Baltarusijos ekonomika: aklai ir į duobę | Apžvalga

Įžvalgos

  • Baltarusijos ekonomika: aklai ir į duobę

  • Data: 2011-10-20
    Autorius: Gytis Žakevičius

    Žmonės laukia valiuotos Baltarusijos banko biure Minske. Žinodami, kad užsienio valiuta yra vienintelis stabilumo garantas, bando bet kokia kaina nusipirkti JAV dolerių arba eurų.

    Baltarusijos ekonomika priėjo liepto galą – nuvertėjęs ir devalvuotas baltarusiškas rublis, nepakeliamai didelė valstybės skola, milžiniškas eksporto ir importo deficitas, bankrutuojantis verslas, didžiulis emigrantų skaičius ir nesiliaujančios protesto akcijos byloja apie tai, kad Baltarusija pribrendo permainoms.

    Baltarusiška „socialioji rinka“

    Paskutiniu Europos diktatoriumi vadinamas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, tarsi įstrigęs praėjusioje komunizmo epochoje, vadovauja savo šaliai. Baltarusijos ekonomikos modelis yra uždaras ir visiškai neorientuotas į laisvos rinkos konkurencingumą, o pati sistema yra visiškai kontroliuojama ir reguliuojama vyriausybės. Čia ekonomika reguliuojama visur, kur įmanoma, ir konkurencinga tik ten, kur leidžiama. Nors socialiosios ekonomikos modelis, kokio lyg ir siektų Baltarusijos valdžia, skamba iš esmės kitaip – konkurencija visur, kur įmanoma, reguliavimas ten, kur būtina. Tačiau Baltarusijos vyriausybė reguliuoja ir kišasi į visus ekonominius porcesus: rublio kursas buvo dirbtinai susietas su doleriu, neatsižvelgiant į pasiūlos ir paklausos santykį, elektros energijos, dujų ir naftos produktų kainos nustatytos savavališkai, nekreipiant jokio dėmesio į situaciją gretimose valstybėse ir pasaulinėse rinkose, socialinės paslaugos, kaip antai medicinos paslaugos ir viešasis transportas, kai kurioms piliečių grupėms yra nemokamos. Pačių baltarusių pašiepiamai tėvu arba „batia“ vadinamas prezidentas dirbtinai darė viską, kad būtų sukurta tobula gyvenimo iliuzija. Taigi artėjanti krizė buvo užprogramuota, nes skolintais pinigais yra neįmanoma išspręsti visų finansinių problemų. Tad šiuo metu kaimyninėje valstybėje prasidėjusi krizė yra natūralus ir neišvengiamas procesas, kuris yra reikalingas tam, kad šalis apsivalytų ir pakeistų ekonomikos kursą.

    Baltarusija ir pasaulinė krizė

    Baltarusiai, tarsi nepasimokę iš netolimos Sovietų Sąjungos praeities, lipa ant to paties grėblio ir visiškai ignoruoja konkurencinės ekonomikos dėsnius. Žvelgiant į trumpąjį laikotarpį, tai turėjo teigiamos įtakos Baltarusijai – šalies BVP kelerius metus iš eilės augo po maždaug aštuonis procentus, nuolat ir stabiliai didėjo socialinės išmokos ir atlyginimai biudžetinių įstaigų darbuotojamas, o prieš pat prezidento rinkimus į apyvartą buvo išleista daug naujų rublių, kad būtų galima beveik 17 proc. padidinti vidutinį darbo užmokestį. Deja, toks didinimas nebuvo pagrįstas realiu darbo našumo augimu ar kitokiais darbo rinkos dėsniais, o nustatytas tiesiog iš oro, siekiant įsiteikti rinkėjams.

