D. Camerono šantažas Europos Sąjungai: Europa turi laiko pasitaisyti iki 2015 metų | Apžvalga

Vieningoji europa

  • D. Camerono šantažas Europos Sąjungai: Europa turi laiko pasitaisyti iki 2015 metų

  • Data: 2013-02-26
    Autorius: Raminta Žūsinaitė

    Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Davidas Cameronas Reuters/Pascal Lauener/X90074/Scanpix nuotrauka

    Visoje Europoje karštas diskusijas sukėlė Jungtinės Karalystės premjero Davido Camerono pasakyta kalba, kurioje atvirai pažeriama aršios kritikos Europos Sąjungai ir, be kita ko, britų rinkėjams pažadamas referendumas dėl išstojimo iš ES. Kalba susilaukė gausybės įvairiapusiškų vertinimų: vieni griežtai pasmerkė tokį savanaudišką premjero D. Camerono požiūrį, kiti vertino tai tiesiog kaip populistines šnekas, siekiant pasikelti reitingus ir laimėti balsų ateinančiuose rinkimuose, o dar kiti, atvirkščiai, kalbą priėmė labai palankiai ir sveikino D. Cameroną už drąsą išsakyti Europos Sąjungai kritiką, kuriai pagrindo tikrai būta.

    „Taika pasiekta, reikia kurti gerovę“

    Iš tiesų D. Camerono kalba sudėliota ypač preciziškai ir tikslingai. Pirmiausia, ministras pirmininkas šlovina bendrą Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos istoriją, pabrėžia, kad Jungtinė Karalystė visada kovojo už Europą ir kartu su ja siekė užtikrinti taiką. Tačiau, anot jo, taika Europoje yra jau pasiekta ir už tai, žinoma, jis visą savo pagarbą atiduoda Europos Sąjungai bei NATO. Todėl šiandien ES tikslas nebėra laimėti taiką, o užtikrinti ES piliečiams gerovę.

    D. Cameronas teisinasi, kad tam tikrą Jungtinės Karalystės mąstyseną suformavo jos geografinė padėtis. Jungtinė Karalystė turi tautos, gyvenančios saloje, charakterį: nepriklausoma, tiesi, aistringa savo suvereniteto gynėja. Teigdamas, kad Jungtinė Karalystė tikrai nori gero ne tik sau, bet ir visai Europos Sąjungai, D. Cameronas savo kalboje pabrėžė tris esmines problemines Europos Sąjungos sritis. Pirmiausia, svarbios problemos euro zonoje. Akivaizdu, kad Jungtinė Karalystė, pati nebūdama euro zonos narė, nėra patenkinta tuo, kad turi aukotis ir savo finansiniais ištekliais prisidėti prie krizės ištiktų šalių gelbėjimo. Antra, D. Cameronas įžvelgia didžiulę Europos konkurencingumo stoką. Prognozuojama, kad Europos dalis pasaulio produkcijoje per ateinančius du dešimtmečius turėtų sumažėti kone trečdaliu. Šiuo metu europiečiai sudaro tik 7 proc. visų pasaulio gyventojų, sukuria apie 25 proc. pasaulio BVP, tačiau turi finansuoti 50 proc. viso pasaulio socialinių išlaidų. Skaičių nepaneigsime, tad D. Cameronas teisus, sakydamas, kad neskatindama konkurencingumo Europa gerokai atsiliks nuo kitų pasaulio regionų. Ir trečias dalykas – didžiulis atotrūkis tarp Europos Sąjungos ir jos piliečių, kuris per pastaruosius metus ypač išaugo. Anot premjero, tai rodo demokratinės atskaitomybės trūkumą, kuris ypač jaučiamas Britanijoje.

    Taigi, jei ES neatsižvelgs į šias Jungtinės Karalystės pastabas, kurios iš tiesų yra akivaizdžios ir suprantamos pačiai Europos Sąjungai, britai grasina pradėti lūkuriuoti prie išėjimo durų…

    Didesnio suvereniteto ištroškusi Jungtinė Karalystė

    Tačiau kokius „vaistus“ Jungtinės Karalystės premjeras siūlo ES? Anot jo, pirmiausia Europos Sąjunga turėtų siekti ne politinės integracijos, o bend­ros rinkos, ypač paslaugų, energetikos ir skaitmeniniame sektoriuose. Svarbu, kad ES gebėtų geriau kontroliuoti savo biudžetą ir nutraukti neveikiančias programas.

    D. Cameronas, žinoma, žvelgia iš Jungtinės Karalystės perspektyvų, todėl norėtų lankstesnės Sąjungos, kurioje laisvos šalys narės dalijasi bendromis sutartimis ir institucijomis bei drauge siekia idealaus bendradarbiavimo saugumo, energetikos, klimato kaitos, skurdo mažinimo srityse ir kt.

