Baltarusijos valdžia jau ketvirtą kartą nenori registruoti krikščionių demokratų partijos | Apžvalga

Įžvalgos

  • Baltarusijos valdžia jau ketvirtą kartą nenori registruoti krikščionių demokratų partijos

  • Data: 2012-03-01
    Autorius: Maksimas Hacakas, Baltarusija, A.Lukašenka, Baltarusijo Krikščionių demokratų partijos

    Vadimo G. Majevskio nuotrauka

    Likus dviem savaitėms iki Naujųjų metų, 2011 m. gruodžio 17 d., Baltarusijos sostinėje Minske vyko ketvirtasis steigiamasis Baltarusijos krikščionių demokratų partijos (BKDP), kuri laiko save to paties pavadinimo partijos, veikusios Lenkijos okupacijos sąlygomis Vakarų Baltarusijoje 1927–1936 metais, įpėdine, suvažiavimas. Organizacinis atkūrimo komitetas įsteigtas 2005 metais. Jo nariai jau tris kartus pateikė dokumentus Teisingumo ministerijai, prašydami įregistruoti partiją, tačiau visus tris kartus Baltarusijos valdžios institucijos atsisakė tai daryti. 

    Šiuo atveju BKDP netapo išimtimi tarp kitų baltarusiškų organizacijų. Pavyzdžiui, valdžia tris kartus atsisakė įregistruoti jaunimo asociaciją „Malady front“, žmogaus teisių gynimo centrą „Vesna“, du kartus – Nevyriausybinių organizacijų asamblėją ir pan. Baltarusijoje veikia daugybė įvairių politinių partijų ir visuomeninių organizacijų steigiamųjų komitetų, bet tikimybė, kad organizacijos bus įregistruotos, esant dabartinei tvarkai, yra minimali.

    Vitalis Rymašeuskis (Vadimo G. Majevskio nuotrauka)

    Pagal Baltarusijos įstatymus, norint registruoti partiją, privaloma surinkti 1000 žmonių, norinčių tapti partijos steigėjais, parašų. Tačiau, kaip Teisingumo ministerija paaiškino BKDP bendrapirmininkiui Vitaliui Rymašeuskiui, net vienas neteisingas parašas iš daugiau nei tūkstančio parašų gali būti pakankama priežastis atsisakyti įregistruoti partiją. „Tai reiškia, kad valdžios institucijos gali specialiai atsiųsti asmenį, kuris pasirašys partijos steigimo dokumente, o vėliau atsisakys parašo. To gali pakakti, partija nebūtų įregistruota“, – sakė baltarusių krikščionių demokratų bendrapirmininkis  ir buvęs kandidatas į prezidentus.

    Šiandien Baltarusijoje yra 15 politinių partijų. Beveik tris kartus mažiau nei Lietuvoje. Žinoma, partijų skaičius nėra demokratijos lygio rodiklis šalyje. Net totalitarinėje Šiaurės Korėjoje yra trys partijos. Vis dėlto demokratijos „lygį“ rodo tai, kad paskutinė politinė partija Baltarusijoje buvo įregistruota 2000 m. vasario 28 d., t. y. beveik prieš 12 metų. Be to, per šį laiką daug partijų ir visuomeninių organizacijų prarado savo registraciją. Artimiausioje ateityje kai kurie posovietinio Lukašenkos režimo politiniai oponentai taip pat gali prarasti savo teisinį statusą.

    Žinia, nuo 2006 m. šalyje veikia Baudžiamojo kodekso 193.1 straipsnis, kuris numato 2 metų laisvės atėmimo bausmę už veiklą neregistruotoje organizacijoje. Nepaisant to, kad represijų pikas pagal šį straipsnį buvo 2006–2007 m., BKDP nuolat priversta pateikti dokumentus dėl registracijos, norėdama dirbti teisėtai ir nekelti pavojaus savo aktyvistams. Suprantama, partijos registracija turi ir kitų privalumų vykdant veiklą, ypač siekiant pritraukti naujų narių, vykdant agitaciją ir pan.

