Branduolinis saugumas: į ką sudužo Baracko Obamos svajonė? | Apžvalga

Įžvalgos

  • Branduolinis saugumas: į ką sudužo Baracko Obamos svajonė?

  • Data: 2016-05-10
    Autorius: Aleksandras Graželis

    2007 metais Barackas Obama, pareikšdamas apie savo ketinimą kandidatuoti JAV prezidento rinkimuose, pagrindiniais savo tikslais paminėjo siekius kuo greičiau užbaigti karą Irake, pertvarkyti sveikatos priežiūros sistemą ir didinti JAV energetinę nepriklausomybę. Tai jis įvykdė: iš Irako išvedė JAV karius (deja, apmokyta ir puikiai apginkluota Irako kariuomenė vėliau nesugebėjo pasipriešinti fanatiškiems islamistams, bet tai jau kito rašinio tema); pertvarkė sveikatos priežiūros sistemą, suteikdamas galimybes net 65 milijonams (!) skurdžiau gyvenančių JAV piliečių naudotis geresnėmis medicinos paslaugomis; energetikos sektoriuje „skalūnų revoliucijos“ dėka JAV pasiekė neįtikėtinų rezultatų – iš naftos ir dujų importuotojos tapo šių išteklių eksportuotoja.

    „Pasaulis be branduolinių ginklų. Mes tai galime.“

    Šiuos žodžius JAV Prezidentas Barackas Obama pasakė pirmojo vizito Čekijoje metu, Prahos Hradčanų aikštėje. Savo kalboje jis išdėstė savo trijų dalių strategiją, skirtą tarptautinei branduolinei grėsmei sumažinti. Pirma, sumažinti ir galiausiai pašalinti esamą branduolinį arsenalą, antra, stiprinti Branduolinių ginklų neplatinimo sutarties įsipareigojimus, trečia, užkirsti kelią teroristams įsigyti branduolinių ginklų, medžiagų ir branduolinių ginklų gamybos technologijų. B. Obama ryžtingai pareiškė, kad pasibaigus Šaltajam karui daugybė branduolinių ginklų liko nekontroliuojami. Nors branduolinio karo pavojus sumažėjo, tačiau branduolinių atakų pavojus padidėjo, nes atsirado didžiulė juodoji rinka prekybai branduoliniais ginklais ir radioaktyviosiomis medžiagomis. Teroristai pasirengę pirkti, pagrobti arba sukurti branduolinius ginklus, pavyzdžiui, „purvinąsias“ bombas, kai įprastiniai sprogmenys paskleidžia radioaktyviąsias medžiagas dideliame plote. Pavojus didžiulis – jeigu nors vienas teroristų tinklas įsigytų ir panaudotų branduolinį ginklą, pasekmės pasauliui būtų katastrofiškos.

    Savo tikslą B. Obama nedelsdamas ėmėsi įgyvendinti – jau 2010 metais jis sukvietė 47 valstybių vadovus į Branduolinio saugumo viršūnių susitikimą Vašingtone. Vadovai dirbo sutartinai ir vaisingai. Po susitikimo buvo paskelbtas ne tik daug vilčių teikiantis komunikatas, bet ir sudarytas darbo planas, kurio buvo laikomasi iki šiol. Jame sutarta dėl tikslų, išdėstytų B. Obamos strategijoje, pasiūlyta griežčiau laikytis Tarptautinės konvencijos dėl kovos su branduolinio terorizmo veiksmais reikalavimų.

    Atkreipiame dėmesį į tai, kad B. Obamos inicijuotuose Branduolinio saugumo viršūnių susitikimuose priimti dokumentai nebuvo privalomi vykdyti – jų negalima lyginti su Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijomis. Jie tebuvo vieningas įtakingiausių pasaulio valstybių geros valios pareiškimas ir sutarimas svarbiais žmonijai klausimais. Ir ši gera valia įgijo jėgą – pagerėjo branduolinių medžiagų apskaita, kontrolė, branduolinių jėgainių apsauga, valstybių bendravimas keičiantis informacija ir kiti svarbūs veiksmai.

    Kiti du susitikimai vyko Seule (2012 m.) ir Hagoje (2014 m.).

