Vieningoji europa

  • Austrijos prezidento rinkimai

  • Data: 2016-12-07
    Autorius: Jonas Kazimieras Švagžlys

    www.wikimedia.org, Freigeist48 nuotrauka

    Šių metų gruodžio 4 d. bus pakartotinai surengtas Austrijos prezidento rinkimų antrasis turas. Jame varžysis Austrijos laisvės partijos kandidatas Norbertas Hoferis ir Žaliųjų partijos kandidatas Alexanderis Van der Bellenas. Jei laimės pirmasis, Austrija taps kol kas pirmąja Europos Sąjungos šalimi, kuriai vadovaus prieš narystę šioje sąjungoje pasisakančios partijos atstovas.

    Antras turas bus surengtas pakartotinai

    Šiųmetiniai Austrijos prezidento rinkimai tapo netikėtumu jau pirmajame ture. Pirmąsyk po Antrojo pasaulinio karo pabaigos į antrąjį turą nepateko dviejų pagrindinių šalies politinių jėgų – Liaudies bei Socialdemokratų partijų – kandidatai. Socialdemokratas Rudolfas Hundstorferis rinkimuose surinko 11,3 proc. balsų ir užėmė ketvirtą vietą, o krikščioniškąją demokratiją atstovaujančios Liaudies partijos atstovas Andreas Kholis liko penktas, surinkęs 11,1 proc. balsų.

    Sėkmingiausiai pirmame ture pasirodė euroskeptikų pažiūrų Laisvės partijos kandidatas, aviacijos inžinieriaus specialybę turintis N. Hoferis, surinkęs, net 35,1 proc. balsų. Antrąją vietą užėmė nepartinis, bet Žaliųjų partijos remiamas ekonomikos profesorius A. Bellenas, kuriam savo balsą atidavė 21,3 proc. austrų. Trečią vietą užėmė nepriklausoma kandidatė, buvusi Austrijos Aukščiausiojo teismo pirmininkė Imgrad Grass. Įdomu, jog ši politikė svarstė galimybę dalyvauti prezidento rinkimuose tiek kaip radikaliai dešinei priskiriamos Laisvės partijos, tiek liberalios pakraipos Naujosios Austrijos  ir liberalų forumo kandidatė. Vis dėlto, nesulaukusi nė vienos iš šių partijų paramos, ji nusprendė siekti prezidento posto kaip savarankiška kandidatė.

    Antrame prezidento rinkimų ture vyko itin atkakli kova. Ją nedidele persvara laimėjo A. Bellenas, surinkęs 50,3 proc. balsų. Reaguodami į gausius rinkimų tvarkos pažeidimus, Laisvės partijos atstovai kreipėsi į šalies Konstitucinį teismą, kuris patvirtino, jog keliasdešimt tūkstančių negaliojančių balsų buvo nepagrįstai įtraukti į bendrą rinkimų rezultatą. Dėl to buvo priimtas sprendimas surengti antrąjį prezidento rinkimų turą pakartotinai, kuris vyks gruodžio 4 d. Apklausų duomenimis, abu kandidatai turi panašų rinkėjų palaikymą. Vis dėlto dauguma jų prognozuoja, kad minimalia persvara rinkimus laimės N. Hoferis. Lapkričio pradžioje atliktos „Gallup“ apklausos duomenimis, jis rinkimuose turėtų surinkti 51 proc. balsų.

    Rinkimų įtaka Lietuvai abejotina

    Įdomu, kad abu į antrąjį turą patekę politikai atstovauja bene labiausiai ideologiškai nutolusioms Austrijos partijoms. Austrijos Laisvės partija politologų priskiriama radikalios dešinės partijoms ir yra eursokeptiškiausia bei vertybiškai konservatyviausia Austrijos politinė jėga. Žaliųjų partija, remianti A. Belleno kandidatūrą, priešingai, yra labiausiai į kairę nutolusi iš didesnių šalies partijų. Ekonominiais klausimais žalieji pasisako už didesnį valstybės reguliavimą, ypač aplinkosauginiais klausimais, kultūriniais – atstovauja socialiai liberalias idėjas. Pavyzdžiui, šios partijos atstovė Europos Parlamento narė Ulrikė Lunacek yra viena aktyviausių už LGBT teises kovojančių Europos politikių, 2013 m. bei šiemet dalyvavusi Vilniuje vykusiose „Baltic Pride“ eitynėse. Be to, Žaliųjų partija tvirtai pasisako už gilesnę ES integraciją.

