Bin Ladeno mirtis: JAV užvertė puslapį, bet ne knygą | Apžvalga

Įžvalgos

  • Bin Ladeno mirtis: JAV užvertė puslapį, bet ne knygą

  • Temos: Įvykiai
    Data: 2011-06-01
    Autorius: Edita MIELDAŽĖ

    JAV žurnalistas Peteris Bergenas CNN televizijoje paskelbė, kad bin Ladeno mirtis žymi ,,karo prieš terorizmą pabaigą”. Tačiau daugelis analitikų su juo nesutiktų: ,,Al-Qaeda“ 2011 m. nėra tokia kaip 2001 m., nes teroristinėje organizacijoje atsirado naujų lyderių ir narių. Kaip teigė ,,Al-Jazeeros“ žurnalistas Marwanas Biharas, ,,po dešimties metų ,,Al-Qaedos“ lyderio persekiojimo JAV užvertė puslapį, bet ne knygą kovoje su ,,Al-Qaeda“ ir tarptautiniu terorizmu“.

    Prezidentas Barakas Obama ir viceprezidentas Joe Bidenas kartu su nacionalinio saugumo grupės nariais gegužės 11 d. Baltųjų rūmų Ypatingųjų situacijų kabinete priima naujausią informaciją apie misiją prieš Osamą bin Ladeną. Sėdi (pirmas iš kairės) brigados generolas, pavaduojantysis generolas Jungtinių specialiųjų operacijų vadovybėje Marshallas B. „Brad“ Webbas, (antra iš dešinės) valstybės sekretorė Hillary Clinton. (Oficiali Baltųjų rūmų nuotr. / fotografas P. Souza)

     Mitologizuota bin Ladeno mirtis

    Gegužės 2 d. po pasaulio žiniasklaidos priemones pasklidusi žinia apie labiausiai JAV ieškomo pasaulio teroristo Osamos bin Ladeno mirtį pagimdė daugybę klausimų ir sąmokslo teorijų. Pirmiausia, daugeliui anti-amerikietiškai nusiteikusių užkliuvo faktas, kad JAV administracija atsisakė viešinti bin Ladeno nuotraukas. Pagal žiniasklaidos pranešimus JAV prezidento Baracko Obamos sudaryta nacionalinio saugumo grupė ilgai tarėsi, ką daryti su JAV pajėgų Pakistane nukauto bin Ladeno nuotraukomis. Baimindamiesi neigiamos musulmonų reakcijos, JAV administracija atsisakė viešai paskleisti kulka į galvą nukauto bin Ladeno vaizdų. Beje, apie bin Ladeno mirtį buvęs Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) darbuotojas Robertas Grenieras pateikė tokią nuomonę: ,,Tikėtasi, kad jis (bin Ladenas – E. M.) turėjo mirti su ,,trenksmu“. Tačiau praėjo nemažai laiko, o jis mirė tik nuo kulkos“. Po bin Ladeno mirties JAV Gynybos departamentas viešai parodė vaizdo medžiagą, kurioje vaizduojamas bin Ladenas, žiūrintis TV tame pačiame Abotadabo mieste, Pakistane, kur buvo ir nužudytas. Šioje medžiagoje bin Ladenas televizijos pultelį laikė dešine ranka, nors, remiantis Federalinio tyrimų biuro (FBI) duomenimis, jis buvo kairiarankis. Tokie ir kiti nesutapimai sąmokslo teorijos šalininkams davė daug peno svarstymams, ar bin Ladenas iš tiesų miręs. Prie abejonių prisidėjo ir kiti faktai, kaip antai bin Ladeno palaidojimo vieta. Remiantis JAV administracijos pranešimais, ,,velionio kūnas buvo numazgotas, įvyniotas į baltą paklodę ir įdėtas į baltą drobinį maišą“. Arabijos jūroje esančiame JAV lėktuvnešyje ,,USS Carl-Vinson“ JAV įgaliotas karininkas perskaitė ritualinę kalbą, išverstą į arabų kalbą (kam ji buvo išversta, šaltiniai nutyli), ir po jos kūnas buvo nuleistas į jūrą. Bin Ladeno palaidojimo jūroje motyvas buvo aiškinamas saugumo sumetimais, vengiant sukurti tikslią šio teroristo garbinimo vietą, kad jo nelankytų musulmonų piligrimai. Abejonių dėl žymiausio teroristo mirties sukėlė ir Irano žvalgybos vadovo Heidaro Moslehi pareiškimas, kad bin Ladenas nebuvo JAV nužudytas per specialiąją operaciją, o mirė anksčiau sava mirtimi. Anot jo, JAV paskleidė žinią apie bin Ladeno mirtį tik norėdamos nukreipti pasaulio dėmesį nuo ekonominių problemų, dėl kurių labiausiai kaltos JAV. Pabrėždamas, kad turi įrodymų, H. Moslehi jų taip ir nepateikė viešai. Tačiau šis ir visi kiti pareiškimai dėl neaiškios bin Ladeno mirties nekeičia esmės – bin Ladenas negyvas. Ką šis faktas reiškia pačiai ,,Al-Qaedai“?

