Baltarusijos Nepriklausomybė – už dujų vamzdį… | Apžvalga

Įžvalgos

  • Baltarusijos Nepriklausomybė - už dujų vamzdį...

  • Data: 2012-01-12
    Autorius: Česlovas Iškauskas

    Danos Augulės piešinys

    Neseniai susitikime su jaunaisiais vietos politikais iš kaimyninės Baltarusijos Gardino srities buvau nustebintas: net mes, šiaip jau labai kritiškai vertinantys A.Lukašenkos režimą, nesame taip pasipiktinę diktatūra, didėjančiomis represijomis, sunkėjančiu pragyvenimu Baltarusijoje, kaip jo tėvynainiai. Net kalbama, kad „arabų pavasaris“ į Baltarusiją ateis greičiau negu į Rusiją, kuri jau dūsta nuo protestų… 

    Ant integracijos pavadėlio

    Gruodžio pradžioje Vilniuje vykusioje ESBO konferencijoje Jungtinių Valstijų nevyriausybinės organizacijos „Freedom House“ vadovas Davidas Krameris pareiškė, kad paskutiniu Europos diktatoriumi vadinamas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka kelia grėsmę savo šalies nepriklausomybei, todėl būtina plėsti ekonomines sankcijas šiai šaliai. „Manau, JAV ir ES yra labai svarbu imtis papildomų žingsnių, taikant ekonomines sankcijas. Ir daryti tai kaip įmanoma greičiau, prieš tai, kai A.Lukašenka išparduos šalį Rusijai. Mes matome, kad dėl išlikimo valdžioje A. Lukašenka aukoja Baltarusijos nepriklausomybę“, – sakė „Freedom House“ vadovas ir pridūrė: „10 mlrd. dolerių už prasimanytą atominę elektrinę, milijardai dolerių energetikos subsidijų, paskolų. Deja, tai žingsnis atgal, nes, mano nuomone, A. Lukašenka buvo atsidūręs ant iki šiol ploniausio ledo, kilus ekonominei krizei, kurią jis pats ir sukūrė. Deja, atrodo, kad taip pat mąstantys lyderiai Maskvoje teikia jam pagalbą.“

    Kitaip sakant, dėl Baltarusijos tarp Vakarų ir Rusijos užvirė nematomos varžytynės. Maskva vis labiau integruoja Minską į posovietinę erdvę ir taip atitolina baltarusių viltis kada nors tapti Vakarų dalimi. Ta integracija labai paspartėjo, kai lapkričio pabaigoje buvo pasirašytas trijų valstybių vadovų susitarimas įkurti Eurazijos ekonominę sąjungą (EAES), o nuo sausio pirmosios pradės funkcionuoti ir vadinamos Vieningos ekonominės erdvės projektas. Visas tas integracinių darinių paketas, pradėtas formuoti 1991 m. gruodžio 8 d. įkuriant NVS, turi vieną tikslą – turbūt iki kokių 2015-ųjų reanimuoti Sovietų Sąjungą, laikant slaviškąsias respublikas už trumpo politinio-ekonominio-karinio pavadėlio.

    Nikolajus Radovas, Kremliui ištikimos Rusijos agentūros „Regnum“ apžvalgininkas ir Baltarusijos reikalų specialistas, savo portale svarsto, kam gi trukdo Baltarusijos ir Rusijos integracija. Šiaip jau apmirusi dviejų valstybių sąjunga (vadinamoji Sąjunginė valstybė), formaliai įkurta prieš 12 metų, anot autoriaus, gavo didelį stimulą, kai lapkričio 25-ąją Gorkuose, netoli Maskvos, jos tarybos posėdyje buvo pasirašyta dujų tiekimo Baltarusijai sutartis 2012–2014 m.

    Taip geradarė Rusija, N. Radovo nuomone, panaudoja pirmąjį integracijos svertą, kad Baltarusija sutaupytų ne tik biudžeto lėšų, bet ir „modernizuotų visą socialinį-ekonominį kompleksą, išlaikytų mažas energijos išteklių kainas, išplėstų savo prekių eksporto rinkas, išsaugotų konkurencinį pajėgumą ir t. t.“. Kita vertus, šitaip Minskas esą atsilaikys prieš Vakarų spaudimą – ES ir JAV sankcijas, investicijų apribojimą, nuožmią kritiką žmogaus teisių atžvilgiu. Tad yra viena išeitis, siūlo šis Kremliaus ideologas, – šlietis prie Rusijos, priimti jos dovanėles ir besąlygiškai pritarti dviejų slavų tautų vienybės retorikai.