    BKDP organizacinio komiteto posėdyje rugsėjo 17 d. buvo priimtas sprendimas surengti suvažiavimą. Lapkričio 1 d. komiteto vadovybė parašė 14 paraiškų. Teigiamas atsakymas atėjo gruodžio 2 d. iš Minsko traktorių gamyklos kultūros rūmų. Kaip sakė BKDP atsakingasis sekretorius Denisas Sadauskis, toks greitas atsakymas buvo netikėta staigmena kuriamos partijos vadovybei: „Paprastai mes gaudavome atsakymą prieš kelias dienas iki suvažiavimo. O dabar buvo likusios dar dvi savaitės.“ Visgi daugiau konstruktyvių pokyčių Baltarusijos valdžios institucijų veiksmuose nebuvo. Beveik iškart, tik gavus leidimą rengti suvažiavimą, milicija susidomėjo, kokias saugumo priemones planuoja taikyti BKDP suvažiavime, taip pat, kaip aktyvistai iš regionų planuoja atvykti į Minską. Milicijos „susidomėjimas“ nepraėjo be pėdsakų krikščionims demokratams. Taigi, gruodžio 15 d., likus dviem dienoms iki suvažiavimo, prie įvažiavimo į Brestą buvo sulaikyti BKDP regiono ir miesto koordinatoriai Zmitseras Šurhajus ir Alesius Charkašynas. Iš pradžių buvo teigiama, kad kilę įtarimų, jog jų automobilis gali būti susijęs su autoįvykiu Minske, vėliau jie buvo apkaltinti necenzūriniu elgesiu policijos nuovadoje. Nepaisant to, kad milicininkų liudytojų parodymai buvo labai prieštaringi, o kitų opozicionierių kaltės „įrodymų“ nebuvo, teisėjas nuteisė juos penkioms paroms administracinio arešto. Dėl to aktyvistai negalėjo dalyvauti ne tik suvažiavime, bet ir gruodžio 19 d. opozicijos akcijoje, skirtoje pirmosioms 2010-ųjų metų prezidento rinkimų metinėms. Suvažiavime negalėjo dalyvauti ir BKDP bendrapirmininkis Pavelas Severynecas, kuris po 2010 m. gruodžío 19 d. demonstracijos išvaikymo buvo nuteistas trejiems metams apribojant laisvę Bresto regione.

    Pats suvažiavimas gruodžio 17 d., galima sakyti, vyko ramiai. Delegatai paskelbė, kad ketina steigti Baltarusijos krikščionių demokratų partiją, buvo išrinkta partijos vadovybė (trys bendrapirmininkiai, atsakingasis sekretorius, taryba, priežiūros komisija), patvirtinti partijos įstatai ir programa. BKDP aktyvistai ragino aktyviai boikotuoti artėjančius parlamento rinkimus 2012 m., jei Baltarusijoje nebus išlaisvinti ir reabilituoti visi politiniai kaliniai, nepakeisti rinkimų įstatymai ir pan.

    Suvažiavimo pabaigoje Minsko traktorių gamyklos administracija uždraudė surengti koncertą, kuriuo siekta paremti politinius kalinius. Koncerte turėjo dalyvauti žinomas Baltarusijos muzikantas Liavonas Volskis. Kaip ir keletas kitų Baltarusijos atlikėjų, jis įrašytas į neformalų juodąjį sąrašą muzikantų, kurių koncertai uždrausti Baltarusijoje. Tad koncertas BKDP suvažiavime Liavonui Volskiui buvo viena iš nedaugelio galimybių susitikti su savo klausytojais Minske. Nepaisant gamyklos administracijos draudimų ir atjungtos elektros energijos, Liavonui Volskiui pavyko surengti nedidelį akustinį koncertą be įgarsinimo.

    Jau gruodžio 20 d. BKDP atsakingasis sekretorius Denisas Sadauskis įteikė Teisingumo ministerijai visus dokumentus, būtinus partijai įregistruoti. Jis pažymėjo, kad BKDP vadovybė kitaip, nei anksčiau bandant registruoti partiją, žiūrėjo į steigėjų sąrašus. Taigi, iš 1300 surinktų parašų Teisingumo ministerijai buvo perduoti 1080 parašai „žmonių, kurių paveikti yra beveik neįmanoma“.

