Besikeičiančiame pasaulyje Lietuva laimės tik mąstydama globaliai | Apžvalga

Įžvalgos

  • Besikeičiančiame pasaulyje Lietuva laimės tik mąstydama globaliai

  • Data: 2011-05-20
    Autorius: Vygaudas UŠACKAS, Europos Sajungos specialusis atstovas ir Misijos vadovas Afganistane

    V. Ušackas: "Naujos technologijos, laisva prekyba ir virtuali rinka sukūrė "plokščią pasaulį." Šiandien gyvename globaliame kaime." (Nuotr. iš asmeninio archyvo)

    Sakoma, kad drugelio sparnų plazdenimas viename Žemės pusrutulyje gali sukelti didžiulius pokyčius kitame. Ši vaizdinga vadinamosios chaoso teorijos santrauka tinka ne tik kalbant apie gamtą, bet ir apie mūsų gyvenimą XXI amžiaus pasaulyje. Ugnikalniai, drebėjimai ir cunamiai gali skaudžiai smogti ne šalims, kuriose sugriauna pastatus ir nušluoja viską nuo žemės paviršiaus, bet ir kitoje vandenyno pusėje ar dar toliau esančioms valstybėms. Pokyčiai JAV nekilnojamojo turto ir finansų rinkose stumtelėjo Lietuvą, iki tol besidžiaugusią sparčiai augančia ekonomika, žemyn, o kai kurių šalių vyriausybėms kainavo ir pozicijas valdžioje. Pasaulis nebėra toks, kaip anksčiau, – vos prieš dvi dešimtis metų vargu ar būtume įsivaizdavę daugelį dalykų, kurie yra įprasti šiandien. Dėl to net ir veikdami lokaliai, šiandien jau turime mąstyti globaliai.

    Legenda pasakoja, jog prieš pustrečio tūkstantmečio Feidipidas, norėdamas pranešti apie graikų pergalę prieš persus Maratono mūšyje, nesustodamas nubėgo daugiau nei 42 km. Kaip greitai džiugi žinia pasieks atėniečius, priklausė tik nuo jo kojų eiklumo. Dabar galime nesivarginti ir pasikliauti technika – bet kartu tapome nuo jos priklausomi. Pernai, skrisdamas į Vašingtoną, dėl personalo streiko turėjau kelias papildomas valandas praleisti Briuselio oro uoste ir keisti savo planus. Europą po pelenų skraiste „palaidojęs“ ugnikalnio išsiveržimas Islandijoje sukėlė dar didesnį chaosą. Protestų banga Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje keičia atostogų planus, o įvykiai Libijoje brangina naftą. Neseniai su kolegomis ir kitais tarptautinės bendruomenės atstovais, dirbančiais Afganistane, galėjome pajusti, ką reiškia drugelio sparnų plazdenimas – tiksliau, liepsna, į kurią buvo įmestas Koranas, – kitoje Žemės pusėje. Vieno amerikiečio sprendimas tokiu būdu „įvykdyti nuosprendį“ Koranui baigėsi kruvinais protestais įvairiose Afganistano vietose, kurie pareikalavo trijų JT darbuotojų, keturių juos saugojusių nepaliečių ir bent keliolikos demonstrantų gyvybių.

    Vos prieš du dešimtmečius Lietuva gyveno uždarame pasaulyje su planine ir centralizuota ekonomika, vienpartine politine sistema, be demokratiškai išrinkto parlamento. Po Kovo 11-osios pasikeitė ne tik politinė, bet ir ekonominė bei socialinė paradigma – atsidūrėme globaliame pasaulyje. Šiandien esame didžiulės šeimos nariai – Europos Sąjungos rinka siekia 500 mln. žmonių. Narystė NATO svarbi mūsų saugumui – lygiai kaip ir mūsų buvimas Afganistane. Tai yra prevencija, kad tokie teroro aktai kaip 2001 m. rugsėjo 11 d. nepasikartotų.

    Pastarieji įvykiai Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje sugriovė geopolitiko Samuelio Huntingtono teoriją dėl galimo civilizacijų susidūrimo (clash of civilizations) – kad demokratijos ir laisvės idealai yra svetimi islamo pasauliui. Išvydome užkrečiamą žmonių pasipriešinimą autokratiniam režimui, jų siekį įtvirtinti atstovaujamąją demokratiją. Tai bus ne vienadienis aktas, o procesas.

    Naujos technologijos, laisva prekyba ir virtuali rinka sukūrė „plokščią pasaulį“. Šiandien gyvename globaliame kaime. Kibernetinis bendravimas pakeitė rinkos dalyvių ryšius – pardavėjui nebereikia matyti kliento. Taip lengviau dirbti? Be abejo. Bet kartu tapome kur kas labiau priklausomi nuo kitų pasaulio kraštų. Įvairūs įvykiai turi įtakos finansų rinkoms, bankų palūkanoms, degalų kainoms. Tai daro mus labiau priklausomus net nuo geografiškai tolimų politinių ar gamtinių procesų.

