Cunamis, pasiekęs Reichstagą | Apžvalga

Įžvalgos

  • Cunamis, pasiekęs Reichstagą

  • Temos: Politika
    Data: 2011-04-01
    Autorius: Ieva Liucija ŽYGAITĖ

    Japonijos cunamio banga pasiekė ir Vokietijos Reichstagą. (D. Žvirblio nuotr.)

    Japonijoje kilęs žemės drebėjimas ir iškart po jo ėjęs cunamis, sukėlęs avariją Fukushimos atominėje elektrinėje, vėl atgaivino emocingą diskusiją apie atominių elektrinių saugumą Vokietijoje. Dar praėjusį rudenį Bundestage po audringų diskusijų priimtas Vyriausybės parengtas energetikos konceptas, sukėlęs didelį atgarsį visuomenės informavimo priemonėse. Nors turintis ambicingus atsinaujinančių šaltinių energetikos plėtros planus, konceptas buvo smarkiai kritikuojamas dėl atominių elektrinių darbo pratęsimo vidutiniškai dvylika metų.

    Žinia apie kritinę padėtį Fukushimoje išprovokavo diskusiją, prilygstančią cunamio bangai. Nė viena pasaulio valstybė į įvykius Japonijoje nereagavo tokiais konkrečiais veiksmais kaip Vokietija – kanclerė Angela Merkel greitai įvertino esamą padėtį ir tendencijas. Po neilgai trukusios tylos A. Merkel paskelbė apie specialų moratoriumą, kuriuo trims mėnesiams stabdomas septynių seniausių šalies atominių jėgainių darbas, kitose dešimtyje jėgainių bus atliekamos saugumo lygio patikros. Pagal moratoriumą numatyta ieškoti būdų, kaip dar labiau paspartinti atsinaujinančių šaltinių energetikos plėtrą: siekiama naujai įvertinti šalies energetinę infrastruktūrą ir paramos atsinaujinančių šaltinių energetikai galimybes bei toliau aktyviai spręsti atominių atliekų saugojimo klausimą.

    A. Merkel. (ELP nuotr.)

    Kanclerė taip pat planuoja inicijuoti diskusiją pasauliniu ir  europiniu lygmeniu. A. Merkel pabrėžė, kad „saugumo kriterijai Vokietijoje yra viena, jie yra svarbūs, tačiau saugumo standartai Europoje, saugumo sulyginamumo klausimas, o taip pat tarptautiniai saugumo standartai, taip pat yra labai svarbūs“. Pasak aplinkos ministro Norberto Roettgeno, moratoriumas atveria galimybę diskusijai su skirtingomis visuomenės grupėmis ir sutiekia galimybę dar kartą apsvarstyti atominės energetikos klausimą „be jokių tabu“.

    Avarija Fukushimoje atgaivino pamažu rimstančias aistras dėl atominių jėgainių darbo pratęsimo prieš pat šiųmetį žemių parlamentų rinkimų maratoną, tapdama puikiu rinkimų įrankiu opozicijos rankose. Opozicinės socialdemokratų partijos lyderis Sigmar Gabrielis pareiškė, kad pratęsdama atominių elektrinių darbo terminus kanclerė „saugumą iškeitė į pinigus“, ir pareikalavo skubiai priimti specialų įstatymą dėl visiško septynių seniausių šalies elektrinių sustabdymo. Neverta abejoti, kad įspūdingai pakilę žaliųjų reitingai ir pribloškianti sėkmė iki šiol konservatyvia laikytoje Badeno-Viurtembergo žemėje neapsiėjo be naujai atgimusios diskusijos apie atominės energetikos ateitį ir pakartotinai mobilizuotų protesto akcijų ptieš tolimesnį jėgainių eksploatavimą.

    Taigi svarstant atominės energetikos klausimą, kanclerei teko nelengva užduotis: viena vertus, nesukompromituoti vos prieš pusmetį priimto sprendimo pratęsti jėgainių veikimo terminus, kita vertus, atsižvelgti į dabartines visuomenės nuotaikas ir rinkėjų lūkesčius. Padėtį prieš rinkimus Vokietijos konservatoriams apsunkino ir taip reikalingo stabilumo stygius. Pasikartojantys vieši konfliktai su koalicijos partneriais liberalais ir populiariausio šalies politiko, krašto apsaugos ministro Karl-Theodor zu Guttenbergo atsistatydinimas konservatyviajam flangui ypač nepalankūs rinkimų atžvilgiu.

    Staigi Vokietijos reakcija į šią avariją leidžia suprasti, kad energetika, ypač atominė, vokiečiams yra nepaprastai jautri tema. Tikėtina, kad situacija Fukushimoje ir jos atgarsiai Vokietijoje paskatins kanclerę dar stipriau orientuotis į atsinaujinančias energijas, o galbūt net keisti planus ir imti ankščiau nei numatyta visam laikui stabdyti kai kurių elektinių veiklą. Tačiau dar labiau pagreitinant perėjimą prie atsinaujančių šaltinių energetikos, Vokietijai kyla pavojus šiuo klausimu izoliuotis tarptautinėje erdvėje, o ypač Europos Sąjungoje. Staigus perėjimas prie „žaliosios energijos“ neigiamai atsilieptų ir šalies ekonomikai.

    Todėl kanclerės siekis perkelti aktualią diskusiją apie atominės energetikos ateitį ir bendrą Europos energetinį landšaftą į ES lygmnenį – išmintingas ir sveikintinas. Tačiau skirtingas didžiųjų valstybių narių požiūris į branduolinę energetiką verčia abejoti apčiuopiama šio žingsnio sėkme artimiausiu laiku. Kol svarbiausi energetiniai sprendimai lieka nacionaliniu prioritetu ar kol nėra svarios grandies, jungiančios labai skirtingus valstybių narių požiūrius į energetiką, reikšmingi sprendimai ES lygiu nėra tikėtini. Tačiau rimta ir išsami diskusija ES lygmeniu ilgainiui galėtų būtų naudinga ne tik Vokietijai: aktyvus ir nuoseklus bendros energetikos koordinavimas galėtų palankiai atsiliepti daugumai ES narių, tarp jų ir Lietuvai.

  • ATGAL
    Revoliucijos arabų šalyse: raida ir priežastys
    PIRMYN
    Pasaulis susirūpinęs branduolinės energetikos saugumu
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.