Baltijos valstybių vizitas JAV arba kaip D. Trumpas D. Grybauskaitės užtarimo prašė | Apžvalga

Vieningoji europa

  • Baltijos valstybių vizitas JAV arba kaip D. Trumpas D. Grybauskaitės užtarimo prašė

  • Data: 2018-04-29
    Autorius: Linas Kojala

    Baltuosiuose Rūmuose, sėsdamas prie pietų stalo, Donaldas Trumpas turėjo bene pirmą progą gyvenime prabilti apie Baltijos šalis. „Malonu sutikti Jus Baltuosiuose Rūmuose ir didelė garbė pasveikinti Estiją, Latviją ir Lietuvą su nepriklausomybės šimtmečiu. Tai ypatinga proga. Nors per šį šimtmetį buvo daug konfliktų ir problemų, Jungtinės Amerikos Valstijos niekada nesuabejojo Baltijos šalių suverenitetu ir nenuvylė savo draugų. Nenuvilsime ir ateityje“, – iš anksto paruoštą tekstą perskaitė JAV prezidentas.

    Prie stalo be D. Trumpo buvo dar trys prezidentai: Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė, Latvijos lyderis Raimondas Vėjuonis ir Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid. Taip pat gausybė kitų įtakingų pareigūnų, tarp kurių – JAV gynybos, taip pat komercijos sekretoriai, aukščiausio rango patarėjai, Baltijos šalių ministrai.

    Tiesa, jau po kelių minučių D. Trumpo dėmesys nukrypo visai kitur. Jis, susikoncentruodamas į gausybę susirinkusių amerikiečių žurnalistų, ėmė svarstyti sau įprastesnes temas, ypač apie Kiniją ir jos nesąžiningą prekybos politiką JAV atžvilgiu. D. Trumpas taip pat kritikavo kaimyninę Meksiką, teigdamas, jog ši naudojasi amerikiečių rinkos atvirumu. Galiausiai skyrė didžiulį dėmesį nelegaliems imigrantams bei naujausiam savo paties siūlymui – dislokuoti pasienyje su Meksika karines pajėgas tam, kad šios padėtų pasienio pareigūnams užkirsti neteisėtai imigracijai kelią. Baltijos valstybių lyderiai su šiomis temomis buvo vargiai susiję.

    Visgi ilgokas intarpas kaip netikėtai prasidėjo, taip ir nutrūko, kai D. Trumpas staiga sugrįžo prie Baltijos valstybių. Jis kreipėsi tiesiogiai į D. Grybauskaitę, prašydamas skeptiškiems žurnalistams patvirtinti, kad jo vykdoma politika Rusijos atžvilgiu yra labai griežta, o jo itin garsiai skambantys raginimai NATO narėms Europoje didinti išlaidas gynybai daro Aljansą stipresnį. Lietuvos vadovės toks netikėtas ir tikrai neplanuotas kreipimasis iš vėžių neišmušė. Ji pakartojo, jog JAV lyderystė yra itin reikalinga, taip pat tikino, kad geresnių sąjungininkų nei Baltijos valstybės JAV neturi. Panašu, kad D. Trumpo toks atsakymas nenuvylė.

    Šia nestandartine nata balandžio 3 dieną prasidėjo Baltijos viršūnių susitikimas Vašingtone. Nors jo metu netrūko improvizacijų ir neįprastų diplomatijai situacijų, Baltijos šalys turėtų džiaugtis pasiektais rezultatais.

    SIMBOLINĖ SVARBA

    Baltijos valstybės JAV dažniausiai yra traktuojamos kaip vieningas darinys – visi puikiai supranta, jog trijų nedidelių šalių poreikiai bus išgirsti daug geriau, kai kalbama vieningu balsu. Juo labiau, kad bendras Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų skaičius – šiek tiek daugiau nei 6 milijonai – prilygsta vienos valstijos – Misūrio – gyventojų skaičiui. O ir ši valstija – vos aštuoniolikta pagal dydį visose JAV.

    Todėl galimybė tiesiogiai susitikti ir praleisti kone visą dieną su JAV prezidentu D. Trumpu buvo itin reikšminga. Svarbu tai buvo ir amerikiečiams – jie šį vizitą oficialiai pavadino viršūnių susitikimu (angl. „Baltic Summit“). Diplomatinėje kalboje toks terminas reiškia šiek tiek daugiau nei paprastą susitikimą (angl. terminas „meeting“). Juo labiau, kad prieš kelerius metus vykęs analogiškas renginys, dar Baltuosiuose rūmuose šeimininkaujant D. Trumpo pirmtakui prezidentui Barackui Obamai, buvo pavadintas būtent „susitikimu“.

