Baltarusijos visuomenė priešinasi režimo siautėjimui | Apžvalga

Įžvalgos

  • Baltarusijos visuomenė priešinasi režimo siautėjimui

  • Temos: Kaimynai
    Data: 2011-06-01
    Autorius: Vaida STUNDYTĖ

    Apgaulinga Minsko ramybė.

    Praėjusių metų gruodžio 19 d. Baltarusijoje vykę nedemokratiškais pripažinti prezidento rinkimai penktą kartą atnešė pergalę Aliaksandrui Lukašenkai. Dešimtys tūkstančių žmonių, tarp kurių buvo ir keletas opozicijos iškeltų kandidatų į prezidento postą, protestuodami prieš A. Lukašenkos perrinkimą, susirinko į masinę demonstraciją Nepriklausomybės aikštėje Minske. Sustiprintos milicijos pajėgos panaudojo fizinę jėgą, siekdamos išvaikyti demonstrantus, šimtus jų suėmė.

    Atrodytų, kad po šių įvykių praėjus beveik pusei metų, padėtis Baltarusijoje turėjo aprimti ir stabilizuotis. Deja, ramybe mūsų kaimynai negali pasidžiaugti. Baltarusiams skaudžiai kirto ekonominė krizė: stinga būtiniausių prekių ir užsienio valiutos, devalvuotas Baltarusijos rublis. Be to, tęsiasi ir politinė krizė: būtent pastarąjį mėnesį valstybė tęsia susidorojimą su mitingų ir politinių manifestacijų dalyviais – vyksta protestavusiųjų teismo procesai.

    D. Sadouski. (M. Žilionytės nuotr.)

    Lietuvos Respublikos Seime gegužės 13 d. vykusiuose klausymuose „Sustabdyti raganų medžioklę Baltarusijoje!“ savo įžvalgomis dalijosi Baltarusijos opozicijos atstovai, žmogaus teisių gynėjai, Lietuvos politikai ir ekspertai, buvo pristatyta padėtis Baltarusijoje, siekta įvertinti tarptautinės bendruomenės sankcijas Baltarusijai, jų efektyvumą, taip pat rasti naujų priemonių, kurios padėtų šaliai įveikti jos krizes ir įskiepytų demokratiją.

    Autoritarinė Baltarusija ilgą laiką turėjo ir vis dar turi problemų žmogaus teisių srityje.  Po 2008 m. Europos Sąjungos pradėto dialogo padėtis šiek tiek pagerėjo, tačiau po 2010 m. gruodžio 19-osios įvykių tas menkas atšilimas baigėsi ir demokratinio pasipriešinimo suklastotiems rinkimams proveržis baltarusiams baigėsi tragiškai. Kaip patvirtino visi klausymuose kalbėję Baltarusijos opozicijos atstovai, pilietinė visuomenė šalyje ir toliau yra varžoma, spaudimas jai vis didėja, o kalėjimuose vis dar įkalinti ir teismo sprendimo laukia šimtai žmonių. Olga Bandarenko, pilietinės iniciatyvos „Išsilaisvinimas“, suvienijusios politinių kalinių artimuosius, atstovė pasakojo, kad po gruodžio įvykių buvo suimta apie 700 žmonių, 22 jau nuteisti. Daugelis tų žmonių dabar yra visiškai izoliuoti: iš jų negaunama jokios informacijos, artimieji nežino, ar įkalintieji vis dar gyvi. Politiniams kaliniams draudžiama pranešti apie savo sveikatos būklę, o advokatai, sumanę apie tai informuoti kalinių artimuosius, netenka licencijų. Taigi dėl valdžios struktūrų spaudimo advokatai yra bejėgiai. Be viso šito, sužinota dar ir apie kalėjimuose vykdomus kankinimus, kas, pasak O. Bandarenko, tiesiog nesuvokiama civilizuotoje valstybėje. Tariamą teisingumą Baltarusijoje vykdantys teismai praktiškai neturi jokios galios. „Vadinamasis teismas yra labiau panašus į cirką, nes ir prokuroras, ir teisėjas, ir advokatas žino, kad jų pareiškimai nieko nepakeis. Sprendimai ir nuosprendžiai buvo pasirašyti anksčiau“, – aiškino Baltarusijos krikščionių demokratų partijos veikiantysis pirmininkas Dzenis Sadouski.