    Britams labai svarbu išlaikyti tam tikrą suverenumą, todėl jie prašo ES, kad šalys narės galėtų susigrąžinti savo galią, o ne atvirkščiai – visa galia būtų sutelkta centrinėje Europos valdžioje. Kadangi britai neketina prisijungti prie euro zonos, jie piktinasi, kad ES neužtenka bendros rinkos ir Šengeno, o skatinama dar didesnė politinė ir pinigų sąjunga. D. Cameronas tiesiai šviesiai siūlo Europos Sąjungai iš naujo peržiūrėti sutartį ir pakeisti esminius jos principus britų siūlomu keliu.

    Taigi pažėręs kritikos D. Cameronas iškelia Europos Sąjungai ultimatumą: arba Europos Sąjunga per ateinančius porą metų imsis atitinkamų veiksmų šioms problemoms spręsti, arba Jungtinė Karalystė skelbia referendumą, likti ar išstoti iš ES. Žinoma, viskas nėra taip paprasta. Visų pirma, ministras pirmininkas ir jo atstovaujama Konservatorių partija turi laimėti parlamento rinkimus 2015 metais. Tuomet jie esą pasižada, kad dar per pirmą buvimo valdžioje pusmetį surengs referendumą.

    Jungtinės Karalystės premjeras savo kalboje pats pripažįsta, kad šiandien skelbti tokį referendumą būtų visiškai klaidingas žingsnis, nes Europos Sąjunga šiuo metu vis dar yra kitimo būsenoje, vis dar kapanojamasi iš krizės ir gali būti, kad artimiausiu metu ji pasieks patenkinamą būklę.

    Tačiau D. Camerono žinutė aiški ir principinga: Jungtinė Karalystė daugiau negelbės euro zonos narių, nesijungs prie fiskalinio susitarimo, stengsis į valstybės rankas susigrąžinti teisingumo ir vidaus reikalus, sieks tam tikrų saugiklių kuriamoje bankų sąjungoje.

    Europos reakcija

    Europoje į premjero D. Camerono kalbą buvo reaguota įvairiai. Tačiau didžiųjų ES valstybių narių politikai išreiškė gana vieningą poziciją šios premjero kalbos atžvilgiu. Prancūzijos prezidentas Francois Hollande‘as teigė, jog Europa turi būti priimama tokia, kokia yra, ir derėtis dėl jos referendumo būdu yra neįmanoma. „Ateityje ją galima modifikuoti, tačiau negalima siūlyti ją silpninti ar menkinti, kaip sąlygos savo pasilikimui“, – kalbėjo F. Hollandas. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent Fabius paantrino, jog Europos Sąjunga veikia ne pagal kažkieno asmeninį užsakymą. „Įsivaizduokime, kad Europa yra futbolo klubas. Prie jo prisijungęs negali imti ir sakyti: „Nagi, žaiskime regbį“, – palygino L. Fabius. Tuo tarpu Vokietijos kanclerė Angela Merkel buvo kiek nuosaikesnė: „Vokietija ir aš asmeniškai norime, kad Britanija būtų svarbi dalis ir aktyvi ES narė. Mes esame pasiruošę kalbėtis apie britų pageidavimus, bet visuomet turime turėti omenyje, kad kitos šalys turi skirtingus norus, todėl turime rasti teisingą kompromisą.“

    Europos Parlamento pirmininko Martino Schulzo įsitikinimu, D. Ca­me­rono pasisakymas buvo daugiau susijęs su Jungtinės Karalystės vidaus politika, o ne su ES. M. Schulzas taip pat pabrėžė, jog per visus buvimo ES nare metus Jungtinė Karalystė buvo ta šalis, kuri su ES turėjo lanksčiausius ir dosniausius santykius ir gavo daugiausiai autonomijos. Josephas Daulas, Europos liaudies partijos frakcijos Europos Parlamente pirmininkas teigė esąs labai nustebęs, kad po 40 metų bendradarbiavimo ir partnerystės Jungtinė Karalystė staiga nusprendė, kad ji nėra patenkinta buvimu ES ir nori persiderėti sąlygas bendrai ateičiai. J. Daulą ypač stebina tai, kad būtent konservatorių premjeras nori sugriauti savo pirmtakų Winstono Čerčilio, Haroldo Macmillano, Edwardo Heatho, Margaret Thatcher ir Johno Majoro indėlį į Europos Sąjungos kūrimą. J. Daulas pabrėžė, kad apie jokius esminių ES principų ir vertybių pakeitimus negali būti nė kalbos. Anot jo, Europa nėra tik bendra rinka, bendra valiuta ir bendrais standartais susaistyta sąjunga. Visų pirma, tai – žmonių bendruomenė, besidalijanti bendromis vertybėmis, grindžiama solidarumu ir atsakomybe.

