Azerbaidžanas: į ES dar nestoja, bet durų neuždaro | Apžvalga

Vieningoji europa

  • Azerbaidžanas: į ES dar nestoja, bet durų neuždaro

  • Temos: Visuomenė
    Data: 2012-01-12
    Autorius: Ingrida Grigonytė

    Lietuvos ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministrai Audronius Ažubalis (dešinėje) ir Elmaras Mamadiarovas gruodžio 6 dieną Vilniuje pasirašė dvišalį susitarimą dėl leidimo abiejų šalių diplomatams keliauti be vizų. (ELTA/URM archyvo nuotrauka)

    Didžiausia Kaukazo šalis dažnam lietuviui žinoma tik kaip praėjusių metų Eurovizijos dainų konkurso nugalėtoja, tačiau jau dabar nekyla abejonių, kad Azerbaidžano vardas tampa vis reikšmingesnis tarptautinėje politikoje. Ambicinga šalis, suvokianti savo potencialą, vis ryžtingiau skinasi kelią į politinį olimpą, tačiau kyla klausimas, ar tas kelias veda į Europą, ar visgi suka Rusijos link? 

    Tarptautinėje arenoje verdant aistroms dėl energetinių išteklių, milžiniškas galimybes turintis Azerbaidžanas rado savo nišą. Ši Kaukazo valstybė, kaip pagrindinė dujų ir naftos išgavėja, visiškai patenkinanti savo reikmes, taip pat yra strategiškai svarbi tranzitinė šalis. Dėl to ji neabejotinai sulaukia dėmesio beveik iš visų pasaulio galiūnių, tarp jų vienais iš pirmųjų smuikų grojančių Rusijos ir Europos Sąjungos. Buvusias SSRS valstybes savo įtakos sfera laikanti Rusija yra suinteresuota valdyti Azerbaidžane esančius naftos ir dujų telkinius. Tuo grindžia ir savo užsienio politiką. Tuo tarpu Europos Sąjungai Azerbaidžanas gali tapti išsigelbėjimu iš energetinės priklausomybės Rusijai ir pakoreguoti ES užsienio politikos prioritetus.

    Vargu ar būtų išmintinga teigti, kad Azerbaidžano užsienio politika yra provakarietiška, tačiau pastarieji įvykiai visgi leidžia pasvarstyti apie šalies prioritetus. Bemaž prieš du dešimtmečius su Vakarų naftos kompanijomis azerų pasirašytas susitarimas, suteikęs galimybę tiekti naftą į Vakarus, pagaliau įgauna pagreitį. Šių metų spalio 25 dieną Izmire Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas ir Turkijos ministras pirmininkas Rcepas Tayyipas Erdoganas pasirašė susitarimą, kuris panaikino visas kliūtis azerų dujoms pasiekti Europą. Šis susitarimas gali būti laikomas net svarbesniu nei pirmesnis, nes, kaip rodo patirtis, pastačius dujotiekį, šalys linkusios bendradarbiauti ilgą laikotarpį. Be jokios abejonės, Rusija nėra sužavėta tokiais susitarimais ir gali imtis atitinkamų veiksmų, kad susigražintų savo galios pozicijas. Tačiau Azerbaidžanas turi pakankamai pasitikėjimo priimti sprendimus savo pačių galva be Rusijos įsikišimo.

    Laimėti rinkimai užimti vieną iš dešimties nenuolatinių vietų Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje taip pat rodo išaugusią Azerbaidžano valstybės įtaką. Verta paminėti, kad sprendimas nebuvo priimtas lengvai, dėl to Baku gali jaustis tikrai nepatenkintas. Nuo 1991-ųjų šalis, rodžiusi paramą JAV, ES ir Europos valstybėms, vietoj paramos gavo nepritarimą kandidatūrai į Saugumo Tarybą (manoma, jog balsavime susilaikė būtent Europos valstybės). Visgi Azerbaidžanas pasiekė savo, taip padidindamas reputaciją tarptautinėje arenoje ir parodydamas puikų diplomatinį išprusimą. Nieko keisto, kad valstybė neapsiriboja priklausymu tik kelioms organizacijoms ir savo tikslų siekia prisijungdama prie daugelio tarptautinių struktūrų, pavyzdžiui, ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija), kuriai šiais metais vadovavo Lietuva. Nekyla dvejonių, koks buvo pagrindinis Kaukazo šalies keliamas klausimas – tai jau seniai skauduliu tapęs Kalnų Karabacho konfliktas. Savo kalboje ne kartą paminėjęs būtinybę kuo greičiau imtis veiksmų sprendžiant šią opią problemą, Azerbaidžano užsienio reikalų ministras Elmaras Mammadyarovas nevengė armėnų užimtų teritorijų pavadinti okupuotomis ir taip pademonstravo savo tvirtą poziciją šiuo klausimu.