    Žiniasklaida Baltarusijoje taip pat kenčia. Baltarusijos žurnalistų asociacijos pirmininkė Žana Litvina teigė, kad po gruodžio 19-osios buvo sumušti visi rekordai, susiję su žiniasklaidos priemonių engimu. Ž. Litvina pabrėžė, jog Baltarusijos valdžiai labai svarbu kontroliuoti valdžios sąmonę ir informaciją, o žiniasklaida (ar bent dalis jos, t. y. nepriklausoma žiniasklaida) yra vienas tų veikėjų, kuris neleidžia totaliai kontroliuoti visų Baltarusijos žmonių, dėl ko režimo yra matoma kaip vienas iš priešų. Pagrindiniai opozicijos savaitraščiai „Narodnaja volia“ ir „Naša niva“ yra ant uždarymo ribos, režimas kėsinasi ir į, atrodytų, tokią laisvą erdvę kaip internetas. Ypač skausminga žiniasklaidai yra prasidėjusi ekonominė krizė, kuri, pasak Ž. Litvinos, dar labiau apsunkina žiniasklaidos darbą ir stumia ją į bankrotą.

    Valdžios nemalonę, be abejo, užsitraukusios ir demokratinės opozicinės partijos. Septyni iš devynių opozicijos iškeltų kandidatų į prezidentus buvo įkalinti, kai kurie iš jų jau sulaukė bausmės (nuo 2 iki 6 metų kalėjimo). Seniausia Baltarusijos partija – Baltarusijos liaudies frontas – iškeldinta iš patalpų. „Valdžia stengiasi iš visų opozicinių partijų atimti bet kokią paramą“, – sakė Baltarusijos liaudies fronto vicepirmininkas Aliaksiejus Janukevičius.

    A. Janukevičius. (M. Žilionytės nuotr.)

    Padėtį dar labiau apsunkina Baltarusijoje prasidėjusi ekonominė krizė. „Pas mus dabar labai ryški valiutos krizė, infliacija, mažėja darbo vietų skaičius. Visa tai turi įtakos politinei padėčiai, bet valdžia renkasi kelią ne viską išspręsti, bet viską apriboti taip, kad negalėtų vykti jokie politiniai procesai, idant žmonėms net nekiltų mintis, kad jie gali kaip nors protestuoti“, – kalbėjo A. Janukevičius. Buvusio Baltarusijos premjero, o dabar Jungtinės piliečių partijos Nacionalinio komiteto nario Michailo Čigirio teigimu, visgi diktatoriaus populiarumas dėl sunkios šalies ekonominės padėties krenta. Be to, pasigirdo ir nepatenkintų pensininkų balsų, kas yra pavojinga A. Lukašenkai, kadangi ši socialinė grupė yra pagrindinis jo elektoratas. Galima numanyti, kad paskutinis A. Lukašenkos sprendimas nuo birželio 1 d. 13,7 proc. didinti pensijas yra siekis užbėgti didesniam pensininkų nepasitenkinimui už akių.

    Anot A. Janukevičiaus, visi veiksmai prieš demokratinę opoziciją, nepriklausomą žiniasklaidą ir pilietinę visuomenę yra valdžios priemonės išlaikyti savo populiarumą, įtaką ir esamą poziciją. Ne vienas klausymų dalyvis pabrėžė, kad Baltarusijoje siekiama sunaikinti bet kokį pasipriešinimą esamai padėčiai, taip pat ir pačias opozicines demokratines jėgas.

    A. Bialatski. (M. Žilionytės nuotr.)

    Tarptautinė bendruomenė nėra abejinga Baltarusijoje vykstantiems procesams, tačiau didžioji dalis kalbėjusių Baltarusijos atstovų iki šiol Vakarų, taigi ir ES naudotas priemones Baltarusijos atžvilgiu įvertino kaip nepakankamai efektyvias. Tačiau tai nereiškia, jog dėl to reikia kaltinti tik ES – patys režimo atstovai buvo indiferentiški jiems taikomoms sankcijoms. Kaip pažymėjo Žmogaus teisių centro „Viasna“ vadovas Alesius Bialatski, Baltarusijos valdžia, įvedus sankcijas, nepakeisdavo savo pozicijos, o tik tapdavo dar labiau represyvi.

    Vertinant dabartinius ir būsimus ES veiksmus po gruodžio 19-osios įvykių, klausymuose išryškėjo vieninga nuomonė: ES neturėtų plėtoti dialogo su A. Lukašenka tol, kol nebus paleisti visi politiniai kaliniai, sustabdytos represijos ir leista laisvai kurtis pilietinei visuomenei. „Belarus Watch“ steigėjas ir politikos ekspertas Vadimas Vileita pažymėjo, kad sankcijos turi veikti išimtinai tik valdžią, bet ne Baltarusijos piliečius. Be to, kad Baltarusijos valdžia pagaliau rimtai atsižvelgtų į ES veiksmus, visai Europai būtina vieningai laikytis priimtos pozicijos, kuri būtų aiški, tvirta ir nekeičiama. Anot A. Janukevičiaus, žmonių solidarumas po gruodžio įvykių parodė, kad tai, kas vyksta šalyje, jiems yra nepriimtina, turi vykti pokyčiai. Ir tie pokyčiai įmanomi tada, kai Baltarusijos visuomenė suras tuos politikus, su kuriais gali sieti savo viltis dėl geresnės ateities. Klausymuose Europai patarta pradėti investuoti į Baltarusijos opoziciją. „Jei dabartinė valdžia pralaimėtų, ar mes pasiruošę perimti valdžią? – klausė judėjimo „Už laisvę“ pirmininkas Aliaksandras Milinkevičius. – Paimti valdžią yra lengviau nei 90-aisiais metais, bet ją reikia transformuoti. Ir čia reikia patirties, ir tam reikia jūsų pagalbos.“