    Kai tik dokumentai pasiekė Teisingumo ministeriją, BKDP steigėjus pasiekė represijų banga. Spaudimo faktai buvo užfiksuoti Minske, Vitebsko srities Miorsko rajone, Vitebsko regione, Brestkojės srities Kobrinsko rajone ir Gomelio srities Narovliansko rajone. Represijų tikslas yra gauti aktyvistų raštiškus savo parašų atsisakymo patvirtinimus. Priešingu atveju  jie rizikuoja sulaukti problemų darbe ir moksluose – netgi būti atleisti iš darbo arba išmesti iš mokymosi įstaigų. Represijose dalyvauja miestų ir rajonų institucijų atstovai, specialiosios ir teisėsaugos tarnybos, įmonių ir mokymosi įstaigų vadovybė.Taip pat nepažįstami asmenys ne kartą yra grasinę aktyvistams, jeigu šie neatsiimsią savo parašų.

    Denisas Sadauskis (Vadimo G. Majevskio nuotrauka)

    „Tuo tarpu nėra užfiksuotas nė vienas skambutis iš Teisingumo ministerijos, kuris rodytų, kad yra tikrinami dokumentai. Bet visi kiti valdžios organai dirba tam, kad ministerija turėtų pagrindą atsakyti registruoti partiją…“, – teigia D. Sadauskis.

    BKDP bendrapirmininkis Vitalis Rymašeuskis pabrėžia: „Mes fiksuojame kiekvieną BKDP spaudimo faktą. Turime dokumentuotų įrodymų. Svarbu pažymėti, kad anksčiau krikščionių demokratų aktyvistai nebuvo susidūrę su anoniminiais grasinimais mirtimi. Primename apie neišvengiamą baudžiamąją atsakomybę kiekvienam, kuris daro spaudimą Baltarusijos piliečiams, grasina atleidimu iš darbo ar mokslo įstaigų, fiziniu smurtu, nes jie pažeidžia Baltarusijos įstatymus ir konstituciją. Teisingumo ministerija, nenorėdama, kad jos darbuotojams būtų taikomos Europos Sąjungos sankcijos, bando susidoroti su BKDP kitų rankomis.“ Politikas priduria: „Mes perspėjame Teisingumo ministeriją, kuri pažeidžia žmogaus teises ir teises į asociacijos laisvę, kad ji veda prie socialinės įtampos eskalavimo šalyje ir diskredituoja Baltarusiją tarptautinėse bendruomenėse. Brutalūs veiksmai parodo valdžios nusiteikimą ir toliau slopinti visų rūšių laisvę Baltarusijoje. Taip pat tai priartina mūsų šalies piliečių masinių protestų prieš represijas laiką, todėl kad neliko beveik nė vieno žmogaus, kuris nebūtų tapęs represijų auka.“

    Nepavykus gauti iš BKDP steigėjų parašų atsisakymų, ministerija nusprendė sustabdyti partijos registraciją mėnesiui. Norėdami tai padaryti, pareikalavo dar keturių dokumentų, kurių nereglamentuoja įstatymai ir BKDP neprivalėjo pateikti. „Kai kurie iš jų yra absurdiški. Ministerija pareikalavo dokumento, patvirtinančio, kad patalpų savininkas pasiruošęs mums suteikti juridinį adresą, turi teisę suteikti šį adresą ir nuomoti patalpas. Atsiprašome, tai klausimas verslo subjektams“, – sake Denisas Sadauskis.

    Nepaisant absurdiškų Teisingumo ministerijos reikalavimų, BKDP organizacinis komitetas pateikė visus dokumentus. Tačiau ministerija apsimetė, kad jų negauta. Sausio 11d. Baltarusijos krikščionys demokratai gavo laišką iš ministerijos dėl partijos registravimo proceso pristabdymo. Kaip mano Denisas Sadauskis, valdžia taip pasielgė todėl, kad rastų priežasčių neregistruoti BKD partijos. Šiuo metu įkalintas kuriamos partijos bendrapirmininkis Pavelas Severinecas neatmeta galimybės, kad BKDP registracija gali tapti derybų objektu tarp oficialaus Minsko ir Europos Sąjungos.