    „Dujų kare“ nugalėjo Rusija

    Ir štai šio šliejimosi rezultatas. Lapkričio pabaigoje Rusijos gamtinių dujų milžinas „Gazprom“ paskelbė perėmęs Baltarusijos vamzdynų operatorę „Beltransgaz“. Už 50 proc. akcijų sumokėjęs 2,5 milijardo JAV dolerių, „Gazpromas“ dabar valdys visas Baltarusijos įmonės akcijas. Mat 2007-2010 m. jis nusipirko pirmąjį 50 proc. akcijų paketą. Rusijos centrinis bankas pranešė, kad šie pinigai jau pervesti.

    Už tai Baltarusija gavo nuolaidų. Minskas iš pradžių mokės tokią pačią kainą už dujas kaip ir Rusijos vartotojai. Bet pirmuosius tris kitų metų mėnesius 1000 kubinių metrų rusiškų dujų Minskui kainuos tik daugiau kaip 400 litų. Tai pabrėžė V. Putinas, kai Pamaskvėje buvo pasirašyti susitarimo dokumentai. Jis priminė, kad Europos klientai moka vidutiniškai šiek tiek daugiau nei 1000 Lt, ir dėl tokios nuolaidos Baltarusija 2012 m. sutaupys ne mažiau kaip 5 mlrd. Lt.

    Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka, tarsi nujausdamas žurnalistų klausimus, spaudos konferencijoje Gorkuose pavadino naudingais šaliai susitarimus su Rusija dujų srityje, sakydamas, kad nėra kalbos apie jokį suvereniteto praradimą. „Mes į tai ėjome daugiau kaip dvejus metus. Šitai, dėl ko mes susitarėme Maskvoje, yra Baltarusijos liaudies labui“, – žurnalistams pareiškė A. Lukašenka. Prezidentas pažymėjo, kad Maskvoje pasiekti susitarimai „atmezgė santykių su Rusija problemų mazgą“. „Tačiau svarbiausia, kad mes nieko neprarandame, bet daug daugiau įgyjame, gavę didžiulę nuolaidą gamtinėms dujoms“, – sakė A. Lukašenka. Pasak jo, „ši ekonomija per metus vien iš dujų sudarys 2,5–3 mlrd. dolerių. „Dar 2,5 mlrd. jie perves už 50 proc. „Beltransgaz“ akcijų“, – tęsė prezidentas. „Paskui būsime susieti su Rusijos vidaus kainomis, t. y. mes lygiomis teisėmis konkuruosime su Rusijos Federacija“, – pareiškė valstybės vadovas.

    A.Lukašenkai buvo priminta trejų metų „dujų karo“ su Maskva istorija. Vos tik „Gazpromas“ pagrasindavo Minskui kelti dujų kainas iki europinių, A. Lukašenka griežtai atsikirsdavo, kad jis arba visai užsuks dujų tranzito į Vakarus kranelius, arba reikalaus pinigų už vamzdynų ir po ja esančios žemės nuomą. Į tokį priminimą prezidentas atsakė, kad Baltarusija esą ir anksčiau neprieštaravo, kad „būtų parduota 100 proc. „Beltransgaz“ vamzdyno, tačiau mes kėlėme sąlygas, kad jis būtų visada užpildytas ir juo tekėtų dujos per Baltarusiją“. „Turėdama 50 proc. „Beltransgaz“ akcijų Rusija prekiautų su mumis, kaip su Vokietija“, – pažymėjo prezidentas. O jeigu 50 proc. likusių akcijų nebūtų parduota, „kitais metais už tūkstantį kubinių metrų dujų mokėtume 400–420 dolerių, tačiau mes susitarėme, kad dujas gausime už 165 dolerius, taigi, kaina nukrito per pusę. To mes tvirtai reikalavome“, –  didžiavosi prezidentas.

    Integracijos nemalonumai ar krizės padariniai?

    Tarsi atsakas į šį sandorį jau nuo gruodžio pradžios Baltarusijoje pabrango benzinas – šįkart net 10 procentų. Tai jau vienuoliktas degalų branginimas šiais metais, pranešė Rusijos verslo naujienų agentūra RBC. Baltarusijos valdžia teigia, jog naftos produktų kainos didinamos siekiant laipsniškai jas priartinti prie Muitų sąjungos kainų ir padidinti šalies naftos perdirbimo įmonių efektyvumą. Ekspertai tvirtina, kad iki Naujųjų metų kuras Baltarusijoje brangs dar ne kartą, o jeigu jo kaina ir nepasieks benzino kainų lygio kaimyninėse ES šalyse, tai vis tiek skaudžiai smogs nedideles pajamas gaunantiems baltarusiams.