    Nors ekonominių sankcijų Baltarusijai taikymas nesulaukė klausymų dalyvių pritarimo, visgi būta nuominių ir už jų būtinybę. Buvęs Baltarusijos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Stanislavas Šuškevičius pažymėjo, kad Baltarusijai ekonominis spaudimas reikalingas, nes be ekonominių sankcijų politiniai kaliniai vargiai bus paleisti. Politikas negailėjo ir kritiškų žodžių Vakarų atžvilgiu, teigdamas, jog Vakarų valstybės niekada nebuvo solidarios su Baltarusijos demokratine opozicija, be to, yra daug šnekančios, tačiau nenuoseklios savo veiksmuose. „Padėkite Vakarams mus suprasti, – Lietuvos politikus ragino S. Šuškevičius. – Reikia pradėti mąstyti logiškai, kas vyksta Baltarusijoje, neužtenka tikėti jos ateitimi.“

    Kritiškai į ES pagalbą Baltarusijai pažvelgė ir politologas Valerijus Karbalevičius. Anot politologo, Europos Sąjungai pirmiausiai stinga taktikos ir veiksmingų mechanizmų. „Iš pradžių reikia reikalauti demokratijos, o tik paskui „atšildyti“ santykius ir vesti dialogą“, – pabrėžė V. Karbalevičius. Jo nuomone, neigiamos reikšmės turi ir tai, jog Vakarų geopolitiniai ir ekonominiai interesai dominuoja virš noro, kad Baltarusijoje būtų realizuojamos žmogaus teisės. Politologas pabrėžė, jog ES stinga ir politinės valios. „ES yra nepasirengusi tapti realiu geopolitiniu žaidėju Rytų Europoje. Vakarai čia pralaimi konkurencijoje su Rusija dėl regiono kontrolės. Tam, kad taptų svarbiu žaidėju, ES turi panaudoti įvairius išteklius. O tam ji, skirtingai nei Rusija, yra nepasirengusi“, – kalbėjo V. Karbalevičius.

    A. Milinkevičius. (M. Žilionytės nuotr.)

    Iš tiesų Rusijos veiksnys buvo ir yra neišvengiamai svarbus dabartinėje Baltarusijos situacijoje. A. Milinkevičaus teigimu, Baltarusijos rinkimuose laimėjo Rusija, padarydama tai, kas jai buvo svarbu, – pastatydama sieną tarp Baltarusijos ir likusios Europos. Akivaizdu, kad Rusija turi daug stipresnius instrumentus daryti įtaką Baltarusijai, ir jai ištiesta pagalbos ranka su milijardine paskola yra žingsnis link visos ekonomikos, vėliau žiniasklaidos, o galiausiai ir valdžios kontrolės. Žinant visa tai, baiminamasi, kad didesnis ES spaudimas Baltarusiją pastūmės į Rusijos glėbį.

    Klausymuose pristatytas ir Lietuvos indėlis į Baltarusijos padėties sprendimą. Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis pažymėjo, kad Lietuva laikosi dvikryptės politikos Baltarusijos atžvilgiu, t. y. pasisako už tikslines priemones asmenims, atsakingiems už rinkimų falsifikavimą ir jėgos naudojimą prieš pilietinę visuomenę, ir už atsivėrimą eiliniams Baltarusijos piliečiams. Šiuo tikslu A. Ažubalis inicijavo konsulinio mokesčio įstatymo projektą, kuris leistų nacionalines ilgalaikes vizas Baltarusijos piliečiams išduoti nemokamai. Šis įstatymo projektas, anot ministro, artimiausiu laiku turėtų būti pradėtas svarstyti Seime. „Parama Baltarusijos pilietinei visuomenei išlieka mūsų politikos moralinių imperatyvu“, – kalbėjo A. Ažubalis. Anot jo, neatsitiktinai Lietuvoje įsikūrė Europos humanitarinis universitetas, o netrukus įsikurs ir Baltarusijos pilietinės ir politinės visuomenės atstovybė Vieningos Baltarusijos namai, kurie sieks vienyti pilietinės ir politinės Baltarusijos visuomenės pastangas kuriant demokratinę Baltarusijos ateitį.

  • ATGAL
    R. Dagys: reikia atkurti pagarbą šeimai
    PIRMYN
    Balkanai: teisingumo triumfas
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.