    „Kaip ten bebūtų, BKDP registracija yra ne teisinė, o politinė problema. Taigi, sprendimas registruoti partiją yra priimamas ne ministerijos, o pačiu aukščiausiu lygiu. Dėl to partijos registracija arba neregistracija parodys, kiek Baltarusijos valdžia yra pasirengusi permainoms ir dialogui tiek šalies viduje, tiek tarptautinėje arenoje“, – sakė Baltarusijos krikščionių demokratų bendrapirmininkis Vitalis Rymašeuskis. ■

    Krikščioniškosios demokratijos Baltarusijoje datos

    1915 m. Vakarų Baltarusijai esant okupuotai vokiečių, buvo įkurta pilietinė organizacija Krikščionių sąjunga. Ji pasirinko liberalią konstitucinę politikos kryptį, o tarp sąjungos narių buvo ir buržuazijos, ir žemvaldžių, ir vidurinės klasės, darbininkų ir žemdirbių atstovų.

    1917 m. aktyvūs katalikų dvasininkai Petrograde įkūrė Krikščionių demokratų sąjungą. Netrukus jos veikla buvo perkelta į Minską. Sąjunga turėjo atstovų Baltarusijos nacionaliniame komitete, vėliau – Didžiojoje baltarusių taryboje.

    1918 m. Baltarusijos krikščionių demokratų sąjunga parėmė Kovo 25-osios aktą, kuriuo buvo skelbiama Baltarusijos nepriklausomybė. Visgi valstybė laisva išliko vos pusmetį ir vėliau pateko į komunistų rankas.

    1926 m., siekdama plėsti savo įtaką, Baltarusijos krikščionių demokratų sąjunga įkūrė Baltarusių ekonomikos ir kultūros institutą. Sąjungos nariai bandė kelti baltarusių tautinę savimonę provincijoje, kovojo už teisę baltarusiškai kalbėti mokyklose ir religiniame gyvenime.

    1927 m. lapkričio 6 d. prie laikraščio „Belaruskaja Krynica“ susibūrę krikščionių demokratų aktyvistai surengė Baltarusijos krikščionių demokratų partijos steigiamąjį suvažiavimą. Partijos programoje įtvirtinta, kad BKD siekia Baltarusijos žmonių nepriklausomybės visose jiems priklausančiose žemėse, sujungtose į nepriklausomą demokratinę respubliką. Taip pat nutarta partijos nariais kviesti tapti ne tik katalikus, bet ir stačiatikius, kas padidino partijos galimybę tapti viena pagrindinių politinių jėgų Baltarusijos vakaruose.

    1936 m. partija skilo į demokratus – Baltarusijos nacionalinį susivienijimą – ir konservatorius, įkūrusius Baltarusijos liaudies frontą.

    1939 m. Baltarusijai tapus SSRS dalimi, partijos, išskyrus komunistų, buvo uždraustos, su dalimi krikščionių demokratų buvo susidorota. Krikščionių demokratų idėjos gyvavo tik slaptai, veikiant pogrindyje.

    2000 m. pradžioje buvo nuspręsta atgaivinti BKD partiją, kaip besiremiančią krikščioniškomis vertybėmis ir Baltarusijos patriotiškumu. Baltarusijos krikščionys demokratai deklaravo esantys tarpkonfesinė partija, apimanti tiek katalikus, tiek stačiatikius, tiek protestantus.

    2005 m. veiklą pradėjo partijos organizacinis komitetas.

    2009 m. nuspręsta surengti partijos steigiamąjį susirinkimą ir ją įregistruoti. Vasario 28 d. susirinkimas įvyko, dalyvaujant daugiau nei 600 žmonių, iš jų 204 buvo atrinkti regioninėse asamblėjose. Tų pačių metų kovą Teisingumo ministerijai buvo pristatyti dokumentai, kurių reikia partijai įregistruoti. Gegužę ministerija pareiškė atsisakanti partiją registruoti, vėliau tai patvirtino ir Aukščiausiasis Teismas. BKD tęsia savo veiklą, nepaisydama nepalankių jai sprendimų.

    Parengta pagal bchd.info informaciją

  • ATGAL
    Laisvės premijos laureato Sergėjaus Kovaliovo kalba, pasakyta iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime 2012 m. sausio 13 d.
    PIRMYN
    Apie pasklusnumą, prisitaikymą ir Šiaurės Korėją
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.