    Pasaulinės krizės akivaizdoje Baltarusijoje klestėjo statybų verslas, nes bankai lengvatinėmis sąlygomis, kurios buvo nustatytos vyriausybės, skolindavo pinigus. Biudžeto deficitas tesiekė 4 proc., užsienio prekybos deficitas buvo 16 proc. BVP, o infliacija buvo maždaug 10 proc. Lietuva savo ruožtu panašius ekonominius rodiklius turėjo prieškriziniu laikotarpiu, kai ekonomika išgyveno pakilimą. Daugelis ekonomistų stebėjosi, kaip Baltarusija per pasaulinę krizę, kai visos Europos šalys išgyvena nuosmukį ir turi karpytis biudžetus, sugeba ne tik išlaikyti, bet ir pagerinti makroekonominius rodiklius. Tačiau „sėkmės“ receptas buvo labai paprastas: šalies vyriausybė nusprendė be saiko skolintis, be atvangos spausdinti pinigus ir auginti importą. Vien praėjusių metų eksporto ir importo deficitas siekė 8 mlrd. dolerių, o tai reiškia, kad šalies ekonomika tapo priklausoma nuo užsienio šalių malonės ir jų diktuojamų sąlygų. Taigi Baltarusijoje natūraliai išaugo nedarbas, nes sumažėjo produkcijos mastas. Baltarusijos užsienio skola pernai sudarė beveik 45 proc. BVP, o tai reiškia, kad beveik pusė šalyje sukuriamos vertės turėtų būti sumokėta užsienio skolintojams, siekiant išmokėti esamą skolą. Čia verta paminėti, kad didžiausias skolininkas yra Rusija, kuriai ne visada svarbiausias tikslas skolinant yra atgauti paskolą su palūkanomis. Tad trumpuoju laikotarpiu Baltarusija pagyveno ateities sąskaita. Espertai perspėjo, kad tokia taktika yra klaidinga, nes per laiką toks modelis subyrės ir patirs visišką krachą.

    Dabartinė padėtis Baltarusijoje

    Dabartinė padėtis Baltarusijoje yra tiesiog tragiška – rublis nuvertėjo, verslas bankrutuoja, visų rūšių produktų kainos pakilo, o atlyginimai stipriai sumažinti. Atrodo, kad prieš kelerius metus į Lietuvą atkeliavusi pasaulinė krizė visa jėga persikėlė į kaimyninę Baltarusiją.

    Bene pats didžiausias šokas baltarusius ištiko per vieną naktį, kai koncernas „Belneftechim“ degalų kainą padidino trečdaliu. Šiuo metu už vieną litrą kuro reikia mokėti 5100 rublių, arba 2,4 Lt. Ir nors tokia degalų kaina Baltarusijoje, palyginti su lietuviškąja, vis dar išlieka gana maža, tačiau baltarusiai sunkiai beįperka degalus. Drąstiškai pabrangę degalai pabrangino transporto išlaidas, taip pat visas prekes, kurias reikia išvežioti. Todėl protestuojantys vairuotojai, imituodami variklių gedimus centrinėje Minsko gatvėje, paralyžiavo eismą. Po šios akcijos Baltarusijos vyriausybė įsakė sumažinti degalų kainas iki 4500 rublių už litrą ir nuo šios bazės reguliuoti degalų kainą pagal JAV dolerio kursą. Kad kainos yra reguliuojamos neadekvačiai ir visiškai neatsižvelgiant į rinkos dėsnius, gerai iliustruoja kitas pavyzdys. Pakilus naftos kainoms, šoktelėjo ir maisto produktų kainos – pavyzdžiui, bananai, kurių kilogramas kainavo 5,5 tūkst. rublių, dabar kainuoja bemaž dvigubai – 10 tūkst. rublių. Lenkiški obuoliai taip pat pasiekė rekordinę 12–14 tūkst. rublių ribą už kilogramą. Taip pat apie 30–60 proc. pakilo visų rūšių cigarečių kainos. Turint galvoje tai, kad atlyginimai sumažėjo, o per trumpą laiką apie 600 tūkst. baltarusių neteko darbo, žmonėms įsigyti pirmo būtinumo prekių tapo labai sunku. Todėl Minsko miesto vykdomasis komitetas paprašė prekybos tinklų sumažinti kai kurių prekių kainas 10 proc., o būtiniausio naudojimo prekių, tokių kaip kruopos, duona, pienas ir t. t., kainas įšaldyti. Akivaizdu, kad toks dirbtinis kainų reguliavimas duos tik trumpalaikę naudą. O didžiosios ekonominės bėdos nėra sprendžiamos,  jos tik gilėja. Tai puikiai supranta ir užsienio investuotojai – beveik visi importuotojai sustabdė savo produkcijos tiekimą į šalį, nes jiems nėra žinomi tolesni Baltarusijos vyriausybės veiksmai, kurie, kaip žinia, nenuspėjami. Taip pat verta paminėti, kad daugeliui baltarusių bet kurios užsienietiškos prekės jau tapo nebeįperkama prabangos preke. Prie visos šios suirutės prisideda ir faktas, kad šalis gali likti be elektros energijos, nes Rusijos kompanija „Inter RAO EES“ dėl visiško baltarusių nemokumo dešimčiai dienų beveik per pusę sumažino tiekiamos elektros energijos kiekį. Tiesa, tuomet prezidentas Aliaksandras Lukašenka rado būdą, kaip normalizuoti elektros energijos tiekimą į šalį. Tačiau dabar bendras Baltarusijos įsiskolinimas siekia 1,5 mlrd. rublių, o šalis yra visiškai nepajėgi bent iš dalies grąžinti skolą – gresia elektros energijos tiekimo nutraukimas. Baltarusijos ir taip neefektyvi ekonomika, neaprūpinta elektros energija, iš viso sustotų, o tai neigiamai paveiktų ne tik pačią Baltarusiją, bet ir kaimynines valstybes.

