-ajame ES ir Rusijos susitikime pabrėžė, kad „judviejų prekybos ir ekonomikos ryšiai yra labai stiprūs“.

    Kodėl santykiai šalti

    30-ajame Rusijos ir ES susitikime buvo aptartos ir kitos temos, įskaitant sudėtingą padėtį Sirijoje. Tačiau energetika, prekybos apribojimai ir bevizis režimas buvo pagrindiniai dėmenys, kuriais buvo žongliruojama tarp Briuselio ir Maskvos. EK pirmininkas
    J. M. Barroso susitikime pabrėžė, jog „Europos Sąjunga ir Rusija yra iš tikrųjų ypatingi partneriai. Mes esame kaimynai, esame susieti istorija, kultūra ir plačiai esame ekonomiškai vienas nuo kito priklausomi“. Vokiečių tarptautinis transliuotojas „Deutsche Welle“, ironizuodamas ES ir Rusijos susitikimą, pažymėjo, jog susitikimas būtų buvęs visiškai rutiniškas, nes vizų ir Trečiojo energetikos paketo  klausimai jau ne vienerius metus šalių buvo aptariami, jei ne trumpa feministinio judėjimo „Femen“ akcija prieš EK rūmus, kur vyko susitikimas.

    Tarptautinė žiniasklaida 30-ąją ES ir Rusijos susitikimą įvertino vienareikšmiškai kaip „nerezultatyvų susitikimą“. Kodėl taip atsitiko, yra keletas paaiškinimų. Pirma, kai kurie analitikai pažymėjo, jog ES vengia plėtoti santykius su Rusija, vadovaujama V. Putino. Vokiečių žurnalas „Spiegel“ užsiminė, kad aukščiausi EK pareigūnai, tarp jų ir J. M. Barroso, Kremliaus nėra traktuojami kaip politiniai autoritetai. „Spiegel“ žurnalo korespondentai Matthias Scheppas ir Christophas Schulas straipsnyje „Susitikimas išryškino ES įtampą su Rusija“ teigė, jog sudėtingi
    dviejų lyderių (V. Putino ir J. M. Barroso) santykiai yra simptomas kažko didesnio. Anot vokiečių žiniasklaidos atstovų, V. Putinas EK pirmininką portugalą J. M. Barrosą laiko mažasvoriu politiku, todėl sau leidžia neatsakyti į EK pirmininko paklausimus. Tačiau yra ir kitų priežasčių, kodėl tarp ES ir Rusijos didėja praraja. Svarbi priežastis – tai „abipusė supratimo ir tapatybės krizė“ tarp Rusijos ir ES. Kitaip tariant, abi pusės viena į kitą žvelgia skirtingu kampu ir skirtingai save suvokia. Rusijos atžvilgiu vyrauja įsivaizdavimas, jog ES neturi nei ekonominės galios, nei moralinės dingsties „skaityti Maskvai paskaitas“. Tokią Kremliaus nuomonę pagilina neryžtinga ES kova su ekonomine krize ir egocentriškas Rusijos įsivaizdavimas, jog ES nėra „civilizacijos centras“. Iš kitos pusės, Europos Sąjungai Rusija – ne Vakarai. ES įsitikinusi, jog Rusija taip ir nesugebėjo atsistoti ant kojų ir kad jai pasisekė su aukštomis naftos ir dujų kainomis, kurios suteikė Maskvai galimybę uždirbti didžiulius pinigus. Tačiau, vokiečių-rusų santykių forumo direktoriaus Aleksandro Raro manymu, Rusija save tradiciškai mato kaip Europos šalį, tik kitos – bizantiškos, o ne Romos kultūros. Dėl to, anot A. Raro, ir atsiranda bendrų vertybių išsiskyrimo problema: „Vakarai privalo suprasti, kad dabartinė Rusija, jeigu kalbėsime remdamiesi istoriniu kontekstu, tai ta, kurią matome dabar, o ne Rusija 10-ąjį dešimtmetį“. Visgi kitas ekspertas Andreas Schockenhoffas daro išvadą, jog Rusija, atmesdama ES kaip „civilizacijos centro“ idėją, veda save link didesnės izoliacijos. Ar ši izoliacija didės, parodys Rusijos ir ES pastangos ateityje problemas spręsti abipusiu noru.

  • ATGAL
    Naujoji Lietuvos valdžia: kas toliau?
    PIRMYN
    Ukraina aklavietėje: ar Rusija laimės?
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.