    Iki šiol Lietuvos, Latvijos ir Estijos politikai daug bendravo su kitais aukštais JAV pareigūnais – Baltijos šalyse viešėjo gausybė amerikiečių Kongreso narių, gynybos sekretorius Jamesas Mattisas, Estijoje lankėsi ir viceprezidentas Mike‘as Pence‘as. Tačiau būta ne itin daug progų tiesiogiai susipažinti su politikos naujoku D. Trumpu. Tiesa, D. Grybauskaitė jam spaudė ranką Briuselyje, NATO susitikime, kuriame JAV lyderis pagarsėjo tuo, kad eidamas link Lietuvos prezidentės, panašu, nestipriai stumtelėjo Juodkalnijos prezidentą.

    Tokios bendravimo realijos sukūrė prielaidą dvilypumui. Viena vertus, minėtų aukštų pareigūnų retorika turėjo nuraminti Baltijos šalis, mat buvo kartojama, kad JAV saugumo politika nesikeičia. Kita vertus, Baltijos šalys kiek nerimavo, nes matė, kad paties D. Trumpo žodžiai su tuo sutapo ne visada: jis išliko draugiškas Vladimiro Putino atžvilgiu ir sudarė prielaidas manyti, jog tai gali reikšti nuolaidžiavimą Kremliui, o kartu – saugumo įsipareigojimų NATO partneriams primiršimą.

    Tad šis vizitas pasitarnavo tam, kad dvejonės būtų bent iš dalies išsklaidytos. Ir nors paties D. Trumpo vieša retorika ir susitikime su Baltijos valstybių vadovais nebuvo itin koncentruota, tai neužgožia konkrečių rezultatų.

    SAUGUMO GARANTIJOS

    Vienas svarbiausių susitikimo akcentų – bendra JAV ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos deklaracija, kurios tekstas buvo derinamas kurį laiką. Oficialiai paskelbtas dokumentas primena, kad JAV niekada nepripažino Baltijos valstybių sovietinės okupacijos; taigi šioje šalyje užuovėją gavo išeiviai, kurie nuolatos priminė Lietuvos laisvės bylą. Tekste taip pat tiesiogiai atliepiamas NATO sutarties straipsnis, kuriame sąjungininkai įsipareigoja padėti vieni kitiems iškilus grėsmei: „NATO, kuriai tvirtai vadovauja JAV, yra esminis transatlantinių ryšių pagrindas ir kolektyvinio saugumo kertinis akmuo. Kartu toliau gerinsime NATO gebėjimą užtikrinti stiprų atgrasymą ir gynybą. JAV ir Estija, Latvija bei Lietuva dar kartą patvirtina savo nepalaužiamą įsipareigojimą laikytis Vašingtono sutarties 5-ojo straipsnio.“ Tokios formuluotės tikrai pradžiugino Baltijos valstybes.

    JAV deklaracijoje mini ir ketinimą tiesiogiai dalyvauti Baltijos regiono saugumo problemų sprendime, ypač atgrasant trečiąsias šalis nuo agresyvių veiksmų. „JAV ir toliau periodiškai dislokuos pajėgas Baltijos valstybėse, siekdamos sustiprinti atgrasymą ir gynybą bei katalizuoti Estijos, Latvijos ir Lietuvos pastangas toliau vystyti jų nacionalinę gynybą“, – teigiama deklaracijoje. Tiesa, pats D. Trumpas, spaudos konferencijoje sulaukęs LRT žurnalisto klausimo, šia tema detalių nepateikė ir vietoje to kalbėjo apie ekonomiką.

    Dėmesio sulaukė ir oro erdvės gynyba. Tai viena jautriausių temų Baltijos šalims, kadangi ši sritis reikalauja milžiniškų investicijų ir pačios valstybės nėra pajėgios to padaryti be sąjungininkų paramos. Deklaracijoje skelbiama, jog „siekdami užtikrinti stipresnį atgrasymą regione, plėtosime naujas idėjas ir galimybes, įskaitant oro gynybą, tiek dvišalių santykių pagrindu, tiek NATO Aljanse.“ Toks įsipareigojimas laikomas diplomatine pergale.