    Skyrybų grėsmė

    Iš tiesų visi šie D. Camerono išsakyti priekaištai ir išreikšta mintis, kad ne tik Jungtinė Karalystė turėtų norėti likti Sąjungoje, bet ir ES turėtų norėti, kad Jungtinė Karalystė pasiliktų, šiek tiek primena krizės ištiktą daug metų kartu pragyvenusią porą. Jungtinė Karalystė jaučiasi per daug pasiaukojanti, per daug prarandanti ir nieko negaunanti iš ES, o štai ES mano, kad Jungtinė Karalystė yra per daug savanaudiška, nes juk santykius kuria abi pusės, tad pastangų turi įdėti abi. Bet tuomet Jungtinė Karalystė pareiškia – jei ES nepasikeis, mes išeiname. Na, bet jei labai pasistengsite ir paprašysite, galbūt ir pasiliksime… Ir štai savo kalbos pabaigoje D. Cameronas pareiškia: kažin ar galima ginčytis dėl to, kad Europos Sąjunga labai susilpnės, jei Jungtinė Karalystė pasitrauks. Ką gi, arba kuri nors pusė nusileis, arba gresia skyrybos. O juk būtų gaila po 40 metų kartu… ■

    Dr. Laurynas KASČIŪNAS: Savo kalba D. Cameronas išryškino „britiškos“ ES vizijos kontūrus

    Dr. Laurynas Kaščiūnas Martynos Trinkūnienės nuotrauka

    Šis Jungtinės Karalystės premjero Davido Camerono veiksmas daugiausia buvo skirtas vidaus politikai.  Kodėl jis padarė tokį veiksmą? Sociologiniai tyrimai rodo, kad vienas iš penkių britų konservatorių rinkėjų dėl europinių klausimų yra nusiteikęs balsuoti už Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partiją (UK Independence Party). Konservatorių viduje taip pat yra labai stipri euroskeptikų frakcija, nes britų konservatorių partija yra skėtinė, joje yra įvairių srovių, o euroskeptikų flangas stiprėja. Taigi norėdamas sumažinti euroskeptikų spaudimą ir neprarasti rinkėjų, D. Cameronas padarė tokį žingsnį. Taip jis motyvuoja saviškius, o euroskeptikai nepaleidžiami iš įtakos sferos. Manau, D. Cameronas pirmiausia išsprendė savo rinkimų dilemą.

    Kitas ne mažiau svarbus aspektas – D. Camerono kalba išryškino „britiškos“ ES vizijos kontūrus. Ir ji yra absoliučiai priešinga eurofederalistų teiginiams, jog geriausias atsakas į euro krizę – integracijos gilinimas. Britų konservatoriai remia tokią Europos Sąjungą, kokia ji buvo iki Mastricho sutarties. Tuo metu, kai visa Europa ėmė kalbėti apie Lisabonos sutartį, britų konservatoriai (su dabartiniu užsienio reikalų ministru William Hague priešakyje) pasiūlė savo Lisabonos sutarties sampratą – jie pasiūlė grąžinti Europos Sąjungą iki Mastricho sutarties laikų.

    Britų konservatoriai  Europos Sąjungą vertina kaip muitų sąjungą, integruotą bendrą rinką, bet ne daugiau. Kai tik pradedama kalbėti apie politinę integraciją, kai kalbama apie perskirstomąją politiką, sanglaudą, žemės ūkį, britai iš karto sako, kad tai nekonkurencingos politikos, jos iškraipo rinką, jas reikia reformuoti. Britai kritikuoja ES polinkį į protekcionizmą, pernelyg socialistines ir perteklines ES reguliacines normas ir siūlo skirtingų socialinių ir ekonominių modelių koegzistencijos bendros rinkos viduje koncepciją (infrastruktūros integracijai, prekybinių barjerų naikinimui – taip, reguliacinėms normoms, perskirstymo politikoms – ne). Tai savotiškas „vyšnių rankiojimosi“ scenarijus, bet net ir jis įmanomas tol, kol yra bendras vardiklis – bendra ES vidaus rinka. Pasitraukimas iš ES tikrai nebūtų tragedija Jungtinei Karalystei, nes jos interesas – dalyvavimas bendroje rinkoje, o ją užtikrinti gali ir „norvegiškas“ santykių su ES modelis.

    Kita vertus, tikrai nemanau, kad Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES scenarijus yra tikėtinas. Labiau panašu į tai, kad gali kartotis prieš tris dešimtmečius įvykęs Margaret Thatcher derybų su ES modelis. Manau, kad D. Cameronas planuoja išsiderėti kokių nors nuolaidų ar išlygų ir kartu su jomis sugrįžti į ūkanotąjį Albioną atsiklausti žmonių valios. Tiesa, prieš tai jam dar reikės laimėti parlamento rinkimus, o tai tikrai nebus lengva užduotis.

  • ATGAL
    Atšalę Rusijos ir ES santykiai
    PIRMYN
    Europa ruošiasi naujai bankų krizei?
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.