D. Junevičius: protestų Egipte iniciatoriai – išsilavinęs jaunimas | Apžvalga

Įžvalgos

  • D. Junevičius: protestų Egipte iniciatoriai – išsilavinęs jaunimas

  • Data: 2011-03-30
    Autorius: Kalbino Česlovas IŠKAUSKAS

    Dainius Junevičius (URM/ELTA, Dainiaus Labučio nuotr.)

    Nieko stebėtino, kad šiais laikais akmuo protestuotojo rankoje tampa ne toks svarbus kaip nešiojamas kompiuteris. Neramumus Egipte įvairiems apžvalgininkams iš pradžių pakrikštijus „akmenų revoliucija“, vis labiau įvertinama informacinių technologijų reikšmė. Ir svarbiausia – tas technologijas išmanančio, jomis aktyviai besinaudojančio, išsilavinusio jaunimo jėga.  Apie permainas Egipte – nuo ko viskas prasidėjo ir kaip gali baigtis – „Apžvalga“ kalbasi su Lietuvos ambasadoriumi Egipte Dainiumi JUNEVIČIUMI.

    Kaip gali baigtis „akmenų revoliucija“ Egipte?

    Turbūt netiktų taip ją vadinti, nes akmenys buvo ne protestuotojų, bet prieš juos naudotos priemonės. Kitiems patinka „Facebook‘o“ revoliucijos pavadinimas.

    Sausio mėnesį prasidėję protestai jau atnešė daug permainų. Vienos yra realios ir apčiuopiamos – buvęs prezidentas priverstas išvykti iš Kairo, šalį valdo Karinė Aukščiausioji Taryba, suspenduota parlamento veikla, suformuota nauja, galbūt pereinamoji vyriausybė, teisininkai parengė konstitucijos pataisų siūlymus, leisiančius surengti prezidento ir parlamento rinkimus. Kitos permainos – pažadėtos ir laukiamos.

    Ar vykstančios permainos yra negrįžtamos ir ves į demokratiškos santvarkos sukūrimą? Ar tikrai Karinė Aukščiausioji Taryba vykdys savo pažadus ir pasitrauks, kai bus išrinktas prezidentas ir parlamentas?.. Juk šią AT sudaro seni aukšti karininkai, dauguma senojo prezidento draugų ir bendražygių. Yra keletas dalykų, kurie leidžia tikėti, kad permainos tęsis ir atspindės protestuotojų reikalavimus. Pirmas ženklas yra tai, kad teisingumo organai ėmėsi labai ryžtingų priemonių prieš korumpuotus senosios valdžios veikėjus. Areštuoti ir laukia teismo keli korupcija kaltinami ministrai ir valdžiusios partijos vadovai, areštuotas jų, netgi prezidento ir jo šeimos narių turtas Egipte, prašoma areštuoti užsienyje esantį jų turtą. Antra, yra labai stipri opozicijos stovykla, mokanti parodyti savo jėgą ir neleisianti nevykdyti savo reikalavimų. Šiuo metu pagrindinis reikalavimas – turi būti pakeistas dar Hosnio Mubarako paskirtas premjeras ir pašalinti ministrai, susiję su NDS partija ir susitepę protestuotojų krauju, turi būti atšaukta nepaprastoji padėtis. Drįsčiau spėti, kad netolimoje ateityje taip ir atsitiks. Priešingu atveju tęstųsi konfrontacija, kurios Karinė AT nenori ir galbūt bus priversta nusileisti. Buvo bandymų išstumti protestuojantį jaunimą iš Tahriro aikštės, tačiau karinė šalies vadovybė tuoj pat atsiprašė, kad buvo panaudota jėga. Nors Karinė AT yra beveidė ir sunku ką pasakyti apie joje esančius karininkus, dar vienas dalykas yra svarbus. Didelė dalis aukštųjų karininkų mokėsi JAV karo akademijose, todėl yra matę Vakarų demokratijos, turi gerus kontaktus su JAV karinėmis struktūromis. Neabejoju, kad bus naudojamas dar vienas svertas – JAV karinė pagalba.

    Apibendrinant galima tikėti, kad Egipte dar kovo mėnesį vyks referendumas, patvirtinsiantis konstitucijos pataisas, po to bus surengti laisvi ir demokratiški prezidento ir parlamento rinkimai, bus atšaukta nepaprastoji padėtis, susirinkęs parlamentas iš esmės pakeis visą konstituciją.

    Lieka daug kitų nežinomųjų – ar iki rinkimų suspės susiformuoti autentiškos politinės struktūros, ar griūvančios NDS partijos nariai nesugebės „pakeisti kailio“, kokio palaikymo sulauks Musulmonų brolijos įsteigta partija ir kuris – radikalusis ar nuoseklusis – sparnas joje nugalės, ir t.t. Be abejonės, Egipto kaimynai ir regiono valstybės labai atidžiai stebi vidaus permainų įtaką dvišaliams santykiams ir Artimųjų Rytų taikos deryboms.

    Kokios sukilimų arabų šalyse pagrindinės priežastys?

    Nosinė gelbėjo nuo ašarinių dujų. Tahriro aikštė už kelių šimtų metrų, bet arčiau tą dieną jau negalėjome prieiti. (A. Junevičienės nuotr.)

    Dabartiniai įvykiai Egipte, galbūt ir kitose arabų šalyse primena Rytų Europos valstybių išsivadavimą prieš du dešimtmečius. Vaizdžiai sakoma, kad ugnį arabų šalyse sukėlė vienas Tunise uždegtas degtukas. Pratrūko nepasitenkinimas, kurį kėlė visos šių valstybių ydos – ilgamečiai autoritariniai režimai, žmogaus priespauda, policinė valdžia, demokratinių laisvių nebuvimas, vienpartinė sistema, išsikerojusi korupcija ir nepotizmas, skurdas ir sunki ir negerėjanti ekonominė padėtis, atsiradusi ne dėl objektyvių ekonominių priežasčių, bet dėl neefektyvus valstybės turto valdymo ir nekontroliuojamo valdžioje esančių savanaudiškumo. Nors protestus inicijavo išsilavinusio jaunimo grupės, nepasitenkinimas suvienijo visų sluoksnių, amžių, religijų, politinių pažiūrų atstovus visame Egipte. Spėčiau, kad senąją santvarką palaikė apie 10 proc. gyventojų, tiesiogiai susijusių su valdančiaisiais sluoksniais ir dėl revoliucijos nemažai praradusių. Tačiau svarbu, kad daug verslininkų, per pasipriešinimo laikotarpį patyrusių finansinių nuostolių, pasisako už reformas, tikėdamiesi ne tik demokratinių laisvių, bet laisvