Baltarusių patriotai KGB taikiklyje | Apžvalga

Regionai

  • Baltarusių patriotai KGB taikiklyje

  • Data: 2017-06-13
    Autorius: Maksimas Hacakas

    Masiniai vasario ir kovo mėn. Baltarusijoje vykę protestai, išprovokuoti prezidentinio „veltėdžių“ dekreto, kuris iš tikrųjų numatė bedarbių mokesčius, nulėmė naują represijų prieš oponuojančiuosius valdžiai bangą. Kaip ir mitingų metu, taip ir jų išvakarėse visoje šalyje, remiantis žmogaus teisių gynėjų skaičiavimais, buvo sulaikyta apie tūkstantis žmonių, tarp jų ir opozicijos lyderių.

    Protestų apogėjumi tapo tradicinis mitingas, vykęs kovo 25 d. Minske, skirtas Baltarusijos nepriklausomybės paskelbimo 1918 m. metinėms paminėti. Kai kurie su šiuo mitingu siejo kardinalius šalies pokyčius, todėl ir žmonės, ir valdžia šiai akcijai ruošėsi labai rimtai. Valdžia uždraudė demonstracijas, o į Minską buvo atsiųstas neregėtas skaičius saugumo pareigūnų. Tuo pat metu valstybės valdomoje žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose prasidėjo situacijos eskalavimas.

    Kovo 18 d. socialiniuose tinkluose pradėjo plisti žinutės neva nuo „Baltojo legiono“, jau 12 metų neegzistuojančios organizacijos. Žinutėse raginta smurtu keisti politinę sistemą. Taip pat buvo sukurtas netikras vieno iš buvusių organizacijos lyderių Miroslavo Lozovskio profilis, iš kurio kreipimaisi pasiekė daug narių turinčias grupes. Pats Lozovskis griežtai atsiribojo nuo šių žinučių, visa tai pavadinęs provokacija.

    Kovo 21 d. rytą prezidentas Aliaksandras Lukašenka paskelbė apie keleto dešimčių „ginkluotų nusikaltėlių“ sulaikymą. „Mes sulaikėme jau kelias dešimtis …, kurie su ginklais treniravosi stovyklose. Beje, viena iš stovyklų buvo Bobruisko ir Asipovičiaus rajone. Kitos stovyklos – Ukrainoje. Mano nuomone, Lietuvoje ar Lenkijoje (negaliu tvirtinti, bet kažkur ten). Pinigai pas mus ėjo per Lenkiją ir Lietuvą. Šiomis valandomis mes sulaikėme porą dešimčių kovotojų, kurie su ginklais ruošėsi provokacijoms“, – teigė jis.

    Didelių protesto akcijų išvakarėse pranešimai apie opozicijos rengiamus kovotojus ir provokacijas prieš valdžią tapo reguliarūs. Taip būta ir prieš protestą, nukreiptą prieš 2006 m. rinkimų klastojimą, kai, pasak KGB, opozicija tariamai ketino užnuodyti vandentiekio vandenį nustipusiomis žiurkėmis. 2010 metais – irgi taip pat. Bet dabar po pranešimų pirmą kartą imtasi realių sulaikymų. Tiesa, sulaikymai prasidėjo ne prieš Lukašenkos pranešimą, kaip jis sakė, bet po to.

    Kovo 21 d. vakare buvo sulaikyti buvę „Baltojo legiono“ ir patriotinio sporto klubo „Patriotas“, kuris ne vienus metus legaliai veikė prie vieno iš Bobruisko rajono administracijos ir buvo atidžiai stebimas valdžios institucijų, nariai. Tarp sulaikytųjų buvo jau minėtas Miroslavas Lozovskis, „Patrioto“ vadovas Nikolajus Michalkovas, tarnaujantys kariškiai, gelbėtojai, specialiųjų pajėgų kariškiai ir pasieniečiai, kurie kažkada mokėsi klube „Patriotas“, istorikai ir baltarusiškų knygų platintojai.