     ,,Al-Qaeda“ ir bin Ladenas

    ,,Al-Qaeda“ pasauliui tapo žinoma 1998 m., kai vienu metu Tanzanijoje ir Kenijoje esančias JAV ambasadas sudrebino dideli sprogimai, nusinešę beveik 500 gyvybių. Tuomet Bilo Klintono vadovaujama JAV administracija mainais atsakė raketų antpuoliu. Nuo tada bin Ladenas pakilo į žinomiausių blogiukų viršūnę ir daugiau iš jos niekada nedingo. Dar prieš 1998 m. minėtus teroristinius išpuolius bin Ladenas paskelbė bene žymiausią savo pareiškimą, vadinamą fatvą, kuriame kartu su kitų radikalių islamo grupuočių lyderiais kvietė musulmonus prisijungti prie visuotinio džihado (švento karo prieš kitatikius), nukreipto apskritai prieš visą Vakarų pasaulį ir konkrečiai prieš JAV. Tada bin Ladenas sakė: ,,<…> žudyti amerikiečius ir jų sąjungininkus, tiek civilius, tiek kariškius, yra kiekvieno musulmono prievolė.“ ,,Al-Qaeda“ – tarptautinis sunitų islamistų tinklas, veikiantis daugiau nei 60-yje pasaulio valstybių, įkurtas 1988 m. Afganistane, kai bin Ladenas atsiskyrė nuo savo mokytojo Abdulaho Azzamo, kuris savo tekstuose pateisino džihadą ne tik prieš kitatikius, bet ir prieš atsivertėlius musulmonus ir nekaltus civilius. Jis rėmėsi makiaveliška logika – tikslas pateisina priemones. Ar dėl tokių radikalių mokytojo pareiškimų, ar dėl kitų aplinkybių bin Ladenas atsiskyrė nuo savo guru ir 1991 m. apsistojo savo gimtinėje Saudo Arabijoje.

