Banko SNORAS bankroto subtilybės | Apžvalga

Įžvalgos

  • Banko SNORAS bankroto subtilybės

  • Data: 2011-12-13
    Autorius: Gytis ŽAKEVIČIUS

    Bankrutavęs SNORO bankas. (M. Žilionytės nuotr.)

    Pastaruoju  metu itin dažnai girdimas banko SNORAS pavadinimas įkaitino lietuvišką finansų rinką. Šis bankas staiga tapo nelikvidus ir bankrutavo, o buvę vadovai pasitraukė iš Lietuvos taip ir neatsakę į buvusių savo verslo partnerių, indėlininkų ir banko darbuotojų klausimus. Nors nežinomųjų šioje istorijoje yra vis dar labai daug, tačiau Vyriausybė jau ėmėsi būtiniausių priemonių susidariusiai padėčiai išspręsti.

    Kodėl bankrutavo bankas SNORAS

    Bankas SNORAS iš esmės buvo valdomas dviejų akcininkų – Rusijos piliečio Vladimiro Antonovo, kuriam priklausė pagrindinis akcijų paketas (68,1 proc.), ir lietuvio Raimundo Baranausko, turėjusio 25,3 proc. akcijų. Likusias 6,6 proc. valdė įvairūs smulkūs akcininkai.

    Minėti du eksbankininkai pabėgo į Didžiąją Britaniją, tačiau netrukus buvo sulaikyti tarptautinės kriminalinės policijos. Visgi Londono teismo sprendimu abu įtariamieji buvo paleisti už užstatą – V. Antonovas už 300 tūkst. Lt, o R. Baranauskas už 800 tūkst. Lt. Jiems pareikšti kaltinimai dėl turto pasisavinimo stambiu mastu ir dokumentų klastojimu. R. Baranauskas taip pat kaltinamas apgaulingos buhalterijos apskaitos tvarkymu ir piknaudžiavimu tarnybine padėtimi. Nors teismo procesas dar neprasidėjo ir abu kaltinamieji nepateikė savų versijų dėl susidarusios padėties banke, tačiau jau dabar galima teigti, kad banko bankrotas susidėjo iš dviejų dalių: pirmoji buvo ilgalaikė – galima įtarti, kad buvo sugalvota strategija, kaip kryptingai vesti banką įvairiais finansiniais mechanizmais link bankroto. Antroji bankroto dalis nebuvo tokia subtili kaip pirmoji, nes čia prieš pat bankroto paskelbimą iš banko sąskaitų buvo paimtas didelis likvidžių santaupų kiekis.

    Gudrūs finansiniai mechanizmai

    Kaip teigė Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas, bankas SNORAS ir anksčiau buvo susilaukęs didesnio dėmesio. Šis bankas nuo 2004 metų vykdė labai kryptingą politiką – didžiuliais tempais didino paskolų portfelį, tai reiškia itin palankiomis sąlygomis, bet kartu ir itin dideliais kiekiais teikė paskolas fiziniams ir juridiniams asmenims. Taip pat greta gerino ir indėlių portfelį – tai reiškia sudarydavo vis geresnes sąlygas naujiems indėlininkams. Vien per 2011 metus paskolų portfelis išaugo 18 proc. ir siekė 3,846 mlrd. litų, o indėlių portfelis padidėjo 13 proc. – iki 5,637 mlrd. litų. Visa ši politika tęsėsi iki 2011 m. gegužės 5 d., nes būtent tuomet SNORAS kreipėsi į Lietuvos banką dėl įstatinio kapitalo pakėlimo. Įstatinio kapitalo padidinimas reiškia, kad yra išleidžiama nauja akcijų emisija. Šiuo atveju pirmumo teisę įsigyti naujai išleistas akcijas turi seni akcininkai.  Jei jie nesutinka pirkti naujas akcijas arba nuperka ne visas naujai emituotas akcijas, likusios yra parduodamos rinkoje. Lietuvos bankas išreiškė nuogąstavimus, kad banko savininkai neatsitiktinai vykdė tokią indėlių ir paskolų politiką. Yra spėjama, kad iš pritraukto papildomo kapitalo paskolų forma buvo siekiama padidinti įstatinį kapitalą. Kitaip sakant, esami akcininkai ketino pirkti naujai išleidžiamas SNORO akcijas ne už savo pinigus, bet iš už to paties banko pasiskolintus indėlius. Lietuvos bankui neatsitiktinai kilo abejonių, kad už įstatinio kapitalo didinimo slepiasi tie patys žmonės ir dar su skolintais pinigais. Taip jau yra, kad  didinti įstatinį kapitalą galima ir pačios įmonės lėšomis. Įmonės uždirbtą priešmokestinį pelną galimą palikti įmonėje ir neišmokėti dividentų akcininkams. Ši suma ir padidina įstatinį kapitalą. Tačiau norint taip padidinti įstatinį kapitalą, reikia uždirbti pelną. Be to, yra žinoma, kad SNORO akcininkai įstatinį kapitalą norėjo padidinti net 1,8 karto, o tai padaryti vien iš pelno yra net teoriškai labai sunku. Todėl buvo pasirinktas pats paprasčiausias kelias – įstatinį kapitalą didinti nelegaliu būdu skolinantis pinigus.