    Civiliai vilkinčių nepažįstamųjų grupės tiesiog grobė žmones gatvėje. Giminės ir advokatai ištisas paras negaudavo jokių žinių apie sulaikytųjų buvimo vietą, jų būseną ir arešto priežastį. Jų butuose buvo daromos kratos, sulaikytieji grįždavo stipriai sumušti. Po paros sulaikė ir opozicinės organizacijos „Jaunasis frontas“ narių kartu su vadovu Dmitrijumi Daškevičiumi. Jie buvo patriotinio sporto klubo „Karys“ kūrėjai.

    Suėmimai vyko praktiškai kasdien ir tęsėsi iki balandžio 3 d. Visi byloje, kuri tapo žinoma kaip „Patriotų byla“, dalyvaujantys asmenys neturėjo jokio ryšio su protesto akcijų, įskaitant ir kovo 25 d. demonstraciją, organizavimu ir jų vedimu. Vienu iš paskutiniųjų sulaikytųjų buvo 29-erių metų istorikas, Baltarusijos ir Lietuvos viduramžių istorijos tyrinėtojas Vladimiras Fiodorovas, kuris 2013–2014 m. buvo įgijęs papildomą išsilavinimą Vilniaus universitete. Pažįstamų žodžiais tariant, jį sulaikė už tai, kad jis dėl neatsargumo išvažiavo į Karpatų kalnus Ukrainoje kartu su vienu iš buvusių „legionierių“. Kovo 25 d. akcijoje jo apskritai Baltarusijoje nebuvo.

    „Baltojo legiono“ ir Vakarų valstybių „planus“ prieš Baltarusiją, pasak Lukašenkos ir valstybinės žiniasklaidos, atskleidė kažkokia „frau A.“ – Vokietijos pilietė, kuri kovo 16 d. atnešė į Baltarusijos ambasadą atitinkamą kreipimąsi. O kovo 21 d. jau prasidėjo suėmimai.

    Čia derėtų papasakoti, kas buvo „Baltasis legionas“. Jis buvo sukurtas kaip sukarinta patriotinė jaunimo sporto organizacija. Jai vadovavo buvęs karininkas Sergejus Čislovas (Bulba). Organizacija atsirado 1996 metais prasidėjus didelio masto demonstracijoms, kai buvo protestuojama prieš Parlamento paleidimą ir Konstitucijos pakeitimus, kurie praktiškai suteikė Prezidentui neribotą valdžią, ir prieš Baltarusijos ir Rusijos sąjungą. Organizacijos nariai lavinosi fiziškai, panašiai kaip specialiųjų pajėgų kariai, saugojo mitingus ir tautinius kultūrinius renginius. 2005 metais, kai „Baltąjį legioną“ buvo atsisakyta registruoti, organizacija paskelbė apie savo veiklos pabaigą. Paskutinį kartą organizacija buvo paminėta 2008 metais, kai buvusius organizacijos vadovus Igorį Korsaką, Miroslavą Lozovskį ir Sergejų Čislovą sulaikė dėl sprogimo, įvykusio 2008 m. liepos 3 d., tačiau juos greitai paleido. Kaltais įvykdę teroro aktą vėliau buvo pripažinti kiti asmenys, kuriuos Baltarusijos valdžia sušaudė 2012 metais.

    Šiuo metu yra žinoma apie 33 „Patriotų bylos“ dalyvius. 19 iš jų vis dar sulaikyti: 8 buvę „Baltojo legiono“ nariai, klubo „Patriotas“ vadovas ir trys buvę nariai bei 7 jų pažįstami. 14 sulaikytųjų, pirmiausia „Jaunojo fronto“ atstovus, paleido su pasižadėjimu neišvykti iš šalies. Yra žinoma, kad operatyvininkų sekami buvęs „Baltojo legiono“ lyderis Sergejus Čislovas ir buvęs „Patrioto“ narys Vadimas Kovalis. Jie šiuo metu gyvena Ukrainoje. Oficialios informacijos apie tyrimo eigą praktiškai nėra. Žinoma, kad 21 bylos dalyviui pareikšti įtarimai pagal Baltarusijos baudžiamojo kodekso 293 straipsnio 3 dalį: dėl pasiruošimo masiniams neramumams. Už tai jie gali būti baudžiami areštu iki šešių mėnesių arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Ne mažiau kaip šešiolikai iš bylos dalyvių pareikšti įtarimai pagal 287 straipsnį: dėl neteisėtų ginkluotų grupių sukūrimo. Pagal šį straipsnį baudžiama griežčiau – laisvės atėmimu iki penkerių metų arba laisvės atėmimu nuo trejų iki septynerių metų. Pagal šį straipsnį Baltarusijos teismų praktikoje bus baudžiama pirmą kartą.