    Baltarusiško rublio devalvacija

    Baltarusijos vyriausybė, jau kaip tapo įprasta krizės akivaizdoje, devalvavo savo valiutą ir taip bent jau laikinai pristabdė įsibėgėjusias problemas. Beveik kiekvieną mėnesį dolerio paklausa Baltarusijoje siekia 736 mln., o pasiūla tesiekia 14 mln. Šis disbalansas gerai iliustruoja, kad baltarusiai visiškai nepasitiki savo valiuta, o kartu ir valdžia. Dar kovą užsienio valiutos ir aukso atsargos sumažėjo iki kritinės 25 proc. ribos, o balandį sumažėjo dar per pusę, gegužę – išnyko visiškai. Tai reiškia, kad Baltarusija nebeturi kuo atsiskaityti su užsienio importuotojais ir iš ko mokėti palūkanų už anksčiau prisiimtas paskolas iš užsienio rinkų. Baltarusijos einamosios sąskaitos deficitas šiuo metu yra 16 proc. šalies bendrojo vidaus produkto vertės. Tai reiškia, kad šalis išleidžia daug daugiau pinigų už importuotas prekes, nei gauna už eksportuotas. Tokiu būdu yra sekinamos užsienio valiutų atsargos. Todėl prezidento A. Lukašenkos ir jo komandos sprendimu nuo rugsėjo  vidurio baltarusiškas rublis buvo atsietas nuo fiksuoto kurso ir buvo laisvai nustatoma jo vertė rinkoje. Niekas neabejojo, kad tokiu būdu baltarusiškos valiutos vertė kris ir ji bus devalvuota. Taip ir atsitiko – rublis dolerio atžvilgiu atpigo net 56 proc., tačiau net ir devalvavus rublį  problemos neišnyko. Dabar Baltarusijoje egzistuoja trys skirtingi nacionalinės valiutos kursai: oficialusis (beveik 5000 rublių už JAV dolerį) ir du kursai, veikiantys juodojoje rinkoje – grynųjų pinigų (apie 6200 rublių už dolerį) ir negrynųjų pinigų (6800 rublių už dolerį). Tiesa, Valstybės kontrolės komisijai yra pavesta užkirsti kelią galimai valiutos spekuliacijai. Vis dėlto jau dabar yra aišku, kad šios komisijos darbą galima prilyginti kovai su vėjo malūnais. Žmonės, žinodami, kad užsienio valiuta yra vienintelis stabilumo garantas, bando bet kokia kaina nusipirkti JAV dolerių arba eurų. Prie bankų ar valiutų keityklų visuomet būriuojasi eilės žmonių, nors per dieną valiuta parduodama tik apie 10 pirkėjų. Tad norint nusipirkti užsienio valiutos, tenka eilėse prastovėti po 5–7 dienas. Be to, kai kuriose keityklose negalima nusipirkti daugiau nei 1000 JAV dolerių. Dėl tokios padėties stipriai nukentėjo vietinis verslas. Pavyzdžiui, transporto priemonių pardavimai buvo nutraukti, nes pardavėjai paprasčiausiai neturėjo lėšų atsiskaityti už importuotus automobilius. Kitas pavyzdys – į Lietuvą atvykę automobilių prekeiviai iš Baltarusijos vietoj pinigų siūlo už automobilius atsiskaityti auksu ar įvairiausiais papuošalais.