    Pasiteiravome Azerbaidžano Respublikos nuolatinėje atstovybėje prie Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Vienoje dirbančio diplomato Cavido Nasirli nuomonės apie šalies dalyvavimą ESBO ir matomas perspektyvas santykiuose su Europa ir Rusija. 

    Kokią naudą gaunate priklausydami ESBO ?

    Kaip ir kiekviena organizacija, kuri nesiekia tam tikros vienos valstybės naudos ar interesų įgyvendinimo, ESBO yra mums priimtina ir naudinga. Tokios organizacijos kaip ESBO leidžia mažesnėms valstybėms, kurios neturi didelės įtakos politinėje arenoje, santykiškai ją sutvirtinti savo naryste. Taip pat ši organizacija padeda spręsti tarptautines problemas ir rasti joms kompromisus. 

    Ar priklausymas šiai organizacijai kaip nors riboja Jūsų užsienio politiką?

    Įstodama į šią organizaciją kiekviena šalis turi sutikti su tam tikrais įsipareigojimais, tačiau jie yra visapusiškai priimtini abiem pasirašančioms šalims, todėl jokių rėmų užsienio politikos formavimui nesukuria. 

    Ko Jūsų šalis tikisi iš  santykių su Europa? Ar siekiate glaudesnio bendradarbiavimo?

    Dabartinis Azerbaidžano ir Europos bendradarbiavimas ir progresas šioje srityje aiškiai matyti. 2004-aisiais Azerbaidžanui prisijungus prie Europos kaimynystės politikos, jis gan stipriai suintensyvėjo, kas tęsiasi ir šiuo metu. 

    Kokie Jūsų prioritetai užsienio politikoje – glaudesni santykiai su Europos Sąjunga ar artimesnis bendradarbiavimas su kuriama Eurazijos Sąjunga?

    Kaip jau minėjau anksčiau, mūsų prioritetas yra tiek glaudesni santykiai su Europos Sąjunga, tiek geri santykiai su Rusija. Kaip šalis šiuo metu mes esame visiškai patenkinti artimais santykiai su Europos Sąjunga ir tuo, kaip bendradarbiaujame su Rusija, su kuria mūsų santykiai yra geri. 

    Galbūt dėl to, jog nelaikote Rusijos svarbesniu partneriu politikoje už ES, Jūs ir palaikėte Gruziją jos karo su Rusija metu?

    Šiuo atveju tai neturi nieko bendro su tuo, kokie yra mūsų santykiai su Rusija. Nors esame jiems gana artimi, tai neįpareigoja laikytis tam tikros politikos. Pasielgėme taip, kaip mums atrodė teisinga, ir palaikėme tą pusę, kuri, mūsų nuomone, buvo teisesnė. 

    Jūsų artima bičiulė Turkijos Respublika yra pareiškusi norą prisijungti prie Europos Sąjungos. Nors šiuo metu ES krečia ekonominė krizė, galbūt Jūs taip pat svarstysite tokią galimybę?

    Su Turkija mus visada siejo ypatingi santykiai, todėl nieko keisto, kad daugelis politinių tikslų sutampa, tačiau kol kas planuose svarstymų prisijungti prie Europos Sąjungos nėra. Visgi, kas gali žinoti, kaip bus ateityje… 

    Ir pabaigoje klausimas apie Lietuvą, ar priėmėte dvišalių sprendimų tarp Lietuvos ir Azerbaidžano?

    Taip, susitarėme dėl leidimo diplomatams tarpusavyje keliauti be vizų. ■

  • ATGAL
    Amžiams susijęs su naująja Europa
    PIRMYN
    Baltijos šalys vienijasi dėl savo žemdirbių
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.