    Nuo 2012 metų Branduolinio saugumo viršūnių susitikimuose dalyvauja ir Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

    2016 m. Vašingtonas – viltys ateičiai

    2016 m. kovo 31 – balandžio 1 dienomis Vašingtone vykęs Branduolinio saugumo viršūnių susitikimas pagal B. Obamos įgyvendintą formatą buvo paskutinis, nes šių metų rudenį bus išrinktas naujas JAV prezidentas. Ar jis tęs B. Obamos pradėtą darbą, dar nežinome. Belaukiant šių metų rudenį įvyksiančių JAV prezidento rinkimų, sunku pasakyti, kas juo bus išrinktas. Demokratė Hillary Clinton analogiško formato susitikimus tikriausiai tęstų, tačiau respublikonas Donaldas Trumpas priešrinkiminiuose pasisakymuose tarp daugybės nesąmonių yra pasakęs net ir tokią, prieštaraujančią tradiciniam JAV kursui: jis pasiūlė Japonijai ir Pietų Korėjai apsiginkluoti branduoliniais ginklais, kad jos galėtų gąsdinti Šiaurės Korėją.

    Tikėkimės, kad nuo 2009 metų pradėti svarbūs darbai nesustos – šių metų susitikime buvo pareikšta, kad JAV ir toliau tęs veiklą su visomis organizacijomis, kurios siekia sumažinti branduolinę grėsmę. Tai būtų Jungtinių Tautų Organizacija, TATENA, Interpolas, Pasaulinė kovos prieš branduolinį terorizmą iniciatyva, Pasaulinė G7 partnerystė prieš masinio naikinimo ginklų platinimą. Per aštuonerius metus įvyko keturi Branduolinio saugumo viršūnių susitikimai. Po jų valstybės ir tarptautinė visuomenė sustiprino organizacijas ir teisines institucijas, veikiančias branduolinio saugumo labui. Sustiprėjo branduolines ir radioaktyviąsias medžiagas naudojančių objektų sauga, sumažėjo galimybė šioms medžiagoms patekti į nusikaltėlių rankas.

    Branduolinio saugumo viršūnių susitikimai sumažino branduolinio terorizmo pavojų, tačiau visiškai atsisakyti branduolinių ginklų ir sumažinti branduolinio karo pavojų pasaulyje dar nepavyko. Reikia džiaugtis, kad per derybų, ginčų ir pritaikytų ekonominių sankcijų dešimtmetį pavyko priversti Iraną paklusti Jungtinių Tautų sprendimui kontroliuoti šios valstybės branduolinę programą ir neleisti gaminti branduolinio ginklo. Deja, Šiaurės Korėjos fanatiškųjų diktatorių sustabdyti nepavyko – jie branduolinį ginklą pasigamino, plutoniui išgauti panaudodami Sovietų Sąjungos 1986 metais pastatytą atominę elektrinę.

    Vašingtono susitikime buvo pateikti skaičiai, apibūdinantys faktinius rezultatus, pasiektus didinant branduolinį saugumą. Nuo 2009 metų JAV perdirbo arba nukenksmino 43 tonas labai prisodrinto urano, naudojamo branduolinių ginklų gamybai. JAV ekspertai patvirtino, kad Rusija sunaikino 138 tonas urano, dar 5,8 tonos urano Rusijai sunaikinti padėjo JAV. Šių sunaikintų branduolinių medžiagų pakaktų pagaminti apie 7 000 užtaisų branduoliniams ginklams. Atkreiptas dėmesys į tai, kad susitikimuose dalyvavusios valstybės bendravo skaidriai, plėsdamos bendras galimybes aptikti ir užkardyti branduolinių medžiagų vagystes ir kontrabandą. Radioaktyviosios spinduliuotės registravimo įrenginiai buvo sumontuoti 329 pasienio punktuose, oro ir jūrų uostuose. Iš dvylikos valstybių pašalintas labai prisodrintas uranas (2009 m. jo turėjo 35 valstybės), dar penkiolikoje valstybių atsisakyta naudoti tokį uraną moksliniuose tyrimuose, pakeičiant jį lengvai prisotintu uranu.

    „Dėl mūsų koordinuotų veiksmų jokiai teroristinei grupuotei kol kas nepavyko gauti branduolinio ginklo ar „purvinosios“ bombos, padarytos iš branduolinių medžiagų“, – susitikime pasakė B. Obama.

    Pasikeitęs Rusijos elgesys

    Politikos apžvalgininkai atkreipė dėmesį į tai, kad jau antrame iš eilės Branduolinio saugumo viršūnių susitikime nedalyvavo vienos iš daugiausia branduolinių ginklų turinčios valstybės – Rusijos – prezidentas V. Putinas. 2014 metų susitikime Hagoje Rusijai atstovavo užsienio reikalų ministras, o į šių metų susitikimą Vašingtone Rusija neatsiuntė jokio oficialaus atstovo. Apie tai, kad susitikime Rusija nedalyvaus, ji pranešė dar 2015 m. spalio mėnesį, išdėstydama nerimtus argumentus apie jai nepatinkančius ketinimus Vašingtono susitikime rekomenduoti tarptautinėms organizacijoms (TATENA, Interpolui ir kitoms) aktyviau veikti užtikrinant branduolinį saugumą. Rusija tai pavadino „ribotos valstybių grupės bandymais įpiršti savo nuomonę“ toms organizacijoms ir kišimusi į jų veiklą.

