Balkanai: teisingumo triumfas | Apžvalga

Įžvalgos

  • Balkanai: teisingumo triumfas

  • Temos: Įvykiai
    Data: 2011-06-11
    Autorius: Česlovas IŠKAUSKAS

    Vakarai vis dažniau pasauliui įrodo, kad už nusikaltimus žmonijai, žmonių naikinimą ir genocidą atsakomybės išvengti nepavyks. Stoti prieš Teismą – žemiškąjį ir Aukščiausiąjį – bus priversti tie, kurie Žemėje ir atskiruose jos kampeliuose sėja nesantaiką, panieką artimam ir mirtį. Pavyzdžių nemažai – S. Husseinas, S. Miloševičius, H. Mubarakas, M. Gaddafis, visai neseniai – Osama bin Ladenas, dabar štai sučiuptas Bosnijos serbų karinis nusikaltėlis Ratko Mladičius (Ratko Mladic). Paskutinėmis gegužės dienomis jis pervežtas į JT Tarptautinio tribunolo patalpas Hagoje.

    15 metų slapstęsis Bosnijos serbų armijos vadas Ratko Mladičius sulaikytas gegužės 26 d., ketvirtadienį, prieš pietus Lazarevo gyvenvietėje, už 80 km nuo Belgrado, savo pusbrolio namuose. Čia jis gyveno pasivadinęs Milorado Komadičiaus pavarde. Iš tarptautinės teisėsaugos akiračio jis dingo po to, kai 2001 m. buvo suimtas Jugoslavijos lyderis Slobodanas Miloševičius, o persekiojamas buvo nuo 1995 m. liepos 24 d, kai karinis kriminalinis tribunolas buvusiai Jugoslavijai iškėlė jam bylą.

    R. Mladičiaus biografija yra tipiška J. Broz Tito pasėkėjo ir išmuštruoto, patriotiškai nusiteikusio kariškio karjera. Gimė 1942 m. kovo 12 d. Božanovičiuose, į pietryčius nuo Sarajevo. Ši teritorija tada priklausė Kroatijos respublikai, bet vėliau čia, tarp Kroatijos, Vojevodinos ir Serbijos, įsikūrė vadinamoji Bosnijos serbų respublika (Republika Srpska) – nedidelis nacionalistinis serbų anklavas, kurio kariniu lyderiu ir tapo jaunasis Ratko.

    Prieš keletą metų važiuodami iš Vengrijos per siaurą Kroatijos ruožą į Bosniją ir Hercegoviną, gerokai nustebome, netikėtai pasienyje išvydę užrašą, skelbiantį, kad tai Serbijos respublika. Manėme, kad pasiklydome, nes į pačią Serbiją vykti neketinome. Bet pasienietis mus nuramino, kad tai serbų apgyvendintas kraštas Bosnijos teritorijoje. Kitaip sakant, R. Mladičiui buvo susidariusios palankios sąlygos tapti kariniu Bosnijos serbų lyderiu.

    Jo tėvas buvo uolus serbų partizanas, kovojęs prieš fašizmą ir žuvęs 1945 m. Ratko nuo 1961 m. mokėsi karo mokykloje, paskui karo akademijoje, tarnavo Skopjėje ir tapo net Skopjės III karinės apygardos mokymo departamento viršininku. Jugoslavijos komunistų partijos narys, nuo 1965 m. generolas buvo įsitikinęs šovinistas, o 1992–1995 m. Bosnijos kare vadovavo 44 mėnesius trukusiai Sarajevo apsiausčiai, per kurią žuvo 10 tūkst. žmonių, taip pat Srebrenicos žudynėms, pareikalavusioms maždaug 8 tūkst. gyvybių.

    Malic Zuhra - jos du sūnūs ir dar septyni kiti šeimos nariai buvo nužudyti per "etninius valymus" - deda gėles ant paminklo, skirto Srebrenicos žudynių aukoms atminti. Ratko Mladičius, buvęs Bosnijos serbų generolas, buvo areštuotas Serbijoje gegužės 26 d. - jis kaltinamas vykdęs Bosnijos musulmonų genocidą. (D. Ruvic/Reuters/Scanpix nuotr.)

    Jau 15 metų Hagos tribunolas kaltina R. Mladičių karo nusikaltimais, genocidu ir nusikaltimais žmogiškumui per Bosnijos karą. Iš pradžių už informaciją apie jo buvimo vietą buvo žadama 5 mln. dol., tačiau vėliau, pernai spalį, ši suma padvigubinta.

    Hagos tribunolas ne kartą kritikavo Belgradą, kad šis imasi nepakankamai priemonių ieškoti R. Mladičiaus ir kitų karo nusikaltėlių, pavyzdžiui, Horano Hadžičiaus (Horan Hajic) – serbų Krajinos respublikos lyderio. Tik pastaraisiais metais Serbijos vyriausybė sustiprino pastangas sučiupti šiuo metu 69-erių R. Mladičių.

