Apžvalgos tema

  • Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija su kontinentine Europa – paskutinis žingsnis užtikrinant energetinį saugumą

  • Data: 2017-06-01
    Autorius: Simonas Klimanskis

    Nors 2015 m. pabaigoje buvo nutiestos elektros jungtys su Lenkija ir Švedija, kurios integravo Lietuvą į Vakarų ir Šiaurės Europos elektros energijos rinką, padidino tiekimo saugumą ir sumažino kainas vartotojams, tačiau Baltijos šalys veikia sinchroniniu režimu posovietinėje IPS/UPS elektros energetinės sistemos vadinamajame BRELL žiede. Tai reiškia, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros energetikos sistemos dažnį centralizuotai valdo ir koordinuoja dispečerinė Maskvoje, todėl elektros energijos sektoriuje Baltijos šalys yra vis dar labiau susijusios su Rusija nei su Europos Sąjunga (ES). Tai kelia riziką, nes nėra žinomi Maskvos planai užtikrinant elektros tinklo patikimumą.

    Norint visiškai integruotis į Europos elektros energijos rinką ir panaikinti bet kokią energetinę izoliaciją, Baltijos šalys turi būti desinchronizuotos iš IPS/ UPS sistemos ir sinchronizuotos su kontinentinės Europos tinklais, t. y. susijungti su decentralizuotai valdoma Europos elektros energetikos sistema ir iš Rusijos perimti sistemos dispečerinio valdymo teises ir pareigas. Remiantis Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro atliktos studijos išvadomis, optimaliausias sinchronizacijos variantas būtų per Lenkiją. Prognozuojama kaina – apie 235 mln. eurų. Birželio mėn. planuojama pasirašyti supratimo memorandumą tarp Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) valstybių. Po to Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacija ENTSO-E išduos technines prisijungimo sąlygas, kas atvers kelią projekto įgyvendinimui. Tik tuomet procesas realiai pajudės. Tačiau dėl nesutarimų su Lenkija šiuo klausimu baiminamasi, kad projektas gali nusitęsti ne iki 2025 m., kaip suplanuota, o iki 2030 ar 2035 m. Taigi, ar pavyks suspėti laiku, žinant, kad prieš kelerius metus pagal optimistinį scenarijų buvo tikimasi sinchronizuotis iki 2020 m.

    Nesutariama dėl jungčių skaičiaus

    Pirmiausia svarbu pažymėti, kad nesutariama, keliomis „LitPol Link“ jungtimis – viena ar dviem – turėtų būti sinchronizuojamos Baltijos šalys su kontinentinės Europos tinklais per Lenkiją. Lenkija nerodo suinteresuotumo statyti antrąją „LitPol Link“ jungtį dėl griežtų aplinkosauginių reikalavimų ir siūlo tiesti kabelį Baltijos jūroje nuo Klaipėdos iki Vladislavovo, kurį ketina panaudoti planuojamo jūrinių vėjo jėgainių parko prijungimui prie žemyninės dalies. Tačiau jūrinė jungtis yra nuolatinės srovės kabelis, kuris tik padidintų pralaidumą tarp Lietuvos ir Lenkijos, bet sinchronizavimui įtakos neturėtų. Sinchroniniam elektros sistemų darbui reikalinga kintamos srovės jungtis.

    Lenkijos pozicijai įtakos turi ir projekto kaštų finansavimas. Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su kontinentinės Europos tinklais yra įtrauktas į Europos Komisijos patvirtintą bendro intereso energetikos infrastruktūros projektų sąrašą ir jam numatytas finansavimas iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės. Galima tikėtis, kad europinė parama siektų iki 75 proc. projekto vertės. Likusi dalis turės būti pasidalinta tarp valstybių. Anksčiau finansavimas buvo dalinamas pagal projekto įgyvendinimo kaštų dalį konkrečioje šalyje arba tiesiog lygiomis dalimis. Vėliau atsirado metodologija, kai reikia suskaičiuoti projekto naudą ir pagal tai padalinti kaštus. Sinchronizacija yra elektros energijos tiekimo saugumo projektas, naudos gavėjai yra Baltijos šalys. Todėl Lenkija nesutinka, kad finansavimas būtų dengiamas po lygiai. Taigi, akivaizdu, kad Baltijos šalys, lyginant su Lenkija, turės padengti didesniąją projekto dalį.

    Kalbant apie Lietuvos poziciją, šalis sutiktų sinchronizuotis per vieną „LitPol Link“ jungtį. Dvigrandės linijos, kurią sudaro kintamos srovės laidai, maksimali leistina galia yra 2000 MW. Skaičiuojama, kad to pakaktų sinchronizacijai. O 500 MW galios kintamos/nuolatinės srovės keitiklis būtų perjungtas į Alytaus-Gardino liniją. Antroji jungtis būtų pastatyta jau po sinchronizacijos. Norint sinchronizuotis tokiu būdu, Baltijos šalių elektros energetikos sistema turi pajėgti veikti „salos režimu“, t. y. atsijungus nuo aplinkinių valstybių. Pirmieji tokio režimo bandymai turi įvykti 2018–2019 m.

