Baltarusijos opozicija: baimė – vienintelis Lukašenkos rėžimo sąjungininkas | Apžvalga

Įžvalgos

  • Baltarusijos opozicija: baimė - vienintelis Lukašenkos rėžimo sąjungininkas

  • Temos: Kaimynai
    Data: 2011-11-25
    Autorius: Maksimas Hacakas

    Nors dar nedrąsiai, bet žmonės atėjo į "Liaudies susirinkimą" viename iš Baltarusijos miestų Slonime. (bchd.info nuotrauka)

    2011 m. rugsėjo mėnesį baltarusių Nepriklausomas socialinių, ekonominių ir politinių tyrimų institutas, kuris po veiklos uždraudimo 2005 m. buvo priverstas įsiregistruoti Lietuvoje, atliko eilinę Baltarusijos piliečių apklausą. Tyrimas parodė, kad prezidento Aliaksandro Lukašenkos reitingas vien per devynis mėnesius nukrito 2,5 karto, pasiekdamas žemiausią lygį per 17 metų istorją.

    68,5 % respondentų mano, kad iš esmės situacija Baltarusijoje klostosi neteisinga linkme, o dabartinės krizės kaltininku prezidentą laikančiųjų skaičius pasiekė 61,2 %, vyriausybę –  41,3 %. Nepasitikinčių Lukašenka skaičius pasiekė 62 %, o daugiau nei trečdalis baltarusių, beveik 35 %, reikalauja jį atsistatydinti tuoj pat, dar 40 % apklaustųjų palaiko valdžios ir opozicijos dialogą, kartu ieškant išeities iš krizės. Be to, pirmą kartą skaičius tų, kurie laukia Baltarusijoje pagerėjimo, atsistatydinus Lukašenkai iš prezidento posto, viršijo skaičių laukiančiųjų pablogėjimo: 35,2 % prieš 23,8 %.

    Po rinkimų 10 % išaugo skaičius tų, kurie save laiko opozicija: 28,3 %. Vis dėlto tik mažiau nei 10 % respondentų anksčiau dalyvavo mitinguose ir tik maždaug 20 % išreiškė norą juose dalyvauti. Anot tyrimo autorių, tai susiję su tuo, kad didžioji baltarusių dalis (53,4 % prieš 38,5 %) nesijaučia asmeniškai saugomi įstatymo, nes, 29,2 % apklaustųjų nuomone, „esantys valdžioje laisvai traktuoja įstatymus“, 28,4 %  nuomone, „per daug atsirado save laikančių virš įstatymo“.

    Be to, kaip teigiama ataskaitoje, baltarusiams „įsijungia“ negatyvios adaptacijos mechanizmas, kuomet žmonės prisitaiko prie situacijos, mažindami savo reikalavimus ir lūkesčius”, „protesto potencialas kol kas nekoncentruojamas prie jokių realių alternatyvų“.

    Reikėtų atkreipti dėmesį, kad per 17 Lukašenkos prezidentavimo metų opozicija neturėjo jokios laisvos galimybės reikštis žiniasklaidoje. Demokratinių jėgų atstovai gali tik pora kartų per penketą metų pasirodyti per radiją ir televiziją, kai vyksta prezidento rinkimai; kitaip besireiškianti spauda arba uždraudžiama, arba labai smarkiai valdžios kontroliuojama ir priversta visą laiką su ja teistis. Internetą taip pat stebi cenzūra, prie daugelio tinklalapių (Baltarusijos partizanas, Chartija 97, socialiniai tinklai ir t. t.) prieiga apribota, o protesto akcijų metu tiesiog blokuojama.

    Teismus Baltarusijoje faktiškai tiesiogiai kontroliuoja prezidentinės valdžios vertikalė, kurią sudaro 60 tūkst. valdininkų 9,5 mln. gyventojų. Teisėtvarkos organų bendradarbiai, kurių Baltarusijoje yra 130 tūkst. (arba 14 asmenų 1000 gyventojų), dažnai užsiima politiniu persekiojimu, o ne piliečių gynimu. Jie elgiasi kaip patys tikriausi banditai: nuo šių metų vasaros, vaikydami protesto akcijų dalyvius, jie nebedėvi uniformos ir atpažinimo ženklų, važinėja automobiliais be numerių. Visa tai dar labiau didina baimę visuomenėje.