    Kita vertus, baltarusiško rublio devalvavimą teigiamai vertina Tarptautinis valiutos fondas, teigdamas, kad tai padės atgaivinti paralyžiuotą eksportą. Tiesa, analitikai vienbalsiai sutinka, kad Baltarusija išgelbėtų tik su išlaisvinta ekonomika sietinos reformos.

    Baltarusijos piliečių reakcija

    Martinas Raiseris, Pasaulio banko skyriaus, atsakingo už Baltarusiją, Ukrainą ir Moldovą, vadovas pareiškė, kad Baltarusijos ekonomikos modelis išsisėmė. Specialistas konferencijoje Minske užsiminė, kad toks šalies valdymo modelis davė ir nemažai socialinės naudos, tačiau taip pat sukūrė ir makroekonominio disbalanso sąlygas, dėl kurių būtent toks tolesnis šalies valdymas yra nebegalimas. Kad permainos yra būtinos, rodo ir adekvati Baltarusijos piliečių reakcija į susidariusią ekonominę situaciją. Beveik 600 tūkst. baltarusių darbuojasi užsienyje – dažniausiai Rusijoje ir daugiausiai statybų sektoriuje. Pablogėjus situacijai tėvynėje, emigrantų skaičius smarkiai šoktelėjo. Prezidentas A. Lukašenka net pagrasino, kad Baltarusijoje pasiliekančioms emigravusių tautiečių šeimoms teks 100 proc. mokėti už medicinos paslaugas, kurios šiuo metu yra nemokamos, ir 100 proc. už komunalines paslaugas, kurios šiuo metu 75 proc. yra dengiamos valstybės.

    Piliečiai, protestuodami prieš Lukašenkos politiką, ne tik bėga iš šalies, bet ir organizuoja įvairias protesto akcijas. Prasidėjus ekonominei suirutei, buvo organizuota taiki protesto akcija, kuriai prigijo „Revoliucijos per socialinius tinklus“ pavadinimas. Tuomet Minske, Spalio aikštėje, susirinko apie 400 žmonių, kurie protestavo prieš valdžios vykdomą ekonominę politiką. Susirinkę žmonės nerodė agresyvumo, nebuvo jokios protesto akcijoms įprastos atributikos ar šūkių. Tylus, tačiau ilgas susirinkimas išreiškė neigiamą požiūrį į susiklosčiusią padėtį šalyje.

    Tolesnės raidos perspektyvos

    Europos ekonomikos ekspertai teigia, kad šiuo metu Baltarusijai yra du keliai: pirmasis skausmingas, reikalaujantis reformų ir apsivalymo iš vidaus, tačiau vedantis į savarankiškumą ir konkrencingos rinkos modelį. Norint tapti ekonomiškai nepriklausoma valstybe, yra būtina iki minimumo sumažinti dotacijas, siekti stabilaus ir realaus valiutos kurso ir nuosekliai grąžinti valstybės skolą. Antroji alternatyva yra sotus gyvenimas Rusijos užantyje, atiduodant jai strateginius objektus ir prarandant bet kokią tiek politinę, tiek ekonominę nepriklausomybę. Tai, kad Baltarusijos valdžia linksta būtent prie tokio pasirinkimo, yra nesunkiai nuspėjama. Rusijos Federacijos finansų ministerijos pareigūnai pranešė gavę Baltarusijos prezidento A. Lukašenkos prašymą suteikti 1 mlrd. JAV dolerių vertės paskolą. Baltarusija taip pat prašo 2 mlrd. JAV dolerių paskolos iš specialaus Eurazijos fondo „EurAzEC“, vienijančio buvusias Sovietų Sąjungos nares. Tad yra aišku, kad Baltarusijos valdžia ir toliau bandys atsivėrusias finansines bėdas kamšyti skolintais pinigais, neturėdama jokio realaus plano, kaip grąžinti prisiimtus įsipareigojimus ir iš esmės spręsti įsisenėjusias ekonomines problemas. ■

  • ATGAL
    Socialinės rinkos ekonomikos pamatas – pilietiškumas ir bendrystė
    PIRMYN
    Aušta Viva la Revolucion eros pabaiga. Ar tikrai?
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.