    Latvija ir Estija mano, kad taip sinchronizuojantis vienos jungties nepakanka tiekimo saugumui užtikrinti, nes kyla atsijungimų rizika. Dėl to tektų naudoti brangius vietinės gamybos pajėgumus, pasunkėtų sistemos darbas.

    Turbūt neatsitiktinai Estija, matydama Lenkijos pasyvumą dėl antrosios jungties, yra iškėlusi alternatyvą Baltijos šalims sinchronizuotis per Suomiją su Skandinavijos „Nordel“ elektros energetikos sistema. Tačiau toks variantas yra brangesnis, techniškai sudėtingesnis ir jo įgyvendinimas truktų ilgiau. Sinchronizuotis per dabartines „Estlink 1“ ir „Estlink 2“ jungtis būtų techniškai neįmanoma, nes tai nuolatinės srovės kabeliai. Paprastai povandeninėms jungtims naudojami būtent tokie kabeliai, nes srovės perdavimui reikia mažiau laidų, dideliais atstumais perduodant elektrą nuolatine srove patiriami mažesni nuostoliai, o pats elektros tiltas yra pigesnis. Jei būtų tiesiamas kintamos srovės kabelis (pavyzdžiui, koks yra tarp Maltos ir Sicilijos), tai būtų nauja, plačiai netaikoma ir gerokai brangesnė technologija. Todėl toks Estijos pareiškimas gali būti vertinamas kaip politinis, siekiant išjudinti patį sinchronizacijos projektą, juolab kad, kaip minėta, optimaliausias sinchronizacijos variantas yra per Lenkiją, ir dėl to jau yra preliminariai sutarta.

    Nelengvas derybų procesas

    Šiuo atveju vyksta derybos su regiono partneriais, taip pat laukia derybos tarp Europos Komisijos ir Rusijos bei Baltarusijos. Kalbant apie derybas su regioniniais partneriais, svarbu, kad Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija kuo greičiau susitartų dėl sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais sąlygų. Baltijos šalių viduje dėl sinchronizacijos kaip strateginio projekto, atsijungiant nuo BRELL elektros žiedo, politiškai sutarta ir išlaikomas nuoseklumas. Kryptis jau irgi aiški. Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas energetikos srityje yra konstruktyvus, nors viešojoje erdvėje abiejų šalių santykiai dažnai nepelnytai dramatizuojami. Yra pakankamai pozityvios praktikos: nepaisant visų buvusių sunkumų, sėkmingai įgyvendintas „LitPol Link“ projektas, vykdomas dujų jungties „GIPL“ projektas, kurį tikimasi užbaigti 2021 m. pabaigoje. Taip pat vyksta reguliarūs ministrų susitikimai. Visa tai turėtų suteikti postūmį derantis dėl sinchronizacijos.

    Derybas turėtų paspartinti ir Lietuvos bei Lenkijos apsisprendimas nepirkti elektros energijos iš Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės, kuri neatitinka tarptautinių saugumo ir skaidrumo reikalavimų. Būtent Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais realiai užkirstų kelią nesaugiose trečiųjų šalių atominėse elektrinėse pagamintos elektros energijos patekimui į regiono ar ES rinką. Kol Baltijos šalys veiks IPS/UPS sistemoje, tol Astravo elektrinėje pagaminta elektra į regioną realiai galėtų atitekėti, pavyzdžiui, per Suomiją, Estiją ar Latviją.

    Kita vertus, toks Lenkijos sprendimas gali būti susijęs su siekiu apsaugoti savo elektros energijos rinką ir remti anglies pramonę. Mat šalis jau anksčiau rūpinosi pigios trečiųjų šalių elektros energijos patekimo į rinką ribojimu, nes pastarųjų šalių elektrinės turi nevienodas konkurencines sąlygas su ES jėgainėmis. Tuo tarpu sinchronizavimas per dvi „LitPol Link“ jungtis padidintų pigios elektros energijos iš Skandinavijos srautą. Tačiau šiuo atveju srautas būtų ne iš trečiųjų šalių. Todėl labai svarbu sinchronizacijos ir Astravo atominės jėgainės klausimą kelti ES lygmenyje, siekiant kitų šalių paramos, kad jos darytų įtaką Lenkijai dėl Baltijos šalių sinchronizacijos. Taigi, tam prireiks derybinių ir diplomatinių įgūdžių.

    Tiesa, kai kurie ekspertai teigia, kad derybos dėl sinchronizacijos priklausys nuo „Orlen Lietuvos“ ir „Lietuvos geležinkelių“ derybų dėl pervežimo tarifų baigties. Nors pastarųjų dviejų kompanijų derybų metu netrūksta ginčų, tačiau tai tėra normalus derybinis procesas, ir dėl to pernelyg dramatizuoti nereikėtų. Lenkijoje šios derybos laikomos tokiomis pat svarbiomis, kaip ir derybos dėl elektros jungčių, dujotiekio ar sinchronizacijos, tačiau „Orlen“ ir energetikos infrastruktūros klausimai tarpusavyje nėra siejami.