    Priminsime, kad šių metų pradžioje Baltarusijos mokėjimų balansas atsidūrė sunkioje padėtyje, o gegužės pabaigoje šalies Nacionalinis bankas devalvavo Baltarusijos rublį – jo kursas JAV dolerio atžvilgiu sumažėjo 56 procentais. Po šio valiutos šoko Baltarusijoje smuko gyvenimo lygis. Realus vidutinis atlyginimas sumažėjo beveik perpus, rekordiškai brangsta ne tik degalai, bet ir kitos prekės. Antai, 11-kos 2011 m. mėnesių duomenimis, infliacija Baltarusijoje perkopė 100 proc. ribą ir šiuo metu siekia 104 proc. Kaip teigiama gruodžio 8 d. paskelbtoje Baltarusijos statistikos departamento ataskaitoje, lapkritį vartojimo prekių kainos išaugo 8,1 proc.

    Tuo tarpu, kaip rašo šalyje populiaraus socialinio projekto „Tavo šalies rytdiena“ portalas Zautra.by, Baltarusija pernai taip ir nepajėgė išeiti į trečią vietą pagal vidutinį atlyginimą NVS šalyse. Vidutiniškai per metus jis siekė 406,6 dol., o Rusijoje – 681,5 dol., Kazachstane – 526 dol., netgi Azerbaidžane – 413 dol. Palyginti: kriziniais 2009 m. maždaug pusėje ES šalių vidutinis mėnesio atlyginimas siekė daugiau kaip 3000 dol., o tarp visų 27 šalių – daugiau kaip1000 dol. (didžiausias buvo Liuksemburge – apie 6000 dol.). Nors A.Lukašenka prieš rinkimus dirbtinai kėlė atlyginimų kartelę, tačiau atėjęs sunkmetis ir nerangi ambicinga jo komandos ūkinė taktika tik komplikavo pragyvenimo lygį.

    Už kiek nepriklausomybė?

    Tuomet tenka pasikliauti bet kokiu peršamu kąsniu. O prezidentas vis žaidžia lingvistinį „ping-pongą“. Štai jis giriasi, kad „rusai mums suteikė 10 mlrd. dolerių kreditą atominei elektrinei statyti“, be to, „dar laukia keli klausimai, kurie bus mums naudingi, o juk naftos kaina irgi gali sumažėti, jeigu mes susitarsime su Rusija“. Jis vėl atmušinėja kamuoliuką, atsikirsdamas, esą „sako, jog Lukašenka prarado svertus spausti Rusiją… Bepročiai. Tarsi Lukašenka ištrauks tą surūdijusį vamzdį iš žemės ir pradės juo mosuodamas lakstyti po Rusiją jai grasindamas“, – prasčiokiškai kalbėjo A. Lukašenka. „Su Rusija kariauti neketinu, mums to nereikia“, – pridūrė prezidentas. O sunervintas žurnalistų klausimo jis baigė: „Ne tam esu šalyje, kad parduočiau suverenitetą ir nepriklausomybę, aš turiu priiminėti geriausius sprendimus.“

    Galima visaip svarstyti, ar praranda Baltarusija nepriklausomybę, ar tai tik tėra normalūs dviejų valstybių ekonominiai santykiai. Bet įvesdama Minską vėl į savo orbitą, Maskva siekia prisitraukti arčiau strateginį partnerį, kad galėtų naudotis ir jo teritorija, ir gera į Vakarus nukreipta rinka, ir kartu karine baze. Bet tai kartu ir iššūkis Europos Sąjungai, kuri dabar turi gerai palaužyti galvą, kokios taktikos imtis, kad Vakarai nenustumtų A. Lukašenkos į V. Putino glėbį ir kartu skatintų baltarusių viltis sulaukti geresnio, demokratiškesnio gyvenimo. Vadinkime tą principą „botago ir meduolio“ vardu, tik tuo botagu reikia saikingai mojuoti, kaip ir meduolį ne kasdien siūlyti. Ypač tai tinka Lietuvai, kuri blaškosi tarp pasiūlymų suveržti režimą izoliacijos diržu ir būti Minsko advokate pakeliui į demokratinį pasaulį. Misija – įmanoma. ■

  • ATGAL
    Parlamento rinkimai: suvaidinta Rusijoje
    PIRMYN
    Latviški avinėliai ir energetinė nepriklausomybė
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.