    Toks atsisakymas dalyvauti Branduolinio saugumo viršūnių susitikime buvo įvertintas kaip Rusijos izoliavimasis nuo branduolinio saugumo klausimų svarstymo. V. Putino nedalyvavimą 2014 metų Hagos susitikime kovo mėnesį galima paaiškinti kritikos ir paniekos baime dėl tuo pačiu metu vykdytos Krymo okupacijos. Šiemet V. Putinui „carinės“ ambicijos neleido bendrauti su demokratinių valstybių vadovais, nubaudusiais Rusiją ekonominėmis sankcijomis dėl Krymo aneksijos ir dėl tęsiamo karinio konflikto Donbase. Dabar, kai veikia tarptautinis Rusijos militarizmo stabdymo mechanizmas, į jį Rusija gali atsakyti tik demonstruodama naujus tankus, bombardavimais gelbėdama žlungantį Bašaro al-Asado režimą Sirijoje ir grasinimais naudoti branduolinius ginklus konvenciniame kare. Suprantama, nedalyvauti Vašingtono susitikime V. Putinui, tikriausiai, labai patiko, tuo jis pademonstravo savo aroganciją, ignoruodamas bendrą pasaulio valstybių veiklą prieš branduolinius ginklus ir branduolinį terorizmą. Įsivaizduodamas, kad be Rusijos pasaulis nieko nesugeba nuveikti, V. Putinas ignoruoja ir tuos pavojus, kurie gali kilti Rusijai, kai dar labiau sustiprės džihadistinis judėjimas Šiaurės Kaukaze.

    Su Rusija po SSSR žlugimo buvo įmanoma kalbėtis apie branduolinį saugumą – 1991 metais tarp JAV ir Rusijos buvo pasirašyta Strateginės ginkluotės mažinimo sutartis (START – angl. Strategic Arms Reduction Treaty), 2011 metais įsigaliojo ją pratęsianti sutartis START II. Pagal 1992 metais pradėtą programą, JAV Rusijai skyrė milijardų dolerių vertės įrangą ir suteikė žinių, kad padėtų jai ir kitoms buvusio sovietų bloko šalims tvarkyti radioaktyviąsias medžiagas. JAV padėjo Rusijai pergabenti branduolines raketų galvutes, įkurti modernias saugyklas ir išardyti užkonservuotus branduolinius povandeninius laivus bei kitus ginklus, ko Rusija savo jėgomis atlikti nesugebėjo. Programa atliko ypač svarbų vaidmenį ir padėjo užkirsti kelią galimybei, kad ginklai pateks į teroristų rankas. Tačiau 2012 metais Rusija atsisakė pratęsti šią programą, nepaaiškindama savo sprendimo motyvų. Teigiama, kad šios programos ėmė nemėgti Rusijos kariškiai, neva JAV gauna per daug informacijos apie Rusijos karines technologijas ir ginklų saugojimo vietas.

    2000 metais V. Putinui atėjus į valdžią, Rusijoje imta keisti valstybės politinę sistemą – dar neįsigalėjusią demokratiją pakeitė autokratinės valdžios vertikalė. Nuo 2005 metų imta didinti karines išlaidas, o 2010 metais paskelbtoje naujoje karinėje doktrinoje Rusija įvardijo savo priešus – NATO ir JAV. 2015 m. birželio mėnesį V. Putinas pareiškė, kad Rusija planuoja padidinti savo branduolinę galią keturiasdešimčia tarpžemyninių balistinių raketų.

    Barakas Obama, 2009 metais pradėdamas savo pirmąją kadenciją, (jau po 2008 metų Gruzijos ir Rusijos karo) pasiūlė Rusijai santykių „perkrovimo“ politiką, kurios pagrindas buvo siekiai gerinti santykius su Rusija, nepaisant to, kokią užsienio ir vidaus politiką pastaroji įgyvendina. B. Obamai buvo labai svarbu susitarti dėl JAV ir Rusijos branduolinių arsenalų mažinimo. Tačiau jau 2012 metais pasigirdo JAV analitikų vertinimai, kad „perkrovimo“ politika buvo klaida, užauginusi Kremliaus geopolitines ambicijas. Rusija, priešingai JAV viltims, netapo patikima partnere siekiant nutraukti Irano branduolinę programą, stabilizuojant situaciją Afganistane, mažinant branduolinį arsenalą, o apie žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje kalbėti tektų ilgai.