     Besikeičiantis ,,Al-Qaedos“ veidas

    Saudo Arabijoje bin Ladenas ilgai neužsibuvo, mat ėmė kritikuoti JAV dėl jo gimtojoje šalyje įkurtų karinių bazių (Saudo Arabijos karališkoji šeima palaikė glaudžius ryšius su JAV). Kilęs iš turtingo arabų verslininko Mahometo bin Awad bin Ladeno, savo ruožtu palaikiusio artimus ryšius su karališkąja Saudo Arabijos šeima, Osama bin Ladenas 1991 m. prarado dalį turto ir privilegijų savo šalyje ir apsistojo Sudane. Ten jis atkūrė ryšius su buvusiais modžahedais, su kuriais kovojo dar Afganistano kare prieš sovietų valdžią. Beje, tuos pačius modžahedus tada rėmė JAV valdžia. Gyvendamas Sudane bin Ladenas išplėtojo ,,Al-Qaedos“ tinklą ir tapo, kaip rašo islamo tyrinėtojas doc. Edgūnas Račius knygoje ,,Terorizmo žinynas“, ,,ne tik visuotinio džihado ideologu, bet ir jo vadybininku ir finansiniu rėmėju“. Pripažįstama, kad ,,Al-Qaeda” perėjo keletą fazių: pirminę (1988–1991), Sudano (1991–1996), Afganistano Talibano (1996–2001) ir potalibaninę (2001 iki dabar). Po rugsėjo 11-osios ,,Al-Qaeda“ tapo ne tiek veikimo organizacija, kiek itin radikaliu musulmonų kovos prieš Vakarus simboliu. Net po JAV invazijos į Afganistaną 2001 m. rudenį, bin Ladenas intensyviai plėtojo savo tinklą, kūrė finansinę ir švietimo bazę savo pasekėjams ir ieškojo bendraminčių kitose teroristinėse organizacijose. Tačiau nuo rugsėjo 11-osios ,,Al-Qaeda“ tinklas ryškiai decentralizavosi. Kaip teigė ,,Al-Jazeeros“ apžvalgininkas Gregas Carlstromas, ,,Al-Qaedos“ pasekėjų grupės, besibazuojančios Arabijos pusiasalyje, jau veikia mažai kontroliuojamos Afganistano-Pakistano grupuočių lyderių. Buvusi CŽV analitikė Barbara Sude buvo dar taiklesnė, pabrėžusi, kad pagrindinių asmenų, tarp jų ir bin Ladeno, vaidmuo daugiausia yra propagandinis ir formalus. Tai patvirtina ir faktas, kad per keletą metų atsirado jaunų ,,Al-Qaedos“ pasekėjų, turinčių puikių lyderystės gebėjimų, kaip antai Abu al-Yazid, Abu Yahya al-Libi ir Atiyah abd al-Rahman. Taigi laikant tiesa nuomonę, kad bin Ladenas buvo vienintelis formalus ,,Al-Qaedos“ vadovas, galima teigti, jog jis savo tikslus pasiekė: jo ideologija ir strategija prasisunkė į visus ,,Al-Qaedos” padalinius. Terorizmo analitikas Daveedas Garstensteinas-Rossas pažymėjo, kad ,,bin Ladeno mirtis yra didžiulis smūgis džihado tinklui, tačiau tai ,,Al-Qaedos“ nesužlugdys. Džihado grupes valdo kiti lyderiai, kurie tarnauja kaip nominalūs vadai savo grupei“.

     Arabų reakcija

    Musulmonų arabų nuotaikas dėl bin Ladeno mirties atspindi jų žiniasklaida. Štai Egipto dienraštyje ,,al-Shorouq“ pasmerkiamas bin Ladenas ir jo išlaisvinimo ideologija: „Al-Qaeda“ musulmonų nužudė daugiau nei bet kas kitas. Ji padarė didžiulę žalą musulmonams, siekdama pakenkti Vakarams. Mums, norint konfrontuoti su Vakarais, reikia būti stipriems. Tačiau stiprūs tapsime tik tada, kai būsime laisvi, gerai išsilavinę demokratiškų tautų piliečiai.“ Saudo Arabijos laikraštis ,,Hazem Saghieh“ pabrėžė, kad pirmiausia Arabų pavasaris nužudė bin Ladeną, o paskui B. Obamos vadovaujamos specialiosios pajėgos. Saudo Arabijos laikraštis taip pat akcentavo, kad bin Ladenas mirtų ir trečiąjį kartą, jei tik JAV suteiktų palaikymą Palestinai, mat ,,JAV po paskutinės pergalės kare su bin Ladenu gali Izraeliui paliepti švelninti savo politiką Palestinos atžvilgiu“ ir padėti šiai valstybei įsikurti rugsėjį. Kitas proarabiškas laikraštis „al-Quds al-Arabi“ užsiminė, kad bin Ladeno ir jo šeimos nužudymas žymi didžią Obamos administracijos pergalę, nepaisant to, kad ši pergalė pasiekta nepigiai: ,,Globalus karas prieš terorizmą”, JAV pradėtas Afganistane ir Irake paskutinį dešimtmetį, atsiėjo 1 milijardą JAV dolerių ir milijonus aukų.“ Taigi musulmonų reakcija dėl bin Ladeno buvo gana nevienareikšmė, paveikta praūžusio vadinamojo Arabų pavasario. Ar apklausos byloja tą patį?