    Nereikėtų pamiršti ir apie represijų, verčiančių žmones tylėti, mastą. Naktį iš gruodžio 19 į 20 Baltarusijoje buvo suimta 700 žmonių. Per penkias „tylinčios revoliucijos“ akcijas, vykusias birželio 15, 22 ir 29 d., taip pat liepos 3 ir 6 d. buvo sulaikyta apie 1730 žmonių, tarp jų Minske – 980 žmonių. Daugumai sulaikytųjų buvo skirtos baudos ir areštai (nuo 5 iki 15 parų). Kai kuriuos paleisdavo, prieš tai paėmę pirštų antspaudus ir įspėję. Pasak piliečių teisių gynėjų, daug žmonių buvo sumušta. Vien per 11 mėnesių už dalyvavimą protestuose prieš vyriausybę buvo sulaikyta daugiau kaip trys tūkstančiai žmonių.

    Baltarusijoje rinkimais neįmanoma nieko pakeisti. Šalyje jų paprasčiausiai nėra, o tai, kas vyksta, yra tik dekoracija. Valdžia skiria „laimėjusius“ kandidatus. Tačiau rinkimai – vienintelė galimybė demokratinėms jėgoms pristatyti savo poziciją rinkėjams, nebijant didžiulio valdžios persekiojimo, kartu tai yra galimybė pakliūti į valstybinę žiniasklaidą lydimiems ne „atmatų“, „niekšų“ ar „penktos kolonos“ epitetų, kaip opoziciją mėgsta vadinti Lukašenka ir jo šalininkai, bet prisistatyti sveikai mąstančiais ir laisvę mylinčiais žmonėmis.

    Šiuo atveju verta dėmesio baltarusių valdžios reakcija į Nepriklausomo socialinių, ekonominių ir politinių tyrimų instituto ataskaitą. Praėjus savaitei po jos paviešinimo, Minske buvo sulaikytas instituto įkūrėjas profesorius Olegas Manajevas, kurį Lukašenka pavadino Vilniuje gyvenančiu „Vakarų išlaikytiniu“. Akivaizdu, kad šiais metais baltarusių autoritarizmas susidūrė su pačiu rimčiausiu iššūkiu savo istorijoje. Po Baltarusijos rublio devalvavimo gegužės mėnesį šalyje įsismarkavo socialinė ekonominė krizė, infliacija kilo 60 % , pasiekdama pasaulio rekordą, o gyventojų pajamos sumenko per pusę. Socialinio sprogimo grėsmė tampa vis realesnė. „Atslenkančiose sutemose“ valdžia „pradeda bijoti savo šešėlio“, –  taip savo išvadą komentuoja ekspertas.

    Norint suvokti, kokiomis sąlygomis egzistuoja pilietinė visuomenė Baltarusijoje, reikia prisiminti spalio 8 d.visoje šalyje vykusius „Liaudies susirinkimus“. Režimas jiems pradėjo rengtis iš anksto. Dar rugsėjo 23-osios naktį Minske buvo įvykdytas išpuolis prieš Nepriklausomos radioelektronikos pramonės profsąjungos, vienos iš akcijos organizatorių, biurą, kuriame turėjo įvykti spaudos konferencija, skirta pasirengti akcijai. Nežinomi asmenys išmušė stiklą, o duris apipylė tamsiais dažais, priklijavę prie jų skrajutę su raidėmis ANB. Trumpinys ANB – tai autonominiai nacionalbolševikai, prorusiška organizacija, žinoma kaip palaikanti Lukašenkos režimą ir nekenčianti visko, kas baltarusiška. Jau anksčiau ANB aktyvistai „pasižymėjo“ analogišku demokratinės Baltarusijos liaudies fronto partijos biuro  užpuolimu. Nei vieną, nei kitą kartą tiek valdžia, tiek milicija niekaip nesureagavo į išpuolius.