    Pernai gegužę Hagos tribunolas pakeitė kaltinamąją išvadą, ir dabar ji susideda iš 11 punktų. Svarbiausi iš jų – genocidas, nusikaltimai žmogui, naikinant ne serbų kilmės gyventojus, karo meto įstatymų ir papročių pažeidimai ir t. t. Kaip ir šiuo metu teisiamam buvusiam Serbijos prezidentui Radovanui Karadžičiui (Radovan Karajic), taip ir R. Mladičiui inkriminuojamas etninių musulmonų ir kroatų „valymas“ visoje Bosnijoje, taikių gyventojų teroro kampanija panaudojant artileriją, apie 8000 musulmonų žudynės Srebrenicoje 1995-ųjų liepą, tarptautinių įkaitų paėmimas tų metų gegužę ir kt. Kaip tvirtinama kaltinamojoje išvadoje, rašo JAV leidinys „Stratfor“, „siekdamas šių tikslų R.Mladičius veikė su kitais asmenimis, darė nusikaltimus įvairiose vietose. Kaip aukštas Serbijos respublikos armijos karininkas, jis kontroliavo sau pavaldžias struktūras, kurios dalyvavo šiuose nusikaltimuose, ir duodavo joms nurodymus“.

    Italų laikraštis „Corriere della Sera“ atpasakoja bosnių režisieriaus Daniso Tanovičiaus (Danis Tanovic) prisiminimus, kaip jis – karo žurnalistas – kūrė filmą „Niekieno žemė“, 2001 m. gavusį „Oskarą“. Jis teigia, kad R. Mladičius serbams yra tas pats kaip žydams buvo Adolfas Eichmannas (A. Eichmannas bendradarbiaudamas su vokiečiais parengė Vengrijos žydų sunaikinimo planą)…

    Provakarietiškasis Serbijos prezidentas Borisas Tadičius (Boris Tadic), tučtuojau paskelbęs apie R. Mladičiaus suėmimą, neslepia, kad šis areštas taps paskutine įvykdyta sąlyga Serbijai stoti į ES. Europos lyderiai (Nicolas Sarkozy, Angela Merkel, Carlas Bildtas ir kt.) sveikino nusikaltėlio sulaikymą ir pažadėjo kuo greitesnę Belgrado integraciją į eurostruktūras. Pasak „Stratfor“, kandidate į ES Serbija gali tikėtis tapti iki šių metų pabaigos.

    Tačiau ne viskas vyksta taip sklandžiai, net ir sugavus 160-ąjį iš 161 Bosnijos karo nusikaltėlį. Pirmiausiai, štai Turkija kandidate į ES yra nuo 1999 m., tad ir Serbijai gali tekti palaukti eilės. Juo labiau kad dauguma Bendrijos narių nepasisako už tolesnę jos plėtrą, o ir pats Belgradas neįvykdęs visų narystės reikalavimų. Pavyzdžiui, tebėra įtempti jo santykiai su Kosovu, jis nevykdo visų integracijos į NATO reikalavimų. Galų gale nesugautas Horanas Hadžičius, galutinai nenuteistas R. Karadžičius, o ir R. Mladičiaus teismas gali tęstis dvejus metus…

    Prie ES vartų išsirikiavusios kitos Balkanų šalys (vienintelė narė yra Slovėnija), kur kas sėkmingiau vykdančios Briuselio reikalavimus – Kroatija, Makedonija, Bosnija, Juodkalnija, net Kosovas, eilėje taip pat yra Turkija ir Islandija…

    Dar nežinia, kaip pasisuks premjero Boriso Tadičiaus likimas. Žurnalas „Time“ perspėja, kad 2003 m. buvusios Jugoslavijos milicijos agentų buvo nužudytas tuometis premjeras Zoranas Džindžičius (Zoran Djindjic) už tai, kad S. Miloševičių perdavė Hagos tribunolui…

    Neramumai prasidėjo ir Serbijoje. Antai iškart po R. Mladičiaus suėmimo, apie 10 tūkst. protestuotojų Belgrade reikalavo, kad prezidentas B. Tadičius ir jo vyriausybė atšauktų Ratko Mladičiaus areštą. Protestuojantys Serbijos nacionalistai užpuolė policiją. Ultranacionalistinės Serbijos radikalų partijos ir panašių organizacijų rėmėjai iš visos šalies į sostinę suvažiavo autobusais. Daugelis atėjo iškart po sekmadienio futbolo varžybų. Greitosios pagalbos ligoninės duomenimis, per riaušes penki protestuotojai ir du policininkai buvo rimtai sužeisti. Protestuotojai į policininkus mėtė akmenis. Mitingas baigėsi, kai pėsti ir raiti policininkai, taip pat šarvuoti riaušėms malšinti skirti automobiliai išsklaidė minią. Pasak policijos, suimta 70 žmonių, keliolika sužeista. „Reuters“ reporteris praneša, kad išdaužyti parduotuvių langai, ir gatvėse mėtosi nuolaužos.

    ***

    Nepaisant to, Balkanai įžengė į naują santykių su demokratiniu pasauliu etapą. Apžvalgininkai sutaria, kad svarbu ne tiek nusikaltėlio generolo suėmimas, kiek pademonstravimas pasauliui, kad štai dar vienas karinis vadeiva ar diktatorius sės į teisiamųjų suolą ir atsakys pagal tarptautinę teisę ir žmoniškumo ir moralės įstatymus. Tiesa, likus 3 savaitėms iki R. Mladičiaus sulaikymo, buvo atlikta visuomenės apklausa ir tuomet 51 proc. serbų nenorėjo, kad nusikaltėlis būtų atiduotas Hagos tribunolui. Dabar vargu ar šis rodiklis mažesnis, tačiau teisingumas nugalėjo, šįkart – ugninguose Balkanuose.

  • ATGAL
    Baltarusijos visuomenė priešinasi režimo siautėjimui
    PIRMYN
    Krizė baigiasi. Kas toliau ?
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.