Įžvalgos
-
Beieškant žmogaus
Europos parlamento tyrimų tarnybos Mokslinio perspektyvų tyrimo skyrius (STOA), artėjant Europos Parlamento rinkimams, parengė nemažai studijų (žr. G. Svetikaitė, L. Izokaitytė, šis leidinys). Didžiausią susirūpinimą kelia klaidingos informacijos plitimas šiuolaikinių skaitmeninių technologijų pagrindu veikiančiose medijose. Žmonių noras vieniems kitus -
Trumpa įžanga į kibernetinį saugumą
Šiandien augant technologijų paplitimui ir joms tobulėjant, tolygiai su šiuo tobulėjimu pasaulis susiduria ir su naujomis grėsmėmis. Išmaniosios technologijos vis labiau integruojasi į strategiškai kiekvienai valstybei svarbias sritis – jos jau tampa kritiškai svarbios karyboje, energetikoje ar komunikacijose. Jos taip pat neaplenkia ir kasdienio mūsų gyvenimo – dauguma savo Skaitykite toliau...
-
Padėka rašiusiems ir skaičiusiems
Pradėję versti pirmuosius šio „Apžvalgos“ numerio puslapius, greitai suprasite, kad jis kitoks. Pirmoji numerio dalis – rubrika„Apžvalgos“ tema – skiriama žurnale rašančių autorių rinktiniams tekstams. Tai nuo pat „Apžvalgos“ atgaivinimo 2009-aisiais per dešimtmetį gimę tekstai, kurie, tikime, ir šiandien sudomins Jus, mieli skaitytojai. Vieni gali atrodyti Skaitykite toliau...
-
Užmirštoji (ne)priklausoma Baltarusija
Besibaigiantys 2018-ieji įnešė sąmyšio į autokratiškai „tvarkingai“ surikiuotą Baltarusijos politinį gyvenimą. Paskutiniuoju Europos diktatoriumi vadinamas Aliaksandras Lukašenka gruodį savo kaip visad emocingą retoriką buvo nukreipęs – nepatikėsite, ne prieš vos kvėpuojančią opoziciją – prieš Rusiją. Apkaltino šią savo sąjungininkę šantažu, ėmėsi Skaitykite toliau...
-
Religinė diplomatija: Katalikų bažnyčios vaidmuo pasaulyje ir valstybėje
Temos: Politika, Religija, Sieložvalga, VisuomenėData: 2018-12-17
Katalikų bažnyčios, skaičiuojančios savo gyvavimą tūkstantmečiais, nepertraukiama veikla išsiskiria tarptautiškumu ir įsitraukimu į įvairių pasaulio valstybių politinius ir visuomeninius procesus. Visuotinis įsitraukimas į valstybės gyvenimą ir neabejingumas socialinėms problemoms įgalina visuomenės pasitikėjimą Katalikų bažnyčia, o pastaroji, kaip teigia popiežius Skaitykite toliau...
-
Iš šimtmečio į naują amžių?
2018-ieji buvo mūsų valstybės šimtmečio metai, žymintys valstybingumo ir naujos pradžios jubiliejų. Visai neseniai – lapkričio 7-ąją – minėjome diplomatinės tarnybos šimtąjį gimtadienį ir Diplomato dieną. Tai itin svarbi mūsų šaliai diena – juk Lietuvos diplomatinis korpusas, nepaisant ilgų okupacijos metų, vykdė savo misiją – Lietuvos laisvinimo diplomatinį Skaitykite toliau...
-
Popiežiai Lietuvoje: Jono Pauliaus II ir Pranciškaus vizitai nepriklausomoje valstybėje
Temos: Istorija, Religija, Sieložvalga, VisuomenėData: 2018-10-09
25-eri metai – tai laikotarpis, skiriantis dviejų popiežių – Jono Pauliaus II ir Pranciškaus – vizitus Lietuvoje. Nors ketvirtis amžiaus yra gana plati laiko juosta, žyminti valstybės ir visuomenės pokyčius, kiekvieno popiežiaus misija – tai atitinkamų visuomenės poreikių, būdingų skirtingiems laikmečiams, atstovavimas. Popiežius Jonas Paulius II, vienas aršiausių Skaitykite toliau...
-
Popiežiaus Pranciškaus ženklai ir žinios
Temos: Įvykiai, Religija, Sieložvalga, VisuomenėData: 2018-10-09
2013 metais, prieš konklavą, kurioje jis buvo išrinktas popiežiumi, Jorge Mario Bergoglio, savo penkių minučių pasisakymą sutrumpinęs beveik per pusę, pasakė, kad iš naujojo popiežiaus lauktų Bažnyčios išvedimo į periferijas, ribų peržengimo. Jis kalbėjo ne tik apie geografines, bet ir egzistencines ribas. Pasakojama, kad ši jo programa sudarė rimtą konkurenciją dar 2005 Skaitykite toliau...
-
Sąjūdžio idėjos ir realybė stebinčio dalyvio žvilgsniu
KAI LAISVĖ YRA VERTYBĖ SAVAIME Rašyti apie Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdį (toliau tekste – Sąjūdis) kaip politinį, socialinį ir kultūrinį reiškinį, minint šio judėjimo trisdešimtmetį, yra atsakingas ir pakankamai sudėtingas veiksmas. Viena vertus, esančių gyvų istorijos liudytojų ir dalyvių gyvas ir autentiškas žodis yra tikresnis ir paveikesnis nei teoriniai Skaitykite toliau...
-
Lietuvos valdymo formos: kodėl mus traukia monarchija?
Apie valstybės valdymo formas diskutuojama nuo Platono ir Aristotelio laikų. Šiandien vadovėliai priskaičiuoja apie 40 valdymo tipų – nuo anarchijos iki etnokratijos. Dažnai jie susipynę, vieni iš kitų perėmę gerąsias ir blogąsias savybes, įvairiais atstumais nutolę nuo idealios demokratijos modelio. Dabar vien tik monarchiją – paveldimą ir renkamą, konstitucinę ir Skaitykite toliau...
- Mūsų draugai:
RSS
FacebookCopyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.
Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.