B. Obamos meškerė: be Afganistano, bet su Libija | Apžvalga

Įžvalgos

  • B. Obamos meškerė: be Afganistano, bet su Libija

  • Temos: Politika
    Data: 2011-07-14
    Autorius: Edita MIELDAŽĖ

    B. Obama (Oficiali Baltųjų Rūmų nuotr. / fotografas Pete Souza)

    JAV prezidentas Barakas Obama šių metų birželio 23 d. per nacionalinę televiziją ,,CNN” paskelbė pasitraukimo iš Afganistano planą. Tačiau jo kalboje svarbiau pasirodė ne tiek planas, kiek ši žinia: ,,Amerika, laikas susitelkti į tautos kūrimą čia, namuose.“ B. Obama galingai pradėjo prezidento rinkimų kampaniją: be Osamo bin Ladeno, su planu trauktis iš Afganistano ir gerinti JAV ekonominę padėtį. Ar JAV rinkėjas užkibs už šios meškerės?

    Obamos strategija Afganistane

    2009 m. gruodį JAV prestižinėje Vest Pointo karo akademijoje prezidentas B. Obama pristatė savo strategiją Afganistane. Pagal ją buvo numatyta 35 tūkst. papildomai dislokuotų karių Afganistane ir papildomai 20–40 mlrd. JAV dolerių iš Amerikos biudžeto. Be to, didelis dėmesys skirtas civilių gyventojų saugumui, afganų karinių ir policijos pajėgų mokymams. Strategijoje nebuvo numatytos tikslios karių išvedimo iš Afganistano datos ir buvo viliamasi numatytas pertvarkas įgyvendinti per penkerius metus. Po 18 mėnesių B. Obama, kažkada pavadinęs JAV intervenciją Afganistane ,,karu iš reikalo“ ir žadėjęs iki šių metų liepos išvesti karius iš Afganistano, viešai per ,,CNN“ televiziją pareiškė, kad 5 tūkst. karių bus išvesti iki šios vasaros pabaigos, o kiti 5 tūkst. – iki šių metų pabaigos. Dar 23 tūkst. karių paliks Afganistaną iki 2012 metų rugsėjo (šiuo metu Afganistane dislokuota apie 100 tūkst. karių iš JAV ir 50 tūkst. sąjungininkų). B. Obama, birželio 23 d. pranešime kalbėdamas apie Afganistaną, ateityje vylėsi išvysti šviesą tunelio gale, nepaisant to, kad Afganistano dar laukia sunkios dienos: ,,Baigėme misiją Irake ir išvedėme iš ten 100 tūkst. karių. Net jei Afganistanui ir numatomos tamsios dienos, taikos ir saugumo šviesa matoma ateityje. Šie ilgi karai bus atsakingai baigti.“ Internetinio portalo vedamajame ,,Mlive“ teigiama, kad šis B. Obamos planas ,,yra per vidurį tarp karinių patarėjų atsargumo dėl skuboto pasitraukimo iš Afganistano ir kairiųjų nekantrumo ir augančios dešiniųjų kritikos, siekiant kuo greičiau baigti karą“. Iš kitos pusės, JAV prezidentas Afganistano pasitraukimo kortą ištraukė ne šiaip sau – dauguma amerikiečių pasisako už JAV pasitraukimą iš Afganistano, be to, artėja 2012 m. lapkričio 6 d. prezidento rinkimai.

    Amerikiečių nuomonė dėl Afganistano

    ,,Pew Research Center“ organizacija birželio 15–19 d. atliko 1502 ne jaunesnių kaip 18 metų JAV gyventojų apklausą dėl JAV karinių pajėgų pasitraukimo iš Afganistano. Pirmą kartą dauguma respondentų (56 proc.) pasisakė už tai, kad JAV pajėgos būtų išsiųstos namo kuo greičiau, o 39 proc. – kad pajėgos liktų Afganistane tol, kol padėtis stabilizuosis. Dalis teigiančių, kad JAV kuo greičiau turėtų pasitraukti iš Afganistano, per mėnesį išaugo 8 punktais – nuo 48 proc. iki 56 proc. Manoma, kad tokį rezultatą iš esmės lėmė Osamos bin Ladeno nužudymas. Prieš metus teigiančių, kad JAV turėtų kuo greičiau pasitraukti iš Afganistano, buvo tik 40 proc. Iš šios apklausos išryškėjo ir politinių grupių pasiskirstymas. Beveik trečdalis demokratų, kuriems priklauso ir B. Obama, pasisakė už kuo greitesnį pajėgų išvedimą iš Afganistano, o taip manančių respublikonų buvo 14 punktų mažiau – 43 proc. Tiesa, šių procentas dėl kuo greitesnio karių išvedimo nuo praeitų metų iki šių birželio išaugo 12 procentų.

    Kitas klausimas, kuris buvo užduotas respondentams dėl JAV karo Afganistane,  – jo pateisinimas. Iš viso 57 proc. apklaustųjų teigė, kad JAV karinių pajėgų naudojimas Afganistane yra teigiamas sprendimas (tarp jų 67 proc. respublikonų ir 54 proc. demokratų). Manančių, kad tai blogas sprendimas daugiau buvo tarp demokratų (39 proc.) nei tarp respublikonų (25 proc.), beje, pastarųjų prezidentas Dž. W. Bušas ir pradėjo intervenciją į Afganistaną 2001 m. spalį. Klausiant, ,,ar JAV pasiekė tikslų Afganistane“, vėlgi 7 punktais optimistiškesni buvo respublikonai (67 proc.) nei demokratai (61 proc.). Deja, abi politinės jėgos ir bendrai apklaustieji buvo gana pesimistinės nuomonės dėl Afganistano ateities. Net 56 proc. respondentų išreiškė nuogąstavimą, kad Afganistano vyriausybė nebus stabili, kai JAV pasitrauks. Taigi bendra apklausų tendencija tokia: amerikiečiai, kaip niekada, gana vieningai pasisakė dėl kuo greitesnio karių išvedimo iš Afganistano ir teigiamai įvertino karių buvimą šioje šalyje. O kaip dėl Libijos?

    Prezidentas Barackas Obama ir viceprezidentas Joe'as Bidenas sveikinasi su kariais po prezidento kalbos Campbell forte (2011 m. gegužės 6 d.) (Oficiali Baltųjų Rūmų nuotr. / fotografas Pete Souza)

    Obama ir Libija

    JAV prezidentas B. Obama šių metų kovo 28 d. Nacionaliniame gynybos universitete viešu pranešimu apie JAV įsitraukimo į Libiją priežastis oficialiai pradėjo pirmąjį savo karą. B. Obama pranešime teigė, kad ,,JAV atliks palaikantįjį vaidmenį Libijoje per žvalgybą, logistiką, paieškos ir gelbėjimo sistemas ir siekius sutrikdyti režimo komunikacijos kanalus“. JAV prezidentas pripažino, kad ši misija nebus atlikta per naktį, tačiau, anot jo, ,,esantiems aplink Gaddafį, turi tapti aišku, kad istorija nėra Gaddafio pusėje“. Kalbėdamas tiesiai į kameras, B. Obama pabrėžė, kad karinės jėgos naudojimas pateisinamas, kai reikia užtikrinti gyvybinius interesus ir išlaikyti pamatinius principus: ,,Tokiu atveju mes neturime bijoti veikti – tačiau veiksmų našta neturėtų būti užkrauta vien Amerikai. Libijos atveju mūsų tikslas yra mobilizuoti tarptautinę bendruomenę kolektyviniam veiksmui.“ Atsakydamas konservatoriams respublikonų kritikams dėl kaltinimų, kad jo veiksmai Libijos atveju pernelyg nedrąsūs, JAV prezidentas nepamiršo paminėti respublikonų pradėtos ir nežinia kaip pasibaigusios intervencijos į Iraką. Baigdamas kalbą B. Obama teigė, kad JAV negali išduoti Libijos žmonių, nes tai reikštų pačių JAV išdavystę: ,,Kai kurios tautos gali užmerkti akis prieš žiaurumus kitose valstybėse. JAV yra kitokios. Kaip prezidentas aš atsisakau sulaukti žudynių ir masinių kapaviečių nuotraukų prieš imantis veiksmų.“ Ką mano kritikai ir visuomenė?

    Amerikiečių nuomonė dėl Libijos

    Respublikonė senatorė Olympia Snowe iš Meino valstijos, reaguodama į B. Obamos kalbą dėl Libijos, pažymėjo, kad ,,Obamos tikslas dėl JAV intervencijos turėtų būti ne nuraminti mus, kad JAV vaidmuo pateisinamas, o paaiškinti mums, kas bus toliau ir kada mūsų įsitraukimas baigsis.“ Su ja sutinka ir kai kurie demokratai, pabrėždami, kad JAV negali bet kokiomis aplinkybėmis, nežinodamos intervencijos kainos, sau leisti trečio konflikto. Ar su kritikais sutinka paprasti amerikiečiai? ,,Pew Research Center“ atlikta 1507 amerikiečių, vyresnių nei 18 metų, apklausa šių metų kovo 30 d. – balandžio 3 d. parodė, kad pusė apklaustųjų palaiko JAV ir sąjungininkų oro veiksmus Libijoje. Žinoma, 12 punktų daugiau palaikančių B. Obamos pradėtą intervenciją į Libiją buvo tarp demokratų (59 proc.) nei respublikonų (47 proc.). Tačiau net 57 proc. respondentų pripažino, kad JAV su sąjungininkais neturi aiškių tikslų Libijoje.

    Tarp tokių pesimistų 63 proc. buvo respublikonų ir 49 proc. demokratų. Taigi, ką ši apklausa rodo? Ogi tai, kad demokratai palaiko demokratų prezidentą ir jo veiksmus Libijoje, o respublikonai – tą liniją, kuri priklauso nuo partijos tradicijos. Šiuo atveju labai iškalbinga ,,Pew Research Center” per dešimtmetį daryta apklausa dėl taikos ir karo priemonių naudojimo kariniame konflikte. Pagal tyrimą net 50 proc. respublikonų per visą dešimtmetį (1999–2011) liko ištikimi R. Reagano laikų koncepcijai „taika per jėgą“ ir tik 38 proc. jų pabrėžė diplomatinių priemonių naudą taikai užtikrinti. Tarp demokratų „taikos per jėgą“ šalininkų buvo tik 22 proc. Tačiau bet koks karas kainuoja, ir tai puikiai suvokia B. Obama, traukdamasis iš Afganistano: ,,Amerika, laikas susitelkti į tautos kūrimą čia, namuose.“ Taigi, kas vyksta namuose?

    Rinkimų startas duotas

    Birželio 23 d. JAV prezidentas pranešime tautai kalbėjo ne tik apie JAV dalinį traukimąsi iš Afganistano ar būtinybę padėti Libijos gyventojams. Jis žodis po žodžio pradėjo ir savo rinkimų kampaniją, bandydamas mušti į oponentų respublikonų vartus: „Per paskutinį dešimtmetį – didėjančios skolos ir ekonominio sunkmečio laikotarpiu praleidome trilijoną dolerių karui. Dabar mes turime investuoti į Amerikos didžiausią turtą – mūsų žmones. <…> Po dešimtmetį trunkančių aštrių debatų turime susigrąžinti bendrą tikslą, kuriuo dalijomės karo pradžioje.“ Prezidento  retorika prieš rinkimus skambi ir uždeganti. Ką šiuo klausimu sako visuomenė?

     

    Teigiamas Obamos įvaizdis

    Remiantis ,,Pew Research Center” šių metų gegužės 25–30 d. daryta apklausa, palankiai B. Obamos darbą įvertino 52 proc. (balandį 47 proc.) amerikiečių, o neigiamai – 39 proc. (balandį 45 proc.). Taigi per mėnesį amerikiečių, palaikančių B. Obamos vykdomą politiką, padidėjo 5 punktais. Gegužės pradžioje po O. bin Ladeno mirties JAV prezidento reitingas buvo pasiekęs ir 56 proc. ribą. Tiesa, aukštesnis prezidento veiklos rodiklis nei šių metų gegužę buvo kadencijos pradžioje 2009 m. – net 64 proc. Tačiau ne vien darbais yra vertinami valstybių vadovai. Pagal to paties centro apklausas, B. Obama tarp visuomenės yra suformavęs pozityvų savo įvaizdį. Trys ketvirtadaliai (75 proc.) respondentų pabrėžė, kad JAV prezidento geri bendravimo įgūdžiai ir jis puikiai apgina savo nuomonę, yra draugiškas ir šiltas (73 proc.), vertas pasitikėjimo (62 proc.), stiprus lyderis (58 proc.) ir rūpinasi žmonėmis (64 proc.). Net 59 proc. respublikonų, kurie yra kritiški demokratų prezidentui, pripažino, kad B. Obama apgina savo nuomonę, yra draugiškas, šiltas ir sugebantis bendrauti (55 proc.). Taigi, kokie B. Obamos šansai būti perrinktam 2012-aisiais?

     

    Ar Obama bus perrinktas

    Gegužės 25–30 d. apklausos (,,Pew Research center”) duomenimis, 48 proc. JAV gyventojų pasisakė už B. Obamos perrinkimą, o kad laimės respublikonų kandidatas – 37 proc. Tarp respublikonų B. Obamą prezidentu regėjo tik 8 proc. apklaustųjų, o tarp demokratų – net 87 proc. Respublikonų kandidatą, kuris dar neaiškus, 2012-aisiais prezidento poste norėtų matyti tik 7 proc. demokratų ir net 81 proc. respublikonų. Taigi apklausų rezultatai kol kas B. Obamos naudai. Tačiau respublikonai nesnaudžia ir rengia savo kandidatus. Ar jie mes iššūkį dabartiniam prezidentui, parodys būsimi debatai, B. Obamos sugebėjimas gelbėti JAV ekonomiką ir amerikiečių pasirinkimas.

  • ATGAL
    Karo pradžios 70-metis: priešintasi abiem okupantams
    PIRMYN
    ALUS – TIKRŲ VYRŲ GĖRIMAS??? arba negerk, Joneli, avinėliu pavirsi...
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.