    Be to, rugsėjo 27 d. Bobruiske vyko kratos vietiniame Jungtinės piliečių partijos biure, jos lyderio ir vietinio Liaudies susirinkimo organizatoriaus Viktoro Buzinajevo namuose. Spalio 6 –osios naktį, likus 2 dienoms iki susirinkimų, nežinomi asmenys apiplėšė Jungtinės piliečių partijos ir Radioelektronikos pramonės profsąjungos biurus Breste.

    Taip pat valdžios organai organizavo informacijos apie numatomą akciją platintojų sulaikymus. Už lapelių platinimą Gomelyje buvo sulaikyti demokratinių jėgų aktyvistai, tarp jų ir Baltarusijos krikščionių demokratų partijos nariai: Andrejus Teniūta buvo nuteistas 10 parų, Dmitrijus Ševčenko – 15, Vasilijui Tokarenko buvo skirta bauda.

    Artėjant spalio 8 d., valdžios organų spaudimas didėjo. Pranešimai apie visoje šalyje vykdomus sulaikymus, kratas ir teismus priminė fronto linijos suvestines. Tam, kad suvoktume to, kas vyksta, mastą, reikėtų išvardyti režimo aukas. Taigi, rugsėjo 22 d. Baranovičiuose už lapelių platinimą pinigine bauda buvo nubaustas Sergejus Avčinikovas. Kitą dieną Žodino mieste buvo atlikta krata Jurasio Silkino bute, o Lepele buvo sulaikytas Viktoras Kolesnikovas. Iš jo buvo konfiskuoti laikraščiai ir lapeliai apie Liaudies susirinkimą. Rugsėjo 29 d. Baranovičiuose buvo sulaikytas Viktoras Tiapinas, rugsėjo 30 d. ten pat buvo sulaikytas Viktoras Meziakas, o spalio 1 d. Molodečne – Sergejus Girkinas.

    Likus savaitei iki Liaudies susirinkimo, Gomelyje buvo sulaikyti Andrejus Teniūta, Vasilijus Tokarenko, Ksenija Jaroslavceva, Ilja Mironovas, Breste – Vadimas Rabcevičius, Mioruose – Baltarusijos krikščionių demokratų partijos aktyvistas ir koordinatorius Dmitrijus Šurchajus, Mostuose – Sergejus Trofimčikas. Be to, už lapelių dalijimą 5 parų areštu buvo nuteistas Janas Melnikovas iš Minsko ir Leontijus Čipurnychas iš Bresto, 7 parų areštas buvo skirtas Artūrui Ešbajevui iš Smolevičių. Baudos buvo skirtos Vadimui Rabcevičiui (Brestas) ir Viktorui Tiapinui (Baranovičiai). Visoje šalyje dar keliasdešimt demokratinių aktyvistų buvo iškviesti į miliciją ir prokuratūrą, kur jie buvo įspėti apie draudimą dalyvauti Liaudies susirinkime.

    Siekdama sumažinti opozicijos akcijų dalyvių skaičių ir norėdama įbauginti demokratijos aktyvistus ir paprastus piliečius, valdžia sugalvojo „profilaktinius pokalbius“. Spalio 8 diena, šeštadienį, daugelyje įmonių buvo paskelbta darbo diena, studentams, grasinant šalinimu iš universitetų, buvo draudžiama išeiti iš bendrabubučių, lyjant lietui šalyje buvo organizuojamos šeštadieninės talkos, o vietose, kuriose turėjo vykti susirinkimai, valdžios organai organizavo muges ir koncertus. Pavyzdžiui, Mogiliove Liaudies susirinkimo dalyvius buvo bandoma nutildyti žoliapjovių keliamu triukšmu.

    Tačiau, nepaisant valdžios pastangų ir lietaus, Baltarusijos opozicijos akcijos vyko 18 miestų. Prieš ir per akciją milicininkai ir civiliai sulaikė apie 40 aktyvistų. Buvo sulaikyti Ivanas Šega, Alesius Masiukas ir Iva Bedko (Slonimas), taip pat Igoris Simbirovas (Osipovičiai), Vladimiras Sekerko, Vladimiras Kacora, Vasilijus Poliakovas ir Leonidas Sydalenko (Gomelis), Leonidas Avtuchovas ir Segejus Kovalenko (Vitebskas), Viktoras Kolesnikas ir Viačeslavas Boiko (Polockas), Minajus Kornijenko ir Nikolajus Demidovas (Orša), Jurijus Istominas (Gardinas), Levas Margolinas (Borisovas), Viktoras Buzinajevas (Bobruiskas), Dmitrijus Lupačas (Glubokoje), Zinaida Michniuk (Brestas) ir kiti. Suėmimai ir teismai tęsėsi ir po Liaudies susirinkimo.