    Kadangi Baltarusijos saugumo komitetas, atliekantis tyrimą, nepateikia jokios oficialios informacijos apie tyrimo eigą ir sulaikytųjų procesinį statusą, už jį tai aktyviai daro valstybinė žiniasklaida. Taigi, kovo 22 d. valstybinės televizijos pradėjo rodyti siužetus apie „kovotojų“ sulaikymą, „ginklų“ konfiskavimą ir apie rastą „armatūros slėptuvę“. Balandžio 10 d. laikraštyje „Sovietinė Baltarusija“ atsirado anoniminis straipsnis „Jie vardu legionas“. Balandžio 12 d. per televizijos kanalą „Baltarusija – 1“ buvo rodomas taip pat anoniminis filmas „Juodų sielų baltasis legionas“. Filme sulaikytieji buvo kaltinami ir nacizmu, ir ryšiais su islamo teroristais, ir teroristų mirtininkų ruošimu kovo 25-osios provokacijai. Tam, kad šie filmai pasiektų kuo didesnę auditorijos dalį, buvo transliuojami ir kitais televizijos kanalais, o straipsniai buvo perspausdinti ir kitoje valstybinėje žiniasklaidoje.

    Svarbu paminėti, kad ginklai, kaltinamuosiuose siužetuose yra mokomieji arba šratasvydžio, o paimtiems koviniams lygiavamzdžiams šautuvams savininkai turėjo licencijas. Visa įranga, kurią galima interpretuoti kaip neregistruotus kovinius ginklus, atsirasdavo atliekant pakartotines kratas ir, giminių žodžiais tariant, būdavo specialiai pakišama.

    Jokių ekstremistinių požymių neturėjo ir konfiskuota literatūra: knygos apie sportą ir išankstinį šauktinių mokymą, taip pat literatūra karine istorine tematika. Pats „Baltasis legionas“ niekada nebuvo pripažintas ekstremistine organizacija, todėl ir jos simbolių laikymas bei saugojimas negali būti laikomas nusikaltimu.

    Giminės po filmo peržiūros pastebėjo, kad sulaikytųjų kalba, elgsena, veido išraiškos – nenatūralios, kad prasta psichinė būsena. Artimieji įsitikinę, kad visa tai rodo, jog sulaikytieji, duodami parodymus byloje, patyrė spaudimą ar net buvo girdomi psichotropinėmis medžiagomis. Iš laiškų yra aišku, kad daugelį sulaikytųjų laiko vienutėse. Tuo tarpu valstybės valdoma žiniasklaida tokiais filmais ir straipsniais praktiškai pažeidė nekaltumo prezumciją, tiesiogiai apkaltindama sulaikytuosius padarius išgalvotus nusikaltimus. Ir visa tai vyksta tuo metu, kai KGB sulaikytųjų advokatus verčia pasirašyti dėl tyrimo medžiagos neviešinimo.

    Žmogaus teisių gynimo centras „Pavasaris“ („Вясна“), kuris iki teisminio proceso pradžios nesuteikia sulaikytiesiems politinių kalinių statuso, patvirtino nekaltumo prezumcijos pažeidimą ir atkreipė dėmesį į kliūtis, su kuriomis susiduria advokatai: neprileidimas prie sulaikytų asmenų, pokalbių laiko apribojimas, pasižadėjimas neviešinti. Kovo 24 d. septynios pagrindinės Baltarusijos žmogaus teisių gynimo organizacijos bendrame pranešime pažymėjo, kad šios bylos dalyviai yra persekiojami politiškai. Dalis Baltarusijos žmogaus teisių gynėjų (Michailas Postūchovas, Ina Kūlej, Olegas Volčiokas) jau dabar reikalauja pripažinti sulaikytuosius politkaliniais.