    Globalizacijos nulemtiems pokyčiams suskaičiuoti jau nebeužtenka vienos rankos pirštų. Pasaulis pavirto į globalų kaimą, bet prekyba ir paslaugų teikimas nebeprimena pasivaikščiojimo turguje. Internetu galima suderėti net prekės kainą, ką jau kalbėti apie jos užsakymą ar apmokėjimą. Virtualioje erdvėje galima bendrauti su daugeliu rinkos narių vienu metu. Darbo jėgos kainų skirtumai verčia gamybą perkelti į kitas šalis – Kiniją, Bangladešą, Rusiją, iš kur pigesnės prekės grįžta atgal į ES ir JAV rinkas. Jei skambinate informacijos telefonu, gali būti, kad atsilieps jūsų kaimynė – arba Indijoje gyvenantis prancūzas. Nuotoliniu būdu, neišeinant iš namų, galima netgi studijuoti garsiuose universitetuose. Finansų rinkas sujungė priklausomybės voratinklis. Globalizacija turi įtakos net klimato kaitai ir migracijai – išvažiuodami iš Lietuvos žmonės gali tam tikra prasme joje likti.

    Dėl atsivėrusių rinkų ir investicijų konkuruojame ne tik Baltijos, ES ar nenuspėjamoje kaimyninės Baltarusijos rinkoje. Jau kurį laiką keičiasi svorio centras globalioje ekonomikoje. Pirmaujančių ekonomikų penketuką sudaro Jungtinės Valstijos ir vadinamosios BRIC šalys – Brazilija, Rusija, Indija, Kinija. Šių šalių rinkose sukasi milijardai. Ilgą laiką dairęsi į Europą, Ameriką ir Rusiją, turime prisitaikyti ir gerokai išplėsti savo geografiją. Azija yra tolima, bet drauge artima. Vien Kinijos rinką sudaro 1,3 mlrd. žmonių, kas ketvirtas visuomenės narys yra jaunesnis nei 25 metų – prisiminkime, kad Europos šalių visuomenės sensta. Artimiausioje ateityje augančios ekonomikos, mažiau paliestos krizės, plėsis kur kas sparčiau už JAV, Japonijos ar Europos šalių. Jau dabar šioms šalims tenka beveik pusė pasaulinės ekonomikos (1990 m. buvo mažiau nei trečdalis). Po poros dešimtmečių, investicijų banko „Goldman-Sachs“ prognozėmis, Kinija gali tapti didžiausia pasaulio ekonomika. 2020 m. BRIC šalyse turėtų būti sukuriama 1/3 pasaulinio BVP (dabar – 1/4). Ekonominių galių kaita reikš ir politinių bei karinių pajėgumų pokyčius. XX a. buvo JAV klestėjimo metas, o šį amžių pažymės drakono (Kinijos) ir dramblio (Indijos) įtaka. Stiprėjančios šalys gali skirti vis daugiau lėšų gynybai, o ilgainiui – didesnės įtakos sprendžiant pasaulinius reikalus ir didesnio atstovavimo tarptautinėse organizacijose.

    Norėdami būti laimėtojais globalioje ekonomikoje, turime studijuoti naujų pasaulinių žaidėjų – Kinijos, Indijos, Brazilijos – ekonomiką ir politiką, šių šalių kalbą ir istoriją, o skverbdamiesi į sparčiausiai besivystančių šalių rinkas – išlaikyti ir stiprinti pozicijas kaimyninėse rinkose bei sustiprinti mus vienijantį pamatą – lietuvybę. Knygos „The World is Flat“ („Pasaulis yra plokščias“) autorius Thomas Friedmanas raginanebijoti indų ir kinų, nes jie mus skatina tobulėti ir augti, o ne slinkti žemyn“. Vienai pyrago daliai – Kinijos ekonomikai – didėjant, didėja bendras pasaulio ekonomikos pyragas. Taip ne tik didėja pasiūla, bet ir pačioje Kinijoje bei Indijoje didėja paklausa pirkti kitas prekes iš užsienio valstybių.

    Kylančios žinių ekonomikos įmonės Lietuvoje ir jų paslaugų ir gaminių sklaida pasaulinėje rinkoje turės ypatingą reikšmę Lietuvos ekonomikos konkurencingumui. Kuo daugiau Lietuvoje bus tokių įmonių kaip „GetJar“ ar „Fermentas“, tuo labiau trauksime užsienio investuotojų žvilgsnius. Šalies pažanga šioje srityje ir požiūris į laisvą prekybą yra ne tik ekonomikos augimo prielaida globalizacijos sąlygomis, bet ir viena svarbiausių Lietuvos įvaizdžio formavimo priemonių.

    Globalizacijos sąlygomis taip pat esame priversti keisti požiūrį „Lietuva – lietuviams“. Kaip liudija JAV, Jungtinės Karalystės, Skandinavijos šalių patirtis, kuo atviresnė visuomenė kitų tautų piliečiams, tuo stipresnė jos ekonomika. Konkurencinė kova dėl protų ir kvalifikuotos darbo jėgos neaplenkia Lietuvos. Svarbu sukurti tolerantišką aplinką kitų šalių, tautų, rasių atstovams, parengti veiksmingas jų integravimosi į lietuvišką aplinką programas. Kartu laisvo žmonių, kapitalo, paslaugų, pinigų ir kultūrų judėjimo amžiuje svarbu išlaikyti lietuvių tautą jungiančius pradus. Lietuvių kalba, istorija, tradicijos yra raktas į tautos klestėjimą. Niekas tuo už mus nepasirūpins – tik mes patys.

  • ATGAL
    Gegužinių malda prie Mindaugo Tomonio kryžiaus
    PIRMYN
    ĮSA: pamėginti verta!
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.