Charizmatiškas ekscentrikas – nauja žvaigždė Lenkijos politikos padangėje? | Apžvalga

Įžvalgos

  • Charizmatiškas ekscentrikas – nauja žvaigždė Lenkijos politikos padangėje?

  • Data: 2015-04-29
    Autorius: Jonas Švagžlys

    Januszas Korwinas-Mikke (Scanpix/AFP Photo/Janek Skarzynski nuotrauka)

    Lenkijos politiniame gyvenime po socializmo griūties galima išskirti du esminius etapus – laikotarpį iki 2005 metų ir po jų. Pirmasis etapas daug kuo primena politinę situaciją Lietuvoje. Žlugus socialistinei santvarkai, rinkimus žymia persvara laimėjo antikomunistinių judėjimų pagrindu susiformavusios politinės jėgos. 1990 m. surengtus pirmuosius prezidento rinkimus triuškinamai laimėjo „Solidarumo“ pirmininkas, 1983 metų Nobelio premijos laureatas Lechas Walęsa. Tačiau netrukus populiarumą atgavo buvę komunistai: jų atstovas Aleksandras Kwasniewskis laimėjo 1995 m. prezidento rinkimus, vėliau buvo perrinktas ir antrajai kadencijai. Parlamento rinkimuose dėl pergalės varžydavosi tiek dešiniosios, tiek kairiosios jėgos.

    Esminis pokytis įvyko 2005 metais. Tuomet parlamento rinkimus laimėjo 2001 m. įkurta konservatyvi „Teisės ir teisingumo“ partija (toliau – TT), vadovaujama buvusio Varšuvos mero Lecho Kaczynskio ir jo brolio Jaroslawo Kaczynskio. Antrą vietą užėmė taip pat 2001 m. įkurta dabartinio Europos Tarybos pirmininko vadovaujama Piliečių platforma (toliau – PP), trečią – populistinė „Savigynos“ partija. 2001 m. Seimo rinkimus pergalingai laimėjęs Demokratinis kairiųjų aljansas (toliau – DKA) užėmė tik ketvirtą vietą. Tais pačiais metais vykusius prezidento rinkimus laimėjo L. Kaczynskis, antrame ture įveikęs D. Tuską.

    Iš esmės tarp šių partijų kova vyko ir vėlesniuose rinkimuose. Aviakatastrofoje žuvus L. Kaczynskiui, prezidento rinkimus laimėjo PP atstovas Bronislawas Komorowskis. 2007 bei 2011 metų parlamento rinkimuose triumfavo PP, antrą vietą užėmė TT. 2014 m. rinkimuose į Europos Parlamentą beveik vienodą balsų skaičių surinko šios dvi partijos, laimėjusios po 19 iš 51 Lenkijai priklausančio mandato. Apklausų duomenimis, šiemet spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose abi šios partijos turėtų surinkti panašų balsų skaičių, tuo tarpu prezidento rinkimų, vyksiančių gegužę, aiškiu favoritu laikomas dabartinis prezidentas B. Komorowskis.

    Pastarojo dešimtmečio pokyčius Lenkijos politikoje galima aiškinti įvairiai. Tam įtakos turėjo sėkminga PP bei TT vykdyta politika ekonomikos bei socialinės rūpybos srityse. Be to, pastarąjį dešimtmetį matoma aiški skirtis vertybinėje dimensijoje tarp konservatyvių TT bei PP (tiesa, pastaroji partija laikoma liberalesne, be to, pasisako už gilesnę eurointegraciją) bei postmodernias vertybes ginančio DKA, kurio populiarumo smukimą galima aiškinti tuo, jog jo nuostatos šeimos politikos ir panašiais klausimais yra nepriimtinos konservatyviai ir katalikiškai Lenkijos visuomenei.