    Nepriklausomos nevyriausybinės organizacijos ir opozicinės partijos vienbalsiai pripažino „Patriotų bylą“ politine, o Europos Parlamente balandžio 6 d. buvo priimta rezoliucija, kuria, be kitų dalykų, Baltarusijos valdžia buvo paraginta nedelsiant paleisti sulaikytuosius „Patriotų bylos“ dalyvius. Susitikime Lenkijos Seime baltarusiškos partijos iškėlė bylos klausimą kaip pagrindinį aptariant situaciją Baltarusijoje.

    Pasak buvusio „Baltojo legiono“ ly­derio Sergejaus Čislovo, visoje valstybinės žiniasklaidos pateiktoje informacijoje apie tariamai organizacijos ir klubo „Patriotas“ vykdomą destrukcinę veiklą nauja buvo tik kovo 18 d. iš nežinomų šaltinių pasirodęs provokuojantis pranešimas, organizacijos vardu kviečiantis prie ginklų. „Visa likusi informacija sena. „Baltasis legionas“ neegzistuoja jau daugiau kaip 12 metų. Tai, kas pavadinta „kovotojų rengimo stovykla“, – vaizdo įrašas apie oficialiai registruotą karinio sporto klubą „Patriotas“, kas buvo nufilmuota prieš dvejus metus. Bet būtent dabar visą tai kažkas sukompiliavo ir privertė visuomenę krūptelėti – baltarusiškojo stabilumo „krištolinis rutulys“ pavojuje“, – pažymėjo jis.

    S. Čislovo nuomone, valdžia, pamačiusi, kad tauta nustojo tikėti prezidentu ir pradėjo aktyviai dalyvauti protesto akcijose, išsigando Maidano galimybės. „Tam ir prireikė žiauraus „Baltojo legiono“ niekinimo su brutaliais žmonių sulaikymais ir ginklų pakišinėjimais. Tautai buvo pademonstruota, kad su nepaklusniaisiais bus žiauriai susidorota“, – pabrėžė pašnekovas. Pasak jo, baigiantis nemokamai paramai iš Rusijos, valdžia iš esmės verčia žmones pakeisti ankstesnįjį socialinį susitarimą – „santykinė materialinė gerovė mainais į politinį pasyvumą“ – kitu, pagrįstu bazinėmis baimėmis, – „džiaukis, kad gyvas ir kad laisvėje“.

    „Atskirai reikia pabrėžti, kad kovo 23 d. prezidentas nuoširdžiai prisipažino, jog „išmoko laimėti informacinius karus internete“. Po šito akivaizdu, kad „Baltojo legiono“ reikalas yra ne daugiau kaip fragmentas iš prezidento informacinio karo. Lukašenka iš Putino mokosi atvirai meluoti į akis, tikintis, kad oponentai neturės jokių priemonių informacijos sklaidai“, – mano Sergejus Čislovas. Jis neatmeta, kad „Patriotų byla“ naudinga įsiliejusiems į baltarusiškas jėgos struktūras rusų agentams, kurių tikslas – atsikratyti Baltarusijos patriotų prieš galimą Krymo scenarijų Baltarusijoje. Kaip įrodymas viso šito yra faktas, kad tarp sulaikytųjų yra specialiųjų oro pajėgų, Nepaprastųjų padėčių ministerijos, Gynybos ministerijos ir sienos apsaugos pareigūnų.