    Kitas finansinis mechanizmas, kuriuo naudojosi  SNORAS ir kuris yra viešai žinomas, buvo investavimas į Kaimanų salų fondus. Investavimas į tokius egzotiškus fondus pasižymi tuo, kad tokiose valstybėse yra netaikomi mokesčiai arba jie yra marginalūs. Kitas charakteringas aspektas yra tai, kad neretai į tokius fondus yra įnešamos didelės sumos, šiuo atveju SNORAS įnešė 550 mln. litų. Paprastai vėliau tokie fondai yra uždaromi arba stipriai nuvertėja. Bet kuriuo atveju konsekvencijos yra aiškios – investuotojas „praranda“ savo indėlius, tačiau realiai tiesiog nelegaliai išplauna pinigus. Šiuo metu nėra aišku, kokia vertė yra belikusi iš tų 550 mln. litų. Labai tikėtina, kad visą šią sumą teks nurašyti iš banko balanso, kaip nepasitvirtinusią investiciją.

    Bankrutavusio banko palikimas

    Lietuvos banko valdybos teikimu SNORO bankroto administratoriumi paskirtas konsultacinės bendrovės „Zolf Cooper Europe“ vyriausiasis partneris Neil Cooper. Pagrindinė administratoriaus užduotis yra pateikti visuomenei tikrą banko finansinę situaciją ir sukurti aiškią strategiją, kaip turėtų būti grąžinamos lėšos kreditoriams. Taip pat administratorius turi sukurti veiklos planą, kaip elgtis su antrinėmis SNORO įmonėmis, kad jas sėkmingai pardavus, galima būtų kuo daugiau lėšų grąžinti kreditoriams.

    Administratoriaus pateikti duomenys šokiravo visuomenę – iš viso iš banko dingo apie 3,4 mlrd. litų. Ši suma susideda iš 1,2 mlrd. litų dingusių vertybinių popierių, 577 mln. litų prapuolusių indėlių kituose bankuose, 600 mln. litų išbrauktų iš blogų paskolų portfelio, o net 1,023 mlrd. litų teko nurašyti pervertinus banko turtą, kurį pats bankas buvo įsivertinęs nepagrįstai aukštomis kainomis. Šiuo metu naujai pervertintame banko SNORAS balanse yra apie 4,6 mlrd. litų – jį sudaro 2 mlrd. litų vertės korporatyvinės paskolos, 560 mln. – grynieji pinigai, 670 mln. – namų ūkio paskolos, 138 mln. – ilgalaikis turtas, 23 mln. – nekilnojamas turtas, 6,8 mln. – investicijos į grupės įmones ir turtą ir 1,2 mlrd. – likęs turtas. Tad dabar jau yra aišku, kad iš SNORO, kurį sudarė 8 mlrd. litų, dingę net beveik 43 proc. lėšų. Tačiau pagrindinė problema, su kuria susiduria Vyriausybė, yra ta, kad banke buvo padėta 5,6 mlrd. indėlių. SNORO turtas šiuo metu yra įvertintas 4,6 mlrd. litų, tačiau net ir šia sumaVyriausybė negalės pasinaudoti  indėliams grąžinti, nes didelė dalis banko turto nėra likvidi. Tai reiškia, kad daliai turto pirma teks surasti pirkėjus, susiderėti dėl kainos ir t. t. Iš šių 5,6 mlrd. litų indėlių 4,1 mlrd. yra apdrausti ir 1,5 mlrd. – ne. Grąžinant apdraustus indėlius, 1,6 mlrd. litų bus skiriamą iš Indėlių draudimo fondo, o 2,5 mlrd. litų bus skolinamasi iš Vyriausybės. Jau dabar yra žinoma, kad likusį turtą eilės tvarka dalysis: darbuotojai, Indėlių ir investicijų draudimo fondas, kuris grąžins visus apdraustus indėlius, Valstybinė mokesčių inspekcija ir likę kreditoriai.

    Kas laukia ateityje?

    Šis SNORO bankrotas neigiamai atsilieps Lietuvos ekonomikai, nors, kaip teigė finansų ministrė Ingrida Šimonytė, papildomai skolintis SNORO skoloms nereikės, nes dar lapkritį buvo sėkmingai išplatinta valstybinė obligacijų emisija ir surinkta apie 1,94 mlrd. litų. Žinoma, šios lėšos buvo suplanuotos kitoms valstybės sritims, tačiau Vyriausybė priėmė tinkamą sprendimą ir visą dėmesį sutelkė SNORO bėdoms pašalinti, kad valstybės finansinė būklė išliktų stabili. Visgi nors ir iki minimumo sumažinti, tačiau neigiami ekonominiai svyravimai yra neišvengiami – indėlių grąžinimas gali užsitęsti, o tai ypač neparanku įmonėms, kurios yra padėjusios didelius indėlius. Taip pat neaiškus ir dabar jau buvusių banko darbuotojų likimas.

    Palankus Lietuvai aspektas yra tai, kad Lietuvos bankas po tokios krizės turės sugriežtinti bankų stebėjimo instrumentus, kad panaši situacija nepasikartotų ateityje.

  • ATGAL
    Baltarusijos politinių represijų juodoji statistika – ekspozicijoje LR Seime
    PIRMYN
    Lietuvos energetikos perspektyvos
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.