Brangi pigesnių dujų kaina | Apžvalga

Įžvalgos

  • Brangi pigesnių dujų kaina

  • Temos: Energetika
    Data: 2013-03-19
    Autorius: Vytautas Daukšas

    REUTERS/Maxim Shemetov/X90156/Scanpix nuotrauka

    Dabartinės valdančiosios koalicijos partijos ir anksčiau yra vertusios abejoti Lietuvos nacionalinių interesų suvokimu ir kompetencija, tačiau pastarųjų mėnesių jų narių pareiškimai ir elgesys tokias abejones daro vis labiau įtikinamas. Daugiausia neramumų kelia tai, kaip toli į kompromisus gali nueiti valdantieji, siekdami žemesnių dujų ir kitų išteklių kainų.

    Lietuva, kaip ir visas Vidurio Rytų Europos regionas, yra ekonominiais ir ypač energetiniais santykiais susaistyta su Rusija ir jos žaliavų importu. Nuosekli pastarųjų metų Lietuvos pozicija, aktyviai priešinantis Europos šalių energetikos monopolizacijai, susilaukė didelės sėkmės – pastangos demonopolizuoti dujų rinkas perkeltos į Europos Sąjungos darbotvarkę. Trečiasis energetikos paketas įtvirtino šį siekį, nepaisant abejotino didžiausių valstybių palaikymo.

    Šiame kontekste ne vien simboliškai reikšmingas yra ir Lietuvos ieškinys dujų milžinui „Gazpromui“ dėl 5 milijardų litų permokos. Ji susidarė „Gazpromui“ neteisėtai, pažeidžiant galiojusią dujų tiekimo sutartį, pakeitus Lietuvai dujų kainų formulę. Europoje niekam nereikia aiškinti, kaip Rusijos monopolininkui nepatinka tokie išsišokimai kaip Lietuvos ieškinys. Ir pats Vladimiras Putinas seniausiai neslepia, jog iš esmės valstybinė dujų bendrovė kainas nustato politiniais pagrindais. Tai yra mažiausiai moka šalys, kurių laikysena labiausiai atitinka Rusijos interesus. Nieko keista, kad pagal tokias taisykles Lietuva pralaimi žaidimą stipresniam varžovui ir moka didžiausią dujų kainą Europoje.

    Bendra ES dujų rinka, kurios perspektyvoje siekė Lietuva, ir derybos su „Gazpromu“ visos ES vardu buvo būdas išeiti iš Rusijos primesto ir tik jai vienai palankaus užburto rato. Lietuva negali nugalėtoja išeiti iš situacijos, kurioje sutinka rinktis arba milžiniškas dujų kainas, arba daryti retorines ir politines nuolaidas Rusijai, kad kainos būtų mažesnės. Abiem atvejais Rusija pasiekia savo tikslus, o Lietuva lieka be kiekvienam vartotojui teisėtai priklausančios teisės pirkti rinkos kainomis.

    Tačiau rinkos kainos egzistuoja tik ten, kur yra rinka, o jos sukūrimas yra Lietuvos trečiasis kelias, kurio visai nenori Rusija. Būtent šiuo keliu pradėta eiti ir judėjimas juo sunkina santykius su didžiąja kaimyne, o kartu ir Lietuvos vartotojams tenkančią finansinę naštą. Tačiau tamsiausia būna prieš aušrą. Ryškėjant elektros (tiesiamos jungtys su Švedija ir Lenkija) ir dujų (statomas suskystintų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje) sektorių išsilaisvinimo iš Rusijos įmonių gniaužtų perspektyvai, pasiduoti trumpalaikėms mažesnių kainų pagundoms būtų neracionalu ir populistiška.

    Naujoji koalicija visgi skleidžia signalus apie būtent tokius polinkius. Pigesnės Rusijos dujos turi kelias labai aiškias sąlygas. Pirma, tai atsiimtas 5 milijardų litų Lietuvos ieškinys „Gazpromui“. Antra, ne toks „drastiškas“, tai yra atidėtais terminais, Trečiojo energetikos paketo priemonių įgyvendinimas. Trečia, ir taip pat neišvengiama – ilgalaikė terminuota dujų pirkimo sutartis. Šis žingsnis praktiškai reikštų, kad už pigesnes dujas šiandien šalims siūloma brangiau sumokėti ateityje, kai dėl ilgalaikės sutarties įsipareigojimų jos negalės naudotis nei sukurtos dujų rinkos, nei galimai eksploatuojamų skalūnų dujų privalumais. Toks „Gazpromo“ mėginimas draustis nuo jo apyvartą jau graužiančių iššūkių seniai pažįstamas visam Vidurio Europos regionui.

    Galiausiai šalims kaip Lietuva dujų kainą lemia ir dvišalių santykių su Rusija kokybė, kuria neseniai taip susirūpino Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas. Žinia, Rusija santykiuose ypatingą svarbą teikia istorinės atminties klausimams, dėl kurių Lietuvai nuolatos pateikiamos pastabos. Jei naujoji Vyriausybė rinktųsi tikrai ir greitai pigesnių dujų tikslą, beveik neabejotinai tai reikštų ir daugelio XX a. bendros istorijos klausimų perinterpretavimą.

    Kai visos koalicijos partijos viltingai kalba apie santykių su Rusija perkrovimą, o Lenkijoje jau pamatėme to perkrovimo supratimą ir priemones, belieka suprasti, ko iš mūsų dėl geresnių santykių nori Rusija, ir paklausti savęs, ar esame pasiruošę mokėti tokią kainą. Seimo Pirmininkui, įsivaizduojančiam, kad negalimas dujų pirkimas iš už Atlanto, nors tai tėra laiko klausimas, tokios aukos gal ir atrodo pasvertos. Tačiau taip vėjais nueitų viskas, ką energetikos srityje Lietuva darė pastaruosius metu. O dar blogiau, kad Lietuvos žmonių mokėta neproporcinga kaina už principingumą liktų visiškai beprasmė. Ar tą Lietuvai siūlo su Rusija draugauti norintis ir geopolitinės perspektyvos nesuvokiantis Seimo Pirmininkas? Reikia tikėtis, kad ne.

  • ATGAL
    Juozas Mockevičius: skalūnų dujų žvalgyba ir gavyba Lietuvoje yra laiku ir vietoje
    PIRMYN
    Mažo gimstamumo ir visuomenės senėjimo problema: sprendimo būdas – šeimos institutą stiprinanti mokesčių politika
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.