    Nors PP bei TT jau dešimtmetį išlieka populiariausiomis partijomis, ir, atsižvelgiant į dabartines tendencijas, tokiomis išliks ir ateityje, kur kas didesnė intriga kiekvienuose rinkimuose yra kova dėl trečiosios vietos. Pavyzdžiui, 2011 m. parlamento rinkimuose trečią vietą užėmė ekscentriško milijonieriaus Januszo Palikoto vadovaujamas judėjimas, pagarsėjęs priešiškumu Katalikų Bažnyčiai ir radikaliai sekuliaristinėmis nuostatomis. Šio politiko iškilimą galima aiškinti gebėjimu mobilizuoti konservatyvia PP bei TT vykdoma politika nusivylusią Lenkijos rinkėjų mažumą ir sulaukti jos palaikymo. Tiesa, pastaruoju metu šio politiko populiarumas gerokai smukęs, ir jo vadovaujamas judėjimas faktiškai neturi šansų patekti į šalies parlamentą.

    Kita vertus, pastaruoju metu Lenkijoje didelio populiarumo sulaukia kita spalvinga asmenybė – radikaliais pareiškimais pagarsėjęs Januszas Korwinas-Mikke. 2011 m. į Naujosios dešinės kongresą (toliau – NDK) susijungus dviems nedidelėms ekonominį liberalizmą propaguojančioms partijoms, J. Korwinas-Mikke tapo šios partijos lyderiu. Nors abi šios partijos iki tol nesulaukdavo didelio populiarumo, NDK sėkmingai pasirodė 2014 m. rinkimuose į EP, kuriuose užėmė ketvirtą vietą ir laimėjo 4 mandatus, o J. Korwinas-Mikke tapo EP nariu. Šių metų pradžioje politikas paliko NDK ir įkūrė naują Laisvės ir vilties partiją.

    J. Korwino-Mikke biografija išties spalvinga. 1942 m. gimęs J. Korwinas-Mikke socialistinio režimo metais įsitraukė į antikomunistinių judėjimų veiklą, redagavo pogrindinius leidinius. Juose buvo kritikuojama socialistinė santvarka, ginamos laisvos rinkos idėjos. Be to, kai kurie jo straipsniai pasižymėjo antisemitine retorika. Po socialistinės sistemos žlugimo J. Korwinas-Mikke dalyvavo įvairių partijų veikloje, aktyviai gynė laisvos rinkos idėjas, palaikė ryšius su Miltonu Friedmanu ir kitais ekonominio libertarizmo apologetais. 2008 m. jo internetinis blog‘as tapo populiariausiu visoje Lenkijoje. Vis dėlto iki 2011 m., kuomet buvo įkurtas NDK, J. Korwinui-Mikke taip ir nepavyko pasiekti sėkmės nė vienuose rinkimuose.

    J. Korwinas-Mikke ne sykį pagarsėjo skandalingu elgesiu bei pasisakymais. Viename savo pasisakymų politikas teigė, kad jis nėra tikras, jog Hitleris yra atsakingas už Holokausto tragediją. J. Korwinas-Mikke oponuoja respublikos idėjai ir pasisako už grįžimą prie monarchijos, ne sykį viešai abejojo moterų ir vyrų lygybe. Po paskutinių EP rinkimų politikas negailėjo aštrios kritikos ES ir žadėjo parduoti EP pastatą bei vietoje jo įkurti viešnamį.

    Šių metų pradžioje J. Korwinui-Mikke palikus NDK ir įkūrus naują partiją (tai lėmė nesutarimai su kitais partijos lyderiais, be to, dalies kolegų pasipiktinimo politikas sulaukė paaiškėjus, kad turi nesantuokinį vaiką), itin smuko NDK populiarumas. Dar pernai vasarą apklausų duomenimis trečioje vietoje pagal populiarumą buvęs NDK šiuo metu galėtų surinkti tik 1–2 proc. balsų ir faktiškai neturi šansų patekti į Lenkijos Seimą. Tuo tarpu naujai įkurta Laisvės ir vilties partija, kaip rodo apklausos, turėtų surinkti daugiau kaip 6 proc. balsų ir gali pretenduoti į 3–5 vietas šiemet vyksiančiuose parlamento rinkimuose. Tai rodo, jog šių partijų populiarumui didelę įtaką turi būtent charizmatiška J. Korwino-Mikke asmenybė.