    Kai bus sutarta su Lenkija ir bus gautos techninės prisijungimo sąlygos bei išsiaiškinta, kaip bus sprendžiamas Kaliningrado srities apsirūpinimo elektros energija klausimas, turėtų prasidėti derybos su Rusija ir Baltarusija dėl atsijungimo nuo BRELL elektros žiedo. Tam Europos Vadovų Taryba pirmiausia turės suformuoti derybų mandatą Komisijai derėtis su Rusija, o Baltijos šalys derybose dalyvautų kaip techniniai ekspertai. Pažymėtina, kad toks mandatas 2012 m. jau buvo suteiktas tuometinei Komisijai. Tuomet derybos 2013 m. baigėsi be rezultatų, o pasibaigus kadencijai, įgaliojimų neteko ir tuometinė Komisija.

    Nebejotina, kad šias derybas veiks Lietuvos ir Lenkijos pozicija dėl Astravo atominės elektrinės. Rusija ir Baltarusija gali mėginti šiuos klausimus sieti. Tačiau derybų mandatas turi būti formuojamas pagal Baltijos šalių interesą, ir Astravo jėgainė, turint omeny skubotai, nesilaikant kokybės standartų vykdomus jos statybos darbus, negali tapti kompromisų objektu Europos Komisijos ir Rusijos derybose dėl Baltijos šalių atsijungimo nuo BRELL žiedo.

    Rusija yra pareiškusi, kad Baltijos ša­lių atsijungimas nuo BRELL žiedo esą sukels Kaliningrado srities energetinio saugumo problemą, kurią, Rusijos nuomone, turėtų išspręsti ES savo sąskaita. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra įvardijęs, kad tai jo šaliai kainuos neva 2,5 mlrd. eurų. Arba siūloma kartu su Baltijos šalimis sinchronizuoti ir Kaliningrado sritį, tačiau su ten pastatyta Baltijos atomine elektrine, kurios statybos šiuo metu yra užkonservuotos. Tai reiškia, kad tokiu atveju šiai atominei elektrinei būtų atverta regiono rinka, ko Rusijai seniai siekė – Baltijos atominė elektrinė buvo statoma iš esmės elektros energijos eksportui.

    Be abejo, didelės galios elektros generaciniai pajėgumai regione palengvintų jo sinchronizaciją ir šiam projektui suteiktų pridėtinę vertę. Tokius pajėgumus galėtų sukurti planuota statyti Visagino atominė elektrinė, kurios projektas šiuo metu yra įšaldytas. Tačiau jei tai būtų Baltijos atominė elektrinė, tiesiogiai padidėtų Baltijos šalių energetinė priklausomybė nuo Rusijos, nes ji galėtų reguliuoti elektros energijos pasiūlą. Su tuo sutinka ir Europos Komisija.

    Taigi, akivaizdu, kad Rusija nėra linkusi sutikti su Baltijos šalių atsijungimu nuo BRELL žiedo ir mėgins komplikuoti derybas. Žinoma, BRELL sutartis, kuria Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija ir Lietuva yra įsipareigojusios suderinti technines priemones, kurios eliminuotų galimus nuostolius kitoms šalims, jei viena iš šalių atsisakytų dalyvauti susitarime, yra grynai techninė. Paprasta būtų susitarti, kaip bus vykdomas atsijungimas nuo BRELL žiedo, ir informuoti kitas sutarties šalis, kad po šešių mėnesių Baltijos šalys nutraukia sutartį. Tačiau girdint minėtus Rusijos pareiškimus, kurie turi būti traktuojami kaip derybinė pozicija, ir žinant, kad ši šalis BRELL sutartį gali naudoti kaip politinio spaudimo priemonę, derybas su Rusija ir Baltarusija yra siekiama perkelti į politinį lygį ir turėti stipresnes pozicijas. Svarbiausias šių derybų tikslas – kad Baltijos šalių sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais įvyktų, esant mažiausiai trečiųjų šalių įtakai.

    Procesas, kaip matyti, yra sudėtingas, tačiau, jei viskas sklandžiai klostysis, sinchronizacija gali įvykti 2025 m. Tuomet Baltijos šalių elektros sistemoms pradėjus veikti sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos tinklais, iš Maskvos bus perimtos esminės elektros energetinių sistemų dažnio valdymo teisės ir pareigos, sistemos bus valdomos pagal vieningas ir skaidrias europines taisykles. Tapusios Europos elektros sistemos dalimi, Baltijos šalys galutinai išspręs geopolitines, branduolinės saugos ir elektros energetikos sistemų patikimumo rizikas, kylančias iš rytinio kaimyno, kuris neretai energetiką naudoja kaip politinio spaudimo priemonę.■

  • ATGAL
    Pavojingi politikų ryšiai 3. Aštrus siužetas iš Seimo koridorių
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.