    Austrijos Laisvės partija susikūrė 1956 m., pirmuosius savo veiklus dešimtmečius ši partija neturėjo aiškiai išreikštos ideologijos. Nors reikalingą barjerą patekimui į šalies parlamentą ši partija surinkdavo visada, ji niekada nebuvo dominuojanti partija Austrijoje. Keletą kadencijų Laisvės partija įėjo į valdančiosios koalicijos sudėtį kartu su Socialdemokratų partija.

    Didesni pokyčiai šios partijos raidoje įvyko 1986 m., kai šios partijos lyderiu tapo Jorgas Haideris. Iki tol buvusi viena iš daugelio esminiais klausimais panašių politinių jėgų, Laisvės partija ėmė slinktis į dešinę. J. Haideris visada tvirtai pasisakė prieš šalies narystę ES, vėliau – ir euro įvedimą (ES nare Austrija tapo 1995 m., o praėjus mažiau nei dešimtmečiui prisijungė prie euro zonos). Be to, partija vis daugiau dėmesio skyrė imigracijos problemoms. 2000 m. J. Haideris pasitraukė iš šios partijos lyderio pareigų, o 2005 m. įsteigė naują partiją – „Aljansą už Austrijos ateitį“ (J. Haideris žuvo autoavarijoje 2008 m.). Vis dėlto Laisvės partija išlaikė J. Haiderio valdymo metais nusistovėjusią ideologinę liniją.

    Kalbant apie Laisvės partijos ideologiją, ši partija gali būti apibūdinama kaip nacionalistinė politinė jėga. Kaip jau minėta, partija yra skeptiška šalies narystės ES ir ypač tolesnių eurointegracinių procesų atžvilgiu. Taip pat Laisvės partija kritiškai vertina tolesnius ES plėtros procesus, ypač dėl Turkijos narystės ES. Šios partijos atstovai yra pareiškę, kad jei Turkija taps ES nare, Austrija turėtų palikti šią sąjungą.

    www.wikimedia.org, Franz Johann Morgenbesser nuotrauka

    Laisvės partija, kaip ir dauguma euroskeptikų politinių jėgų, pasisako už griežtesnę imigracijos politiką, pabrėžia musulmonų integracijos į Austrijos visuomenę problemas. Pagal požiūrį į šeimos sampratą ir panašius socialinius klausimus Laisvės partija gali būti apibūdinama kaip konservatyvi politinė jėga, bet šiais klausimais jos pozicijos mažai skiriasi nuo Austrijos ir kitų šalių krikščionių demokratų bei konservatorių partijų. Tas pats pasakytina ir apie šios partijos nuostatas ekonominiais klausimais. Laisvės partija pasisako už laisvą rinką, derinamą su gerovės valstybės idėja. Tad jos nuostatos šiek tiek primena krikdemiškas.

    Geopolitiniais klausimais tiek Laisvės partiją, tiek jos kandidatą N. Hoferį galima priskirti prorusiškoms politinėms jėgoms. Šių metų kovą N. Hoferis pareiškė, kad Krymas niekada nepriklausė Ukrainai ir todėl Rusijos įvykdyta šio regiono aneksija turėtų būti pripažinta kaip teisėta, taip pat paragino ES atšaukti ekonomines sankcijas Rusijai. Kita vertus, kalbant apie Austriją apskritai, ši šalis yra viena iš Rusijai draugiškiausių ES narių. Tą liudija didelės Rusijos kompanijų investicijos Austrijoje ir jai palankūs Austrijos pareigūnų sprendimai. Pavyzdžiui, 2011 m. viename Austrijos oro uoste buvo sulaikytas Sausio 13-osios bylos įtariamasis Michailas Golovatovas, tačiau netrukus jis buvo paleistas ir išvyko į Rusiją. Be to, dar Šaltojo karo laikų Austrija užėmė gana neutralią poziciją santykiuose tarp JAV ir Sovietų Sąjungos ir netapo NATO nare. Todėl vargu, ar N. Hoferio pergalė reikš itin didelius pokyčius šalies geopolitinei orientacijai ir bus žalinga Lietuvai bei kitoms Rytų ir Vidurio Europos šalims. ■

  • ATGAL
    Keleivių duomenų įrašų sistema – žingsnis saugesnės europos link
    PIRMYN
    Kur pasuks Europos Sąjunga 2017-aisiais?
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.