    Šio politiko populiarumą galima aiškinti įvairiai. Ekscentriškas politikas savo elgesiu bei aršiu euroskepticizmu turi galimybių pritraukti radikaliai dešinei simpatizuojančių lenkų balsus. Be to, socialiai konservatyviomis nuostatomis pasižymintis, bet laisvos rinkos idėjas remiantis politikas turi galimybę užimti naują nišą Lenkijos politikoje. Tiek PP, tiek TT yra socialiai konservatyvios, bet tuo pačiu gana socialiai orientuotos partijos (tiesa, kaip jau minėjau, skirtumų tarp jų esama – TT yra vertybiškai konservatyvesnė, bet ekonomiškai kairesnė partija, tuo tarpu PP yra liberaliai konservatyvi kultūriniais klausimais, o jų ekonominės nuostatos nesmarkiai linksta į dešinę), o DKA yra tiek ekonomiškai, tiek vertybiškai kairioji partija. Tuo tarpu J. Korwinas-Mikke atstovauja kitiems Lenkijos politikams nebūdingas konservatyvaus libertarizmo idėjas, todėl turi potencialo pritraukti konservatyvaus, bet laisvosios rinkos idėjoms simpatizuojančio dalies Lenkijos jaunimo balsus. J. Korwiną-Mikke ir jo vadovaujamas politines jėgas iš dalies galima lyginti su JAV Respublikonų partijos „Arbatos“ judėjimu, šalies politikoje išsiskiriančiu tiek ekonominio libertarizmo, tiek socialinio konservatizmo idėjomis.

    Nors tapti dominuojančia jėga J. Korwino-Mikke judėjimas faktiškai neturi šansų, jis gali tapti svarbia politine jėga. Maždaug vienodai populiarios PP bei TT, nors ideologiškai ir nėra itin skirtingos, aršiai konkuruoja dėl įtakos, todėl jų abiejų buvimas valdančiojoje koalicijoje vargiai įmanomas. Todėl, norėdamos įsitvirtinti valdančiojoje koalicijoje, tiek PP, tiek TT yra priverstos ieškotis koalicijos partnerių. DKA vargiai galėtų būti priimtina tiek PP, tiek TT, tad potencialiomis koalicijos partnerėmis lieka J. Korwino-Mikke judėjimas bei Valstiečių partija (šiuo metu esanti PP koalicijos partnerė). Labai tikėtina, jog po šių metų parlamento rinkimų Laisvės ir vilties partija gali būti pakviesta į valdančiąją koaliciją. Pats J. Korwinas-Mikke yra užsiminęs apie galimybę bendradarbiauti su TT, tiesa, šias partijas skiria nuostatos ekonominiais klausimais, be to, skirtingai nei J. Kaczynskis, J. Korwinas-Mikke pasižymi kur kas palankesniu požiūriu į Rusiją.

    J. Korwinas-Mikke dalyvaus ir šių metų gegužę vyksiančiuose Lenkijos prezidento rinkimuose. Rinkimų favoritu laikomas dabartinis prezidentas B. Komarowskis. Daugumos apklausų duomenimis, jis turi realų šansą laimėti rinkimus dar pirmajame ture. Jei tai jam nepavyks, antrame ture teks varžytis su TT kandidatu Andrzejumi Duda, kuris, kaip rodo apklausos, pirmame ture turėtų surinkti 15–30 proc. balsų. J. Korwinui-Mikke prognozuojami 2–7 proc. balsų ir 3–6 vieta.

    Kaip klostysis tolesnė šio politiko karjera, sunku pasakyti. Kadangi politikui jau 72 metai, vargiai tikėtina, kad politikos viršūnėje jis išsilaikys ilgai. Tačiau po šių metų parlamento rinkimų jo vadovaujamas judėjimas turi galimybių tapti valdančiosios koalicijos dalimi. Tokiu atveju, ekscentriškų politikų galime išvysti ir aukštuose Lenkijos valdžios postuose.

  • ATGAL
    Antonas von Gravrockas: Rugpjūčio pučo metu A. Saudargą lydėjau į emigraciją
    PIRMYN
    Krymo aneksijos metinės: džiaugsmas melo fone
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.