BEMIP – Lietuvos energetikos ateities garantas | Apžvalga

Įžvalgos

  • BEMIP - Lietuvos energetikos ateities garantas

  • Temos: Energetika
    Data: 2012-10-12
    Autorius: Aleksandras GRAŽELIS

    (Kęstučio D. Rimkevičiaus nuotr.)

    2012 metų rugpjūčio 14 dieną Vilniaus miesto rotušėje įvyko Baltijos valstybių energijos rinkos ir jungčių plano (BEMIP, Baltic Energy Market Interconnection Plan) regioninė konferencija „Baltijos energijos rinkos ir jungčių planas: integruoto ir darnaus energetinio regiono link“. Ją organizavo Lietuvos Respublikos energetikos ministerija ir Baltijos Asamblėja. Tikslas – įvertinti nuo 2009 metų, kai vyko ankstesnė konferencija, pasiektus rezultatus, apžvelgti, kas padaryta ir ką daugiau reikia padaryti.

    Konferencijos dalyvius, atvykusius iš keliolikos valstybių, pasveikino Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius, aukštai įvertindamas BEMIP sukūrimo reikšmę. „Ši iniciatyva buvo puikus žingsnis norint pasiekti Baltijos šalių energetinę nepriklausomybę“, – sakė A. Kubilius. Premjero nuomone, Lietuva, neturėdama alternatyvos dujų tiekimu, neintegruota į Europos energetikos tinklus, galėjo tik svajoti apie būtinus pokyčius. „Sėkmingas šios iniciatyvos įgyvendinimas leidžia visam pasauliui pasakyti: svajonės tampa realybe“, – teigė premjeras. Jis pažymėjo, jog BEMIP – puikus regiono bendradarbiavimo sėkmės pavyzdys, galintis atnešti naudos daugeliui šalių.

    Baltijos Asamblėjos prezidentas Paulius Saudargas, kreipdamasis į konferencijos dalyvius, teigė, kad BEMIP suvokiamas kaip praktiškas įrankis, siekiant įveikti priklausomybę nuo vieno išorinio energijos tiekėjo. Dėl šio plano jau greitai bus įgyvendinta Baltijos ir Skandinavijos valstybių elektros rinkos integracija, ją ateityje išplečiant iki visavertės integracijos su kontinentinės Europos elektros rinka bei elektros tinklais. Jis pabrėžė, kad BEMIP sėkmei būtina elektros jungtis „LitPolLink 2“, o dėl jos statybos Europos Komisijos parama yra esminė.

    BEMIP SUKŪRIMO ISTORIJA IR TIKSLAS

    Baltijos energijos rinkos ir jungčių planas patvirtintas 2009 metų birželio 17 dieną aštuonių Baltijos jūros regiono ES šalių narių ir Europos Komisijos pirmininko Jose Manuelio Barroso pasirašytu memorandumu. BEMIP priimtas ne paskubomis – devynis mėnesius Europos Komisija nagrinėjo, kokių konkrečių priemonių reikėtų imtis, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros ir dujų tinklus būtų galima geriau sujungti su ES tinklais. Pirmoji BEMIP regioninė konferencija Vilniuje įvyko 2009 metų lapkričio 25 dieną – tuomet oficialiai pradėta BEMIP įgyvendinti. Per šį laikotarpį buvo pradėti įgyvendinti svarbūs projektai, užtikrinsiantys visapusiškai integruotą BEMIP regiono elektros energijos rinką. Įgyvendinant šį planą jau 2014–2015 metais bus nutiestos Estijos–Suomijos, Lietuvos–Švedijos ir Lietuvos–Lenkijos elektros jungtys, sukurta elektros energijos rinka, vėliau bus įgyvendinti projektai, užtikrinsiantys konkurencingus elektros energijos gamybos pajėgumus bei leidžiantys Baltijos valstybių elektros sistemą prijungti prie kontinentinės Europos elektros sistemos, sinchronizuojant jų darbą. Dujų sektoriaus planuose – regioninis suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas ir dujų jungtys iš Lietuvos į Lenkiją ir iš Estijos į Suomiją.

    Pagrindinis BEMIP tikslas yra sukurti tinkamai veikiančią ir integruotą energijos rinką, sukurti būtiną energetikos infrastruktūrą, siekiant užtikrinti konkurencingą, tvarią ir saugią energijos rinką Baltijos jūros regione.

    Pranešimą skaito Baltijos Asamblėjos prezidentas Paulius Saudargas (Kęstučio D. Rimkevičiaus nuotr.)