    Sergejus Čislovas yra įsitikinęs, kad, nepaisant viso to, valdžia „Patriotų byloje“ neturi norimos medžiagos. „Tai netiesiogiai patvirtina faktas, kad koviniai ginklai su koviniais užtaisais ir sprogstamosiomis medžiagomis būdavo randami tik per pakartotines kratas: patys padėjo – patys „staiga“ rado. Ir visai nesvarbu, kad tai įvykdavo ir po paros, ir po savaitės nuo žmonių sulaikymo dienos. Advokatai užfiksavo ginklų pakišimo faktus ir atitinkamus rašytinius skundus pateikė prokuratūrai. Bet Baltarusijoje nėra nepriklausomų teismų ir prokuratūrų, todėl net neverta vertinti šių skundų perspektyvos”, – teigia pašnekovas. Tam, kad legionierių nepripažintų politiniais kaliniais ir neįvestų sankcijų prieš Lukašenkos režimą, valdžia nuolatos rodo propagandinius filmus, įsitikinęs S. Čislovas. Jo žodžiais, tam, kad teismo procesų nepadarytų uždarais, tarptautinės žmogaus teisių gynimo organizacijos turėtų atkreipti oficialų Minsko dėmesį, jog negali būti leista, kad teismo procesai vyktų 1937 m. stiliumi. „Būtinas solidarumas ir maksimalus atsakas“, – mano S. Čislovas. Jis paneigė Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos Vakaruose platinamą tezę, kad Lukašenka yra paskutinis Baltarusijos suvereniteto gynėjas. „Neva rusų tankai nestovi prie Europos sienų išskirtinai dėka principingos prezidento pozicijos. O iš tikrųjų viskas yra ne taip. Maskva yra pasirengusi Baltarusijoje pakartoti Krymo scenarijų. Baltarusių kariuomenė neturi jokios ideologijos. Ji psichologiškai nėra pasirengusi susirėmimams su kaimyne iš Rytų, įskaitant ir pastovias karines pratybas, kurių metu baltarusių kariai bendrauja ir geria degtinę su „broliais“ rusais“.

    Kad „Patriotų byla“ turi politinių atspalvių sutinka ir Baltarusijos krikščioniškosios demokratijos vadovas Vitalis Rimašeuskis, kuris šį pavasarį už dalyvavimą akcijoje penkiolikai parų buvo uždarytas į areštinę ir nubaustas 2090 eurų bauda. Jo žodžiais tariant, ši byla reikalinga ir Baltarusijos saugumo pareigūnams, kurie krizės metu „iš biudžeto gauna didžiulius pinigus“, tam, kad „pateisintų savo egzistavimą ir savo darbo užmokesčio dydį“. „Bendrai kalbant, ši byla reikalinga režimui, tam kad būtų įbauginta Baltarusijos visuomenė ir kad visuomeniniai aktyvistai suprastų, jog valdžia yra pasirengusi didelio masto represijoms. Ir tai gali būti ne tik areštai ar baudos“, – pabrėžė jis.

    Taip pat Baltarusijos krikščioniškosios demokratijos partijos pirmininkas pažymėjo, kad „Baltarusijoje nėra nepriklausomos teismų sistemos, nėra nepriklausomos advokatūros, o tuo labiau prokuratūros, kuri paprastai yra tik parodomoj pobūdžio“. „Ir niekaip kitaip negalima pavadinti žmonių sodinimo į kalėjimus ir dirbtinio niekuo nepagrįstų įrodymų pritempimo, tik kaip teisine betvarke. Žmonės gyvena nežmogiškomis sąlygomis. Net žmogaus sulaikymas parai labiau primena jo pagrobimą. Iš žmogaus atimamas telefonas, jis visiškai atribojamas nuo išorinio pasaulio, ir žmonės ištisomis paromis ieško savo giminaičių ir pažįstamų. Lygiai taip būdavo esant stalininiam NKVD režimui“, – pareiškė Vitalijus Rimašeuskis, pažymėdamas, kad išlaisvinti sulaikytuosius galėtų padėti tarptautinis solidarumas. ■

  • ATGAL
    Rinkimai Prancūzijoje: pergalė ar bręstanti revoliucija?
    PIRMYN
    Kartu iki pergalės
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.