Būkite pasirengę liudyti viltį | Apžvalga

Regionai

  • Būkite pasirengę liudyti viltį

  • Regionai: Vidurio
    Data: 2011-11-24
    Autorius: Rasa BAŠKIENĖ

    (Zenekos nuotr.)

    Praeitą pavasarį visai atsitiktinai sužinojau apie bernardinai.lt portalo ir Vilniaus arkivyskupijos Carito priklausomų asmenų reintegracinės bendruomenės „Aš Esu“ iniciatyvą „Sveikas, gyvenime!“, kuria siekiama padėti priklausomybių kamuojamiems žmonėms ir jų artimiesiems. Šis projektas – tai straipsniai, TV laidos, DVD filmai ir knygos apie priklausomybes ir galimybes jas įveikti, apie reabilitacines bendruomenes ir pagalbą priklausomiems žmonėms. Žanas Talandis, vienas projekto laidų ir straipsnių herojų, tai žmogus, sugebėjęs nugalėti savo priklausomybę alkoholiui ir siūlantis pagalbą kitiems. Taip jau atsitiko, kad man buvo lemta visai atsitiktinai sutikti Žaną ir jo žmoną Liną Šiluvoje, vėliau apsilankyti jo bendruomenėje ir savo akimis pamatyti, kaip žmonės stengiasi grįžti į gyvenimą. Tie, kuriems yra tekę bendrauti su Žanu, pajunta didelę jo asmenybės trauką ir tarsi užsikrečia jo entuziazmu ir noru gyventi. Tad ir man kilo noras papasakoti apie Žano bendruomenę „Apžvalgos“ skaitytojams.

    Autorė

    Žano istorija

    "Šeima labai gerai nuo susireikšminimo gydo. Grįžti namo, o čia vaikai apspinta - nė minutės ramybės, šurmulys, puodai", - sako Žanas. (Zenekos nuotr.)

    Važiuojant pro Lyduvėnus link Padubysio kaimo, akį patraukia sodyba su didžiuliu užrašu ant namo sienos „Dievas yra Meilė“. Kiekvieną apsilankiusį pasitinka Žanas Talandis, sodybos šeimininkas ir gausios šeimos tėvas. Aplinkiniams gyventojams Žanas žinomas kaip žmogus, pas kurį prieglobstį randa tie, kurie jau nebeturi kur eiti. Pats pakilęs iš priklausomybės alkoholiui liūno, Žanas priima kiekvieną, pasiryžusį sveikti ir keisti savo gyvenimą.

    Pirmą kartą alkoholio Žanas paragavo būdamas trylikos. Skyrėsi tėvai, be galo skaudėjo širdį, o čia kažkas pasiūlė degtinės. „Prisigėriau ir pasidarė gera, buvo nebaisu gyventi…“ Išgėrus pyktis dingdavo, nutoldavo problemos ir taip ėjo gyvenimas. Teko ir gatvėje pagyventi, ir kalėjime pasėdėti, augo skolos ir jau atrodė, kad skolon eina visas gyvenimas. Buvo keletas nesėkmingų mėginimų gelbėtis, buvo gražių pasiryžimų, bet veltui. Galiausiai atėjo diena, kai atrodė, kad jau galas: pasidarė negera, dingo sąmonė, o atsigavus norėjosi mirti…

    Sakoma, kad kai Dievas uždaro duris, palieka langelį. Tuo langeliu Žanui tapo Pakutuvėnų vienuoliai pranciškonai, jau turintys patirtį padėti priklausomybių kamuojamiems žmonėms. Jie ištiesė Žanui ranką, suteikdami galimybę atrasti Dievą ir savo vietą jo sukurtame pasaulyje. Pakutuvėnuose Žanas su grupe panašių į jį sveiko daugiau nei metus. Čia pamažu jis išmoko mylėti save, čia atėjo supratimas, kad Dievas jį, sūnų paklydėlį, irgi myli… Jau ir vienuoliu tapti buvo sugalvojęs, tik brolis Gediminas, gerai pažinodamas Žano sielą, atkalbėjo.