    BEMIP PROJEKTŲ EIGA

    Pirmąjį iš pagrindinių pranešimų konferencijoje perskaitė Europos Komisijos komisaras energetikai Gunteris Oettingeris. Jo teigimu, pagrindinis Europos Sąjungos  energetikos politikos tikslas yra užtikrinti saugų, tvarų ir nuolatinį energetikos šaltinių tiekimą. „Šis tikslas ypač svarbus Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims. Jis gali būti įgyvendintas tik glaudžiai bendradarbiaujant ir nepaisant dabartinių ekonominių ir finansinių sunkumų. Europos Sąjunga 2011 metais užsibrėžė ambicingą tikslą iki 2014 metų baigti kurti vidinę energijos rinką ir visiškai panaikinti ES šalių narių energetinę izoliaciją iki 2015 metų.“

    Energetikos komisaras kalboje ne kartą pabrėžė, kad šiandieniniame ekonominiame kontekste šie ambicingi tikslai gali būti pasiekti tik glaudžiai bendradarbiaujant regioniniu lygmeniu.

    Šie G. Oettingerio žodžiai tikriausiai buvo taikyti į nelengvai pasiekiamus Baltijos valstybių susitarimus bendrai veikti. Prisimename ilgokus ginčus, kur tiesti elektros jungtį iš Švedijos – į Lietuvą ar Latviją. Dėl regioninio suskystintųjų dujų terminalo statybos susiklostė dar sudėtingesnė padėtis. Latvija tik nuo 2017 metų įgyvendins ES trečiojo energetikos paketo reikalavimus dujų sektoriui, t. y. atskirs dujų vamzdynų valdymą ir dujų tiekimą, todėl apie tokio terminalo statybą būtų galima kalbėti negreit. Lietuva negali tiek ilgai laukti, savarankiškai stato SGD terminalą Klaipėdoje, kuris įgyvendins BEMIP tikslą likviduoti Baltijos valstybių energetinę izoliaciją. Estija ir Suomija taip pat neketina laukti atsiliekančios Latvijos – estai ketina statyti net du SGD terminalus, Taline ir Paldiskyje, suomiai – irgi du.

    Antrąjį pagrindinį pranešimą perskaitęs Lietuvos Respublikos energetikos ministras Arvydas Sekmokas pažymėjo, kad ES bendrų interesų iniciatyvos ir būsimos ES daugiametės finansinės programos ištekliai neabejotinai išplėstų BEMIP įgyvendinimo galimybes. Ministras taip pat pabrėžė, kad į BEMIP nederėtų žiūrėti tik kaip į paprastą planą, nes ši energetikos rinkų integracijos strategija gyvybiškai reikalinga ne tik Baltijos valstybėms, bet ir visam Baltijos jūros regionui. „Veikimas kartu yra mūsų sėkmės pagrindas. Lietuva, kartu su Latvija ir Estija, pasiekė reikšmingą pažangą įgyvendinant strateginius energetikos projektus. Elektros jungtys, regioninės rinkos kūrimas, dujų sektoriaus pertvarka ir, galiausiai, konkurencingų energijos gamybos pajėgumų plėtra – visa tai padės Lietuvai tapti visaverte skaidrios Europos Sąjungos energetikos rinkos dalimi“, – sakė energetikos ministras A. Sekmokas. Ministras taip pat supažindino konferencijos dalyvius, kaip Lietuvoje vykdomi BEMIP projektai. Elektros rinkos integravimo aspektu rezultatai geri – 2012 metų liepos mėnesį Lietuva tapo pagal „Nord Pool Spot“ biržos taisykles elektros prekybą vykdančia zona. Šiuo metu esantį kainų skirtumą tarp Estijos ir Lietuvos kainų zonų lemia ribotas pralaidumas tarp Estijos ir Latvijos elektros sistemų. Dėl šios priežasties į Lietuvą patenka nedaug pigesnės elektros iš Estijos, todėl ji dar neturi reikšmingos įtakos kainai Lietuvoje. Latvijai tapus „Nord Pool Spot“ prekybos zona 2013 metais, o 2015 metais pastačius elektros jungtį „NordBalt“, Lietuva galės naudotis visais prekybos didelėje Šiaurės šalių rinkoje teikiamais privalumais.

    BEMIP PERSPEKTYVOS

    BEMIP svarbos pervertinti neįmanoma—jei nebūtų šio plano, Lietuva (net kartu su Latvija ir Estija) savo jėgomis negalėtų pasipriešinti Rusijos planams užvaldyti elektros rinką šiame regione po AE statybos Kaliningrade. Įgyvendinus BEMIP bus pastatytos jungtys su Švedija, Suomija ir Lenkija, kurios leis Baltijos valstybių elektros sistemai gauti elektros energiją ne vien iš Rusijos. Apie rusiškos elektros pigumą neverta net kalbėti, nes šioji elektra sugebėjo staigiai pabrangti, dėl remonto atjungus vos vieną 330 kV liniją. Tik pastačius jungtį „LitPol Link 2“ atsivertų galimybė sinchronizuoti jungtis su kontinentinės Europos elektros tinklu.