    Nepakako aštuonerių metų, kad B. Obamos iniciatyva būtų įgyvendinta. Vašingtono susitikimo baigiamojoje spaudos konferencijoje B. Obama pažymėjo, kad tenka apgailestauti dėl Rusijos veiksmų didinant karinę galią, o ne vystant valstybės ekonomiką.

    Dėmesys Astravo AE statybai

    Prezidentė D. Grybauskaitė, kalbėdama trečiajame Branduolinio saugumo viršūnių susitikime, patvirtino, kad Lietuva aktyviai dalyvauja pasaulinio branduolinio saugumo struktūrose ir iniciatyvose. Medininkuose įkurtame Branduolinio saugumo kompetencijos centre teikiama ekspertinė analizė ir mokomi viso regiono pareigūnai. Lietuvos oro uostuose ir pasienyje įdiegtos pažangios technologijos, kurios padeda aptikti radioaktyviąsias medžiagas ir užkerta kelią jų platinimui ES bei NATO teritorijose.

    Šalies vadovė taip pat pabrėžė, jog labai svarbu, kad branduolines technologijas plėtojančios valstybės geranoriškai ir skaidriai tarpusavyje bendradarbiautų, teiktų informaciją TATENAI ir kaimyninėms šalims apie įgyvendinamus projektus, leistų tarptautiniams inspektoriams vykdyti branduolinių objektų stebėseną. Prezidentės teigimu, tai ypač aktualu Lietuvai, nes mūsų pasienyje Astravo AE statanti Baltarusija neteikia jokios informacijos apie šiam projektui taikomus saugumo reikalavimus, poveikio aplinkai vertinimus ir saugumo testų įgyvendinimą.

    Pavojai dar nepranyko

    Vašingtono susitikimas vyko po teroristinių išpuolių Briuselyje, todėl ypatingo dėmesio sulaukė Belgijos policijos tyrimų duomenys apie tai, kad teroristai ketino sprogdinti Belgijos atomines jėgaines. Suprantama, tokius objektus dabar saugos geriau, labiau tikrins juose dirbančius asmenis. Nuo nusikaltėlių apsiginti gali padėti ne tik profesionalios saugumo tarnybos, bet ir budrūs kiekvienos valstybės piliečiai. Kiekvieną jaudina gėlės ir vaikų žaislai, sudėti teroro aktų vietose, bet geriau matyti ne šiuos vaizdus, o antrankiais surakinamą teroristą.

    Šiais metais rugpjūčio mėnesį Rio de Žaneire vyks vasaros olimpinės žaidynės, po jų – parolimpinės vasaros žaidynės. Brazilijos vyriausybė ir TATENA pasirašė susitarimą, skirtą efektyvių branduolinio saugumo priemonių taikymui žaidynėse. TATENA pateiks Brazilijai radioaktyviosios spinduliuotės registravimo įrenginių, tarp jų individualių radioaktyvumo detektorių, didelio švarumo germanio detektorių, kilnojamųjų spinduliuotės skenerių, teiks reikalingą pagalbą ir konsultuos saugos tarnybas.

    Pabaigai – lietuviška pranašystė

    Vyresnioji Lietuvos karta, kurios jaunystė ir branda prabėgo gūdžiais sovietinės okupacijos metais, puikiai prisimena nuolatinę branduolinio karo grėsmę Šaltojo karo metais. Grėsmę pasauliui kėlė paranojos apimta Sovietų Sąjungos komunistinė valdžia ir karinis-pramoninis kompleksas, ginkluodamiesi nuo išsigalvotų priešų. Būtent tas beprotiškas ginklavimasis ir sunaikino totalitarinę valstybę – dideliam okupuotų šalių žmonių džiaugsmui bei pasaulio ramybei. Tokio paties likimo susilauks ir vien tik ginklus sugebanti gaminti dabartinė Rusija.

    Lietuviams, gyvenusiems sovietinės okupacijos metais, labiau negu kitiems suprantamas Rusijos vadovo, buvusio ilgamečio KGB darbuotojo, dabartinis elgesys – jo galvoje tebeegzistuoja SSSR, „galingiausios“ valstybės, įvaizdis. To nepakeisi – V. Putinui jau 63 metai, jo jau nei atjauninsi, nei atnaujinsi.

    Belieka jam dar kartą priminti ir Rusijoje gerai žinomus Jėzaus žodžius: „Kišk kalaviją atgal, kur buvo, nes visi, kurie griebiasi kalavijo, nuo kalavijo ir žus.“ (Naujasis Testamentas, Mt 26, 53).

  • ATGAL
    NATO viršūnių susitikimo Varšuvoje belaukiant
    PIRMYN
    „Panamos popieriai“: kokia nauda iš viešinimo?
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.