     Apklausa musulmoniškose šalyse

    Šių metų kovo 21 d. – balandžio 12 d. prieš bin Ladeno mirtį ,,Pew Research Center“ daryta apklausa šešiose šalyse, kuriose dominuoja musulmonai, parodė, kad šių valstybių gyventojai nerodė didelio palankumo bin Ladenui. Šiais metais bin Ladeną ir jo veiklą labiausiai palaikė Palestinos Teritorija (34 %), Indonezija (26 %), Egiptas (22 %) ir Jordanija (13 %). Užtat tarp Turkijos ir Libano musulmonų bin Ladenas palaikymo sulaukė atitinkamai tik 3 % ir 1 %. Nuo 2003 m., kai buvo pradėta vykdyti ši apklausa, musulmonų, pasitikinčių bin Ladenu, procentas Palestinos Teritorijoje nukrito net 38 %, Indonezijoje – 33 %. Didžiausias nuokrypis fiksuotas Jordanijoje, kur 56 % buvo išreiškę pasitikėjimą bin Ladenu 2003 m. ir tik 13 % – 2011 m. Iš Pakistano, kur šiemet pasaulio teroristas nr. 1 buvo nužudytas, šių metų duomenų nėra, tačiau praeitų  metų duomenys rodo, kad nuo 2005 m. (56 %) iki 2010 m. (18 %) pasitikėjimas bin Ladenu smarkiai sumažėjo.

     Kodėl taip ilgai ieškota bin Ladeno

    Šis klausimas neduoda ramybės ne tik sąmokslo teorijų šalininkams, bet ir visai pasaulinei bendruomenei. Vis dėlto tam yra paaiškinimų. Po rusėjo 11-osios JAV paskelbus ,,globalų karą prieš terorizmą“ tuometis Pakistano prezidentas generolas Pervezas Mušarafas tapo JAV sąjungininku kovoje prieš terorizmą. Tuometė Georgeo W. Busho administracija P. Mušarafo buvo įtikinta, kad Pakistanas neleis fundamentalistams prieiti prie Pakistano vyriausybės ir branduolinio ginklo. Tačiau realybe buvo kitokia. Jau 2003 m. išaiškėjo, kad Pakistano vyriausybė remia ekstremistines partijas ir didina Talibano įtaką valdžios struktūrose. Apie tai JAV įspėjo ir Afganistanas, ir Indija, susirūpinusios Pakistano karinių dalinių parama ekstremistams savo šalyse. Paskutiniais buvimo valdžioje metais G. W. Bushas, pražūtingai veikiamas gynybos sekretoriaus Donaldo Rumsfeldo, pradėjo griežtinti santykius su Pakistanu, tačiau susidūrė su šiai šaliai būdingomis prasto valdymo, gyventojų neraštingumo ir kariuomenės neveiksnumo problemomis. Taigi P. Mušarafas ir kiti diktatoriai, anot Arizonos universiteto Artimųjų Rytų ir antropologijos profesorės Leilos Hudson, yra glaudžiai susiję su teroristais, gyvenančiais jų šalyse, vien jau dėl tos priežasties, kad gautų iš JAV paramą kovai prieš juos ir galėtų netrukdomai užsitikrinti patogų gyvenimo būdą.

     Pakistano ir JAV santykiai

    2008 m. Pakistano prezidentą P. Mušarafą pakeitė silpnesnė civilinė valdžia su prezidentu Asif Ali Zardari priešakyje. Ji buvo ir tebėra palanki prie JAV pinigų ir džihado pripratusiai Pakistano kariuomenei. Atėjus į valdžią B. Obamai, JAV finansinės injekcijos Pakistanui nesiliovė – JAV moka Pakistanui ne tik už koridorių karinėms pajėgoms Afganistane, bet ir už antiteroristines kampanijas. Nuo 2001 m. JAV skyrė Pakistanui 13 mlrd. JAV dolerių karinės paramos ir 6,6 mlrd. JAV dolerių šalies ekonomikai vystyti, jau neskaičiuojant 9 mlrd. JAV dolerių injekcijos Pakistano kariuomenei kovoje prieš terorizmą. Visgi B. Obamos administracijos strategija Pakistane kiek pakito, mat JAV nusprendė slaptai veikti šioje šalyje. Šis veikimas, kaip parodė bin Ladeno nukovimas gegužę, buvo taiklus kovoje prieš globalų terorizmą, tačiau pasėjo dar didesnį abejonių grūdą dvišaliuose JAV ir Pakistano santykiuose. Santykių klibėjimą atspindi dar kovo mėnesį JAV vykdyta slapta operacija Datta Khel miestelyje, kuriame buvo nužudytas net 41 žmogus. Pakistano karo vadas generolas Ashfaq Parvez Kayani po šios operacijos metė kaltinimą JAV: ,,Tokia agresija prieš Pakistano žmones yra nepateisinama ir netoleruojama esant bet kokioms aplinkybėms.“ Kaip pažymi Atlanto Tarybos Pietų Azijos centro direktorius Shuja Nawazas, šalių nesantaika yra labai nelaiku, nes JAV reikia Pakistano pagalbos stabilizuojant Afganistaną ir kovojant prieš talibus Pakistano šiaurės vakaruose. Pakistano valdžia irgi puikiai suvokia, kad išlaikyti šiltus santykius su JAV yra svarbus tikslas, todėl Pakistano prezidentas ali Zardari viliasi atgaivinti savo šalies ir JAV santykius, ieškodamas civilinės ir karinės valdžios dialogo ir darydamas viską, kad įvyktų jo draugiškas vizitas pas JAV prezidentą B. Obamą Vašingtone. Antra vertus, kaip pabrėžia Shuja Nawazas, „JAV turėtų irgi keisti savo požiūrį į Pakistaną kaip sąjungininką, o ne klientą“.