    BEMIP svarbą Baltijos valstybių regione pradeda suprasti ir Rusija. Ji per firmą „Inter RAO JES“ jau pateikė Europos Komisijai BEMIP kontekste svarstyti net kelis siūlymus. Vienas jų – nutiesti 580 kilometrų ilgio nuolatinės srovės kabelį Baltijos jūros dugnu į Vokietiją. Šiuo kabeliu galima būtų perduoti 500–1000 MW galios elektros energiją. Kitas – pastatyti elektros jungtį į Lenkiją su nuolatinės srovės intarpu. Jungties galia taip pat būtų 500–1000 MW. „Įdomiausi“ Rusijos siūlymai yra susiję su Lietuva – jie nori pastatyti net kelias aukštos įtampos linijas – iš Kaliningrado AE į Klaipėdą, iš Kaliningrado AE į Kruonio HAE ir iš Kaliningrado AE į Jurbarką. Reikalaujama, kad visos šios linijos būtų sinchronizuotos su Rusijos  elektros energijos sistema. Galima lengvai paaiškinti Rusijos interesus plėsti savo energetines galimybes, panaudojant Lietuvos energetikos infrastruktūrą – pelną rusams duos Lietuvos žmonių mokesčių lėšomis sukurta ir prižiūrima elektros infrastruktūra. Rusijos „mylėtojai“ tikriausiai bandys įrodinėti net ir tokių Rusijos veiksmų naudą Lietuvai, ypač Seimo rinkimų agitacinės kampanijos metu…

    Gunteris Oettingeris: Europos Sąjunga 2011 metais užsibrėžė ambicingą tikslą iki 2014 m. baigti kurti vidinę energijos rinką ir visiškai panaikinti ES šalių narių energetinę izoliaciją iki 2015 m. (Kęstučio D. Rimkevičiaus nuotr.)

    Privalome suprasti, kad Lietuva negali sutikti su Rusijos siekiais toliau išlaikyti Baltijos valstybių elektros sistemą Rusijos energetinėje sistemoje. Susitikime su G. Oettingeriu Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkės pavaduotojas Česlovas Stankevičius perdavė Lietuvos Respublikos pritarimą Europos Komisijos deryboms dėl Kaliningrado srities elektros sistemos, atskyrus ją nuo Rusijos bendros energetikos sistemos, sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros sistema. Lietuvai, siekiančiai integruotis į kontinentinės Europos elektros sistemą, būtų priimtini sėkmingi tokių derybų rezultatai.

    AKTUALUS KLAUSIMAS – PUTINO DEKRETAS

    Konferencijoje nebuvo užmirštas ir prieš porą dienų paaštrėjęs energetikos srities klausimas – Rusijos prezidento Vladimiro Putino dekretas, siekiantis apginti „Gazpromą“ nuo Europos Komisijos pradėto tyrimo.

    Europos Komisijos energetikos komisaras G. Oettingeris, paklaustas, kaip Lietuva kartu su Europos Komisija turėtų reaguoti į tą dekretą, pripažino, kad Rusija yra labai svarbus Europos Sąjungos energetinis partneris, tačiau bendradarbiaudama su ja Europa turi būti vieninga. „Rusijos partneriai supranta mūsų taisykles, tačiau jų visų nepriima, tad turime būti vieninga Europos komanda: reikia bendro požiūrio, bendros išorės energetikos politikos ir visa tai reglamentuojančių teisės aktų“, – kalbėjo jis.

    EK komisaras pabrėžė, kad, integravus daugiau energetikos rinkų, taps įmanoma subalansuoti kainų skirtumus ir pasiekti, jog visos ES šalys narės mokėtų panašiai. Anot jo, nėra normalu, kad kai kurioms šalims dujos tiekiamos iki 30 proc. brangiau nei kitoms. „Mes turime kontroliuoti kai kurias sutartis ir netgi atsakyti į klausimą, ar jos yra pagrįstos Europos Sąjungoje galiojančiais teisės aktais. Jei taip, tai yra gerai, jei ne, mums reikia pokyčių, sprendimų ir iš Europos Komisijos“, – sakė G. Oettingeris.

    Reikia pažymėti, kad V. Putino dekretas sulaukė ir EK konkurencijos komisaro Joaquino Almunia vertinimo. Jis pareiškė, kad Europos Komisija priims sprendimus dėl konkurencijos pažeidimų net ir negaudama informacijos iš „Gazpromo“. Tam tikslui pakaks informacijos iš nukentėjusios valstybės. J. Almunia pasakė, kad Europos Sąjungos reguliuotojams negalint priversti „Gazpromo“ keisti sutarčių su dujų pirkėjais, jie gali priversti Rusijos įmonę už pažeidimus sumokėti stambias baudas.

  • ATGAL
    Gyvenimas, išbūtas miške
    PIRMYN
    Ar norime būti žingsniu priekyje?
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.