    Galiausiai, Lietuva pasiūlė amerikiečiams glaudžiau bendradarbiauti kibernetinio saugumo srityje – ir netgi atidaryti naują kompetencijų centrą Kaune, kuriame dirbtų specialistai iš įvairių šalių. Ši tema pastaraisiais mėnesiais susilaukia ypatingo dėmesio JAV, mat vis dar nenuslūgo aistros dėl galimo Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus 2016 metais, taip pat socialinių tinklų įtakos siekiant paveikti rinkėjų nuomonę. Atliekami tyrimai rodo, kad Rusija tikslingai investavo į socialinius tinklus, skatindama JAV visuomenės susipriešinimą, neapykantą, politinius konfliktus. Be to, tokie gigantai kaip „Facebook“ ne tik nesugebėjo suvaldyti informacijos srauto, bet ir yra kaltinami nutekinę asmeninę informaciją apie savo vartotojus. Nors JAV atstovai galutinio atsakymo dėl kompetencijų centro steigimo ir investicijų nepateikė, tikimasi, jog tai bus padaryta dar šiais metais.

    KITI AKCENTAI – EKONOMIKOJE IR ENERGETIKOJE

    Visgi nebuvo apsiribota saugumo reikalais. Kartu su Prezidente į JAV vyko ir kiti pareigūnai, tarp kurių energeti-kos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Jis pasirašė susitarimą tarp Lietuvos energetikos bendrovių ir Jungtinių Valstijų dujų tiekėjos „Freeport LNG“. Susitarimas palengvins galimybes šiai įmonei tapti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) į Lietuvą eksportuotoja. Lietuva, turėdama SGD terminalą Klaipėdoje, jau yra 2017 metais sulaukusi amerikietiškų dujų krovinio, o tai prisideda mažinant regiono priklausomybę nuo rusiškų dujų.

    JAV aktyvūs buvo ir Lietuvos verslininkai, dalyvavę bendrame forume su vietos kolegomis. Šio formato tikslas – plėsti ekonominius ryšius, kurie pastaraisiais metais augo. Pavyzdžiui, JAV yra penkta svarbiausia Lietuvos eksporto partnerė, o pernai eksporto apimtys augo 18 proc. Lietuvoje taip pat aktyvios amerikietiškos įmonės, tokios kaip „Western Union“ ar „Thermo Fisher“. Tai sudaro tvirtą pagrindą manyti, kad Baltijos valstybės JAV gali būti įdomios ne tik saugumo, bet ir kitose srityse.

    SĖKMINGAS SUSITIKIMAS?

    Baltijos valstybių atstovai po vizito Vašingtone tikino, kad jis buvo sėkmingas ir produktyvus. Tai buvo ne tik proga tiesiogiai pabendrauti su D. Trumpu ir naujaisiais jo komandos nariais (reikia pripažinti, jog prezidentas itin dažnai keičia Baltųjų rūmų darbuotojus, įskaitant artimiausius patarėjus), bet ir pristatyti Baltijos valstybių problematiką.

    Sulaukta dėmesio ir nacionalinėje JAV žiniasklaidoje, kurioje pranešimai apie Baltijos šalis yra itin reti. Nors tai nebuvo dominuojanti tema – ją užgožė D. Trumpo kalbos apie vidaus politiką, o ypač siūlymas siųsti karius į Meksikos pasienį – ji šmėžavo televizijos ekrane bei dienraščių antraštėse visą dieną. Pozityviai sutiktos ir D. Grybauskaitės remarkos – itin diplomatiškai išsakyta nuomonė, jog JAV lyderystė yra labai svarbi, nors vadovaujant D. Trumpui ji tampa „ne visai nuspėjama“.

    Tiesa, nepanašu, jog galėtume tikėtis artimiausiu metu sulaukti D. Trumpo Lietuvoje, Latvijoje ar Estijoje. Nors visi JAV prezidentai yra nuolatos kviečiami čia atvykti – paskutinysis tą 2014 metais padarė B. Obama, o nuo jo pirmtako George’o Busho vizito į Vilnių praėjo jau beveik šešiolika metų – iki kadencijos pabaigos D. Trumpas, ko gero, Baltijos valstybių svečiu nebus. ■

  • ATGAL
    Ar Macrono-Merkel duetas pagaliau pradės darbą?
    PIRMYN
    Europa „turtingėja“, skurstančiųjų daugėja. Ką daryti?
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.