     Obama be Osamos

    JAV prezidentui B. Obamai bin Ladeno mirtis atnešė ne tik pliusų, bet ir sukėlė galvos skausmą. Žiniasklaidos priemonės viena po kitos pranešinėjo, kad B. Obamos reitingai po bin Ladeno mirties pašoko beveik iki 60 %. Kaip pažymi analitikai, tai, ko kovoje su terorizmu respublikonams nepavyko padaryti per dešimtmetį, pavyko demokratams su B. Obama priešakyje per kelerius metus. Tačiau JAV gyventojai nėra tokie optimistiški ir nesitiki terorizmo pabaigos vien dėl to, kad bin Ladenas nukautas. Tyrimų organizacija ,,Pew Research Center” gegužės 2 d. atliko amerikiečių apklausą, pagal kurią tik 5 % apklaustųjų išreiškė tikėjimą, kad bin Ladeno mirtis reiškia ir terorizmo pabaigą, tačiau net 85 % respondentų nurodė, kad JAV turėtų tęsti karinius veiksmus prieš terorizmą. 62 % amerikiečių taip pat išreiškė pasitikėjimą valdžios galimybėmis apsaugoti amerikiečius nuo teroro išpuolių savo šalyje.Šis rodiklis bene didžiausias po 2001 m. rugsėjo 11-osios atakos. Optimistiškai amerikiečiai nusiteikę ir Afganistano klausimu – 63 % apklaustųjų manė, kad JAV pasiekė didesnės sėkmės Afganistane (2010 m. gruodį tokių buvo 49 %). Užtat net 67 % amerikiečių išreiškė nuogąstavimą dėl galimų ,,Al-Qaeda“ išpuolių ateityje prieš JAV ir tik pusė apklaustųjų pareiškė tikį, kad bin Ladeno mirtis gali atnešti didesnį stabilumą Artimuosiuose Rytuose. Taigi apklausos rodo, kad B. Obama globaliame kare prieš terorizmą laimėjo mūšį, bet ne karą. Kaip niekada JAV dabar laukia iššūkiai, metami ,,Al-Qaeda“ decentralizuotų teroristinių vienetų. Pagal apklausas tik 45 % demokratų, tačiau 65 % respublikonų pritartų idėjai palikti JAV karines pajėgas Afganistane, taigi demokratų atstovui Baltuosiuose rūmuose teks labai pasistengti, norint įtikinti likusią dalį savo rinkėjų, kad JAV Afganistane dar ne viską padarė. Tam dabartinė JAV ekonominė padėtis tikrai nėra pati palankiausia, turint omenyje, kad JAV skola artėja prie šalies BVP (atitinkamai 14,26 ir 14,66 trln. JAV dolerių). Kitaip tariant, kad JAV išmokėtų savo skolas, visi amerikiečiai turėtų dirbti metus nemokamai, nes jau dabar iš vieno gaunamo mokesčių pavidalu dolerio 15 centų yra skiriama skolai padengti. Taigi B. Obama turės tiksliai ant svarstyklių pasverti: ar toliau tęsti karą prieš terorizmą ir leisti beprotiškus pinigus šiam reikalui, ar susitelkti prie JAV vidaus padėties ir karą prieš terorizmą palikti praeities šmėkloms…

  • ATGAL
    G8: arabų revoliucijos, internetas ir Fukušima
    PIRMYN
    Šeimos politika: pirmieji žingsniai
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.