B. VOGELIS: SOCIALINĖS RINKOS EKONOMIKOS CENTRE – ŽMOGAUS ORUMAS | Apžvalga

Įžvalgos

  • B. VOGELIS: SOCIALINĖS RINKOS EKONOMIKOS CENTRE – ŽMOGAUS ORUMAS

  • Data: 2012-03-15
    Autorius: Vaida STUNDYTĖ

    Prof. Bernhardas Vogelis. (M. Žilionytės nuotrauka)

    Lietuvos Respublikos Seime vykusią konferenciją „Socialinė rinkos ekonomika – atsakymas į pasaulinę finansinę ir ekonominę krizę“ savo apsilankymu pagerbė prof. dr. Bernhardas Vogelis, buvęs Vokietijos federalinių žemių ministras pirmininkas, šiuo metu – Konrado Adenauerio fondo garbės pirmininkas. B. Vogelis, eidamas šio fondo pirmininko pareigas, ne kartą lankėsi Lietuvoje, ir prisipažino, kad šie vizitai šalyje, turinčioje tokią turtingą istoriją, kaskart jį sujaudina. Profesorius pasidalijo savo mintimis apie socialinės rinkos ekonomikos koncepciją, kurios centre yra žmogus ir jo orumas.

    B. Vogelio nuomone, apie socialinę rinkos ekonomiką kalbama visoje Europoje, tačiau nedaug kas žino, kas tai yra. „Daugelis mano, kad socialinė rinkos ekonomika yra ekonomikos mokslas, ir pamiršta, kad iš tiesų tai yra ekonomikos etika“, – kalbėjo profesorius.

    Socialinės rinkos ekonomikos idėja gimė Vokietijoje ir šioje šalyje vyrauja jau 60 metų. Tai yra ekonomikos ir visuomenės sistemos dalis, padėjusi Vokietijai atsikurti iš griuvėsių, tapti gerovės valstybe, atkurti laisvę ir taiką. Socialinės rinkos ekonomiką kūrė ekonomikos ekspertai Walteris Euckenas, Freidrichas von Heikenas, Wilhelmas Ropke. Šie ekonomistai matė nepalankią Vokietijos situaciją: hiperinfliaciją 1922–1923 metais, biržų griūtį 1929 metais, didžiulį nedarbą 4-ojo dešimtmečio pradžioje. Tuo metu tebuvo dvi alternatyvos: socializmas arba laissez faire liberalizmas. Socialinės rinkos ekonomika buvo pristatyta kaip trečiasis kelias. „Socialinės rinkos ekonomikos koncepcija buvo suformuluota kaip atsakas į nacionalsocializmą. Buvo suformuluota kalėjimuose, koncentracijos stovyklose, bunkeriuose, kalinių kamerose, pasipriešinimo gretose Vokietijoje ir kitur“, – kalbėjo B. Vogelis.

    Socialinės rinkos ekonomikos koncepcijai pagrindą padėjo prieš Antrąjį pasaulinį karą suformuluotas krikščioniškas socialinis ir evangelinis mokymas, taigi socialinė rinkos ekonomika į centrą iškėlė žmogaus suvokimą, grindžiamą krikščionišku žmogaus įvaizdžiu. W. Ropke rėmėsi principu, kad ekonomikos matas yra žmogus, o žmogaus matas yra jo santykis su Dievu. W. Euckenas ieškojo ekonomikos sistemos, kurioje žmonės nebūtų tik priemonė tikslui pasiekti ir nebūtų tik aparato dalis, o būtų centre. B. Vogelio įsitikinimu, „žmogus nėra ekonominių interesų išnaudojamas subjektas, nėra tik masė, kurią galima lipdyti kolektyvinės visuomenės planuotojų rankomis. Žmogus yra asmuo. Jis nėra individas, neturintis santykių, jis neišnyksta masėje. Jis privalo ir gali priimti moralinius sprendimus.“ Taigi totalinėje Vokietijos katastrofoje po Antrojo  pasaulinio karo buvo siekiama daugiau negu tik ekonomikos teorijos pasvarstymų – gerbti žmogaus orumą ir jo norą savo gyvenimą tvarkyti pagal savo principus.

    Visgi žmogus, savarankiškai tvarkydamas savo gyvenimą, negali likti vienas, jam reikia pagalbos. Ludwigas Erhardas, socialinės rinkos ekonomikos koncepciją įgyvendinęs praktikoje, pasak B. Vogelio, taip apibūdino vieną esminių šios koncepcijos idėjų: Aš noriu įsitvirtinti savo jėgomis, noriu pats rizikuoti savo gyvenime, noriu būti pats atsakingas už savo likimą. O tu, valstybe, pasirūpink tuo, kad aš galėčiau tai daryti. Šia mintimi, B. Vogelio įsitikinimu, pabrėžiama, kad centre yra žmogus, o ne valstybė, taigi ir valstybė yra dėl žmogaus, o ne žmogus dėl valstybės. Tačiau valstybės uždavinys yra pasirūpinti tuo, kad žmogus savo jėgas galėtų vystyti pats.

    „Socialinės rinkos ekonomikos sėkmės sąlygos yra už rinkos pasiūlos ir paklausos principų“, – teigė profesorius. W. Ropke išskyrė ramsčius, kuriais remiasi socialinė rinkos ekonomika ir kurie saugo nuo smukimo, degeneracijos: savidisciplina, teisingumo jausmas, garbingumas, sąžiningumas, didžiadvasiškumas, saikingumas, bendruomeniškumas, pagarba kito žmogaus orumui ir tvirtos moralinės normos. Tai yra privaloma žmogui, kuris eina į rinką konkuruoti lygiai su visais. B. Vogelio teigimu, ekonominės sėkmės sąlyga yra socialinė atsakomybė, nes ji yra visuomenės susitelkimo,  subalansuotos laisvės ir saugumo pagrindas.

    Socialinė rinkos ekonomika, pasak profesoriaus, nesiekia išstumti kapitalizmo ar liberalios rinkos ekonomikos ir jų nekaltina dėl pasaulį ketvirtus metus krečiančios ekonomikos ir finansų krizės. Pagrindinė šios krizės priežastis, anot B. Vogelio, yra pažeisti rinkos ekonomikos principai: naudos ieškojimas, iniciatyvos, pelno siekimas, rizika nėra savaime suprantami kaip blogis, tačiau žalos atneša tuomet, kai yra iškreipiami į gobšumą, civilinės ar asmeninės atsakomybės ir moralinių skrupulų nepaisymą. „Socialinės rinkos ekonomika nenori nuslopinti ekonomikos gyvybingumo, laisvų iniciatyvų, konkurencijos, bet nori tai panaudoti visų gerovei. Būtent čia yra esminė socialinio subalansuotumo, socialinės darnos ir socialinės politikos prielaida, – mintimis dalijosi B. Vogelis. – <…> Socialinė rinkos ekonomika yra grindžiama suvokimu, kad rinkai moraline prasme aklai taikant savo principus, ji gali sunaikinti pati save. Ir todėl reikia valstybės, kuri nustatytų pagrindines sąlygas, gaires, tačiau nesikištų į visas gyvenimo sritis.“

    (Agnės Pėčaitės-Stankevičienės piešinys)

    Profesorius patikino, kad socialinės rinkos ekonomika yra geras patarėjas krizės laikotarpiu, galintis duoti atsakymus, tačiau nereikėtų tikėtis, kad ši koncepcija yra „nemokamas bilietas traukiniui, išvešiantis mus iš krizės.“ Tam, kad socialinės rinkos ekonomika veiktų, reikia įdirbio, t.y. reikia iš naujo permąstyti savo pamatą ir savo vertybes, o socialinės rinkos ekonomikos vertybės turi būti priimtos tarptautiniu lygmeniu, nes kitaip jos nebus įmanoma įgyvendinti. „Mano galva, reikėtų atsižvelgti dar į štai ką: socialinės rinkos ekonomika yra reglamentavimo rinkinys. Jis nenori užkirsti kelio ekscesams tik nuostatomis, tačiau tomis taisyklėmis turi būti gyvenama“, – kalbėjo B. Vogelis. Čia profesorius prisiminė ekonomisto W. Ropke žodžius apie socialinės rinkos ekonomiką: „Tai – geraširdiškiausia, veiksmingiausia, garbingiausia ekonominė sistema, leidžianti mąstyti. Stebėtina, kaip ji geba susidoroti su visais nuodais, svetimkūniais ir sunkumais, jei bent minimaliai įgyvendinamos pagrindinės sąlygos.“

    Profesorius skatino drąsiai sutikti dabarties iššūkius, neleisti sau kapituliuoti prieš dabartines problemas, socialinės rinkos ekonomikos koncepcijos idėjomis padrąsinti tiek save, tiek tuos, kurie dirbs ateityje. „Socialinės rinkos ekonomika – tai sėkmės istorija. Tik mes neturėtume patogiai atsisėdę pagarbiai jos klausyti, lyg ji būtų baigta. Ne, iš istorijos turėtume mokytis“, – paragino B. Vogelis.

  • ATGAL
    P.Saudargas. Kas pavogė energetinę Kovo 11-ąją?
    PIRMYN
    Kas mokės už „Zuoko taksi“?
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.