    Aišku, akcijos dalyvių skaičius galėjo būti ir didesnis, ypač Minske. „Aš nesitikėjau, kad dalyvių bus daug, nes baltarusiai dar nepasiruošę protestams. Kita vertus, džiaugiuosi, kad žmonės, nekreipdami dėmesio į blogą orą ir grasinimus, vis dėlto atėjo. Labai dėkui jiems už tai. Tokios akcijos, nesvarbu, ar jos sankcionuotos, ar ne, moko žmones nugalėti savo baimę, nes baimė yra  mūsų vienintelis priešas ir vienintelis režimo sąjungininkas. Paskutinių sociologinių apklausų duomenimis, tik 20 % žmonių palaiko režimą, o 80 % pasisako prieš jį. Reiškia, 80 % laukia permainų, tik juos sulaiko baimė“, – pažymėjo vienas Baltarusijos krikščionių demokratų partijos bendrapirmininkių Vitalis Rymašeuskis, kuris pats dalyvavo akcijoje Minske. Pasak V. Rymašeuskio, kiekvienas žmonių išėjimas į protesto akciją artina permainas šalyje.

    Kovodama su rengimusi Liaudies susirinkimui, valdžia nepamiršo ir kitų akcijų. Rugsėjo 19 d., minint 20-ąsias herbo „Pagonia“ ir baltarusiškos raudonai baltos vėliavos paskelbimo nacionaliniais simboliais, kurie 1995 m. Baltarusijoje buvo paskelbti už įstatymo ribų, metines, Minske buvo sulaikyti Baltarusijos krikščionių demokratų partijos ir „Jaunimo fronto“ aktyvistai, buvę politkaliniai Nasta Položanko ir Vladimiras Jaromionokas. Tos pačios dienos vakare už tai, kad Minsko Nepriklausomybės aikštėje iškėlė baltą–raudoną–baltą vėliavą, buvo sulaikyta 65 metų aktyvistė Nina Bagisnkaja, o po dviejų dienų, likus tik valandai iki tyliosios akcijos Gomelyje, buvo sulaikytas Kastusas Žukovskis. Sulaikant jam buvo sulaužyta koja, tačiau tai nesutrukdė skirti 15 parų arešto.

    Rugsėjo 25 d. už paramą Alesiui Beliackiui, žmogaus teisių gynimo centro „Viasna“ lyderiui, laikomam kalėjime, buvo sulaikytas žmogaus teisių gynėjas Vladimiras Labkovičius, rugsėjo 28 d. Breste per apklausą gatvėje buvo sulaikyta žurnalistė Alisa Pol, rugsėjo 29 d. taip pat Breste buvo atšauktas išteisinamasis nuosprendis BKD partijos aktyvistui Dmitrijui Šurchajui. Rugsėjo 29 d. buvo įvykdyta krata Baltarusijos Liaudies fronto partijos sekretoriaus Sergejaus Semeniuko namuose, o kitą dieną – „gavusio malonę“ politinio kalinio Aleksandro Molčanovo namuose.

    Spalio 1 d. Slucko vietinė valdžia traktoriais išvaikė kapinėse vykusią talką, kurią organizavo pilietinių teisių gynėjai. Įvykį fotografavusi žurnalistė pakliuvo į ligoninę. Tą pačią dieną nepažįstami asmenys (vėliau išaiškėjo, kad tai teisėtvarkos organų dabuotojai) Minsko centre bandė sulaikyti Anatolijų Lebedko, Jungtinės pilietinės partijos lyderį, atvykusį iš konferencijos, skirtos ES Rytų patrnertystės programai. Tą patį vakarą asmuo, apsirengęs valstybinės autoinspekcijos uniforma, sustabdė ir banditiškai užpuolė Liaudies susirinkimo organizatorius Valerijų Uchnalevą ir Vaclavą Oreško.

    Praėjus dviem dienoms, buvo išvaikytas piketas prieš valdžios ir valdininkų savivalę. Minsko centre brutaliai buvo sulaikytos 9 moterys, kurioms vėliau buo skirtos baudos, o spalio 2 d. Minsko milicija, grasindama areštais, uždraudė paprastiems piliečiams – ne opozicionieriams! – organizuoti bėgimą „Blaivybė – tai lengva!“. Per krizę valdžia uždarė vienintelius laikraščius ir žurnalus vaikams ir jaunimui, leistus baltarusių kalba, „Ranica“ ir „Biarozka“. Oficiali uždarymo priežastis – ekonominė krizė, bet, kaip pažymėjoVincukas Viačiorka, buvęs Baltausijos liaudies fronto partijos lyderis, pinigų rusiškoms žiniasklaidos priemonėms valdžia kažkodėl turi.

    Šių įvykių fone baltarusių deputatai slapta priėmė keletą esminių įstatymų pataisų, reglamentuojančių masinius renginius, partijų veiklą, KGB veiklą ir t. t. Dabar iš esmės draudžiami visi renginiai, jei jų neorganizuoja vietinė valdžia. Netgi nekaltus flešmobus baltarusių valdžia laiko mitingais ir demonstracijomis, jų organizavimas ir dalyvavimas juose užtraukia administracinę ir baudžiamąją atsakomybę su laisvės atėmimu keletui metų.

    Partijoms ir visuomeninėms organizacijoms uždrausta iš užsienio gauti bet kokių lėšų, nepaisant to, kad iš valstybės jos negauna jokios paramos, o opoziciją palaikantys verslininkai yra priversti emigruoti (pavyzdžiui, Andrejus Žukovecas) arba yra kalinami (pavyzdžiui, Nikolajus Avtuchovičius ir spalio 1 d. išlaisvintas kandidatas į prezidentus Dmitrijus Usas). O vyriausybinėms organizacijoms Baltarusijos Respublikos ministrų taryba žadėjo skirti 6,8 mln. JAV dolerių.

    Deputatai beveik vienbalsiai (susilaikius tik vienam) balsavo už naujus KGB įgaliojimus. Šios pataisos Baltarusijos čekistams suteikia neribotas teises. Jie galės be prokuroro leidimo įsiveržti į piliečių namus, „prezidento numatytais atvejais naudoti spec. priemones“, o apie kieno nors žūtį nuo jų rankos jie paprasčiausiai praneš prokurorui, nesulaukdami už tai jokios atsakomybės.

    Tokiais automobiliais be numerių ir atpažinimo ženklų važinėja Baltarusijos specialiųjų tarnybų smogikai. (Nadzejos Hacak nuotrauka)

    Tai, kaip elgiasi Baltarusijos valdžios atstovai, puikiai iliustruoja baltarusių diplomatų elgesys Vilniuje spalio 6 d. Tada vienas jų, būdamas girtas, sudaužė keletą automobilių, o kitas grasino „duoti į snukį“ lietuvių žurnalistams. Ir tai vyko Lietuvoje, svetimoje valstybėje! Akivaizdu, kad toks elgesys parodo valdžios atstovų nebaudžiamumą savo namuose Baltarusijoje.

    „Šiais marionetinio parlamento slaptais sprendimais diktatorius Lukašenka galutinai nusiplėšė kaukę. Dabar Baltarusijos įstatymai leidžia pažeisti žmogaus teises. Beje, ir iki šiol buvo trukdomi atviri protestai, o pilietinė visuomenė buvo persekiojama. KGB ir saugumo struktūros kankino režimo kritikus ir režimo įsakymu šalino oponentus. Dabar šie demokratijos ir žmogaus teisių pažeidimai įteisinti įstatymu“, – spalio 14 d. pažymėjo Vokietijos Bundestago deputatai Mari Luiza Bek ir Viola fon Kramon. ■

  • ATGAL
    Euro zonos trileris tęsiasi - ir galo nematyti...
    PIRMYN
    Kiek kainuoja politinio kalinio galva
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.