    Pakutuvėnuose į Žano gyvenimą atėjo Lina, kuri, baigusi universitetą, čia dirbo socialine darbuotoja. Pažintis virto draugyste, draugystė – abipuse meile. Nutarė susituokti, tačiau nedaug trūko, kad vestuvės būtų iširusios. Žanas atvirai prisipažįsta, kad beskubėdamas ir galvodamas vien apie save, pats vos nesugriovė jųdviejų bendros ateities. Turėjo praeiti dar bent pusmetis, kol galiausiai Lina ir Žanas susiejo savo gyvenimus visam laikui.

    Sukūrus šeimą, reikėjo galvoti, kur gyventi, ką dirbti. Atvykę į Klaipėdą apsigyveno senelės bute, prasidėjo darbo paieškos, o jos nebuvo lengvos. Niekas nenorėjo priimti į darbą, visiems rūpėjo ankstesnė Žano patirtis. Jau pasiryžus eiti dirbti itin juodą darbą – mazutą iš laivų valyti – atsirado galimybė įsidarbinti firmoje, statančioje pastolius remontuojamiems laivams. Lengva nebuvo, kolegos darbininkai įtariai žiūrėjo į alkoholio vengiantį Žaną: per pietus, per rankas keliaujant stiklinei degtinės, Žanas skaitydavo Šventąjį Raštą. Galiausiai visiems pasidarė lengviau, Žanui prisipažinus, kad jis yra negeriantis alkoholikas.

    Talandžių šeima gausėjo, vienas po kito gimė keturi vaikučiai. Žanas stebisi begaline Dievo, dovanojusio net keturias gyvybes jam, buvusiam pijokui, kuriam kažkada skolon net alaus neįpildavo, meile… Žanas ir Lina visą laiką norėjo gyventi kaime, tad, atsiradus galimybei įsigyti sodybą vaizdingoje vietoje Padubysio kaime, nesudvejoję paėmė paskolą ir ją nusipirko. Netrukus  naujuose Talandžių namuose pradėjo lankytis ieškantys prieglobsčio ir pasiryžę keisti savo gyvenimą, negandų ištikti žmonės.

    „Būkite visuomet pasirengę įtikinamai atsakyti kiekvienam, klausiančiam apie jumyse gyvenančią viltį“
    (1 Petro, 3,15)

    Šiuose parapijos namuose Lyduvėnuose, radus lėšų jiems sutvarkyti, galėtų įsikurti kapstytis iš priklausomybės negandų norinčių moterų ir merginų bendruomenė. (G. Baškio nuotr.)

    Žanas neatstumdavo nė vieno, vasarą sodyboje netgi stovyklos buvo rengiamos, tačiau nuo tokio gyvenimo pavargo Lina, kuri norėjo privatumo savo šeimai. Iš pradžių Žanas Linos visiškai nesuprato, piktinosi, stebėjosi, patarimo net pas vyskupą buvo nuvykęs. Šis jam paaiškino, kad Dievas pirmiausia sutvėrė šeimą, o tik vėliau bendruomenę, tad rūpestis šeima turėtų būti pirmoje vietoje.. Ir čia kaip tik pažįstami už nedidelę kainą Žanui pasiūlė pirkti dar vieną sodybą. Anot Žano, iš pradžių jis galvojo šia galimybe pasinaudoti tik kaip apsauginiu variantu, jei nutiktų taip, kad bankas už nesumokėtą paskolą sugalvotų iškrapštyti jį ir jo šeimyną iš namo, kuriame jie dabar gyvena. Taip jau nutiko, kad dėl giminių ir bičiulių maldų, pinigų ir gerų darbų Talandžiai įsigijo sodybą, o joje po kiek laiko apsigyveno pirmieji gyventojai, pasiryžę sveikti ir pradėti naują gyvenimą. Dabar jau jų beveik dešimt, ir kiekvieną atvykstantį Žanas pats pasitinka, supažindindamas su taisyklėmis ir dienotvarke, tačiau palikdamas apsisprendimo laisvę. Klausiantiems, kaip tokius žmones galima įtikinti laikytis tvarkos, Žanas atsako: „Jų čia niekas nelaiko, o aš nesiruošiu tapti jiems įgaliotiniu. Galiu tik sąžiningai pasidalyti tuo, ką pats gavau sveikdamas.“ Gyvenimas ūkyje vyksta pagal dienotvarkę, kurioje numatyta laiko darbui ir maldai. Murmantiems dėl tokių griežtų taisyklių Žanas atkerta: „Nenorite kasdien dirbti? O kodėl turėtumėte kasdien valgyti?“ Tokia filosofija atrodo keista žmonėms, dažnai įpratusiems viską gauti veltui, nešioti drabužius iki pirmo skalbimo, o vėliau juos išmesti. Žanas, nieko neprašydamas iš valstybės, tiesia meškerę ir moko juos pačius pasigauti žuvį.

    Sodybos gyventojai augina karves, avis, kiaules, kluone laikomas šienas gyvulėliams, o šalia sodybos kyla pirtis, statoma, anot Žano, „nesurūkytų cigarečių pinigais“. Galėtume sakyti – skaudi likimo ironija, bet nutiko taip, kad greičiausiai nuo kažkieno ne vietoje numestos cigaretės neseniai sudegė kluonas, buvęs pragyvenimo šaltiniu sodybos gyventojams… Ir čia bendruomenės nariams į pagalbą ateina geros valios žmonės, aukojantys pinigus kluonui atstatyti. Tarp geradarių – ir Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios bendruomenė, kelis sekmadienius rinkusi aukas, taip pat pagelbėjo Liolių seniūnas. Žano galvoje jau kirba naujas projektas, į kurį galėtų įtraukti savo globotinius: atstačius ūkinį pastatą, galvojama įrengti sūrinę.

    „Dabar dar apie vieną problemą galvoju, – sako Žanas, – apie tas moteris, kurios neturi kur pasidėti. O tokių vargšių yra labai daug Lietuvoje. Daug narkomanių, alkoholikių, norinčių atsikratyti priklausomybių. Yra daug moterų, išgyvenančių baisias krizes po abortų.“ Jau dabar pas Žaną ir Liną atskirame namelyje glaudžiasi dvi moterys, kurioms atsakyti Talandžiai tiesiog negalėjo. Lyduvėnuose prie bažnyčios stovi parapijai priklausantis namas, tiesa, gerokai apgriuvęs. Čia Žanas svajoja įkurti namus kapstytis iš negandų norinčioms moterims ir merginoms. Žano projektui pritaria ir J. E. Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, tik reikia lėšų ir gerų žmonių pagalbos. „Gerų žmonių Lietuvoje netrūksta, – sako Žanas, kuriam panašius namus teko matyti Latvijoje. – Tereikia visiems nors po litą sumesti ir bus prieglobstis moteriškėms.“

    (Zenekos nuotr.)

    Visuose Žano projektuose dalyvauja Lina. Anot Žano, be jos palaiminimo niekais eitų visi jo planai ir darbai. Nežinantys jųdviejų santykių kartais stebisi, ko tas Žanas vis bėga žmonos patarimo ieškoti. Iš pažiūros trapi Lina yra ta uola, ant kurios laikosi visas šeimos gyvenimas. Pasak Žano, be šeimos jis būtų niekas – šeima yra ta vieta, kur nukrenta visos susikurtos aureolės ir kur kasdien patikrinama, kas jis esąs iš tikrųjų. „Šeima labai gerai nuo susireikšminimo gydo. Grįžti namo, o čia vaikai apspinta – nė minutės ramybės, šurmulys, puodai, gyvuliai… Ir čia supranti, kas iš tikrųjų esi… „Žvaigždžių liga“ tikrai negresia…“ Lina ir Žanas, kaip ir daugelis sutuoktinių, neišvengia krizių, tačiau juos lydi suvokimas, kad svarbiausia yra vis didesnis vienas kito pažinimas ir abipusis siekis tapti vienu žmogumi. Anot Linos, jųdviejų meilė yra nuolatinis darbas ir kelionė, savęs ieškojimas ir atidavimas… Svarbu tik, kad visus darbus ir gražius pasiryžimus lydėtų meilė Jėzui ir artimui.

    Norintys paremti Žaną ir jo bendruomenę daugiau informacijos gali rasti: http://apzvalga.eu/paremkime-liudijancius-vilti

  • ATGAL
    Jonas Šimėnas: dvi pagrindinės Prienų problemos - šilumos kaina ir mokestis už atliekas
    PIRMYN
    Neringa ir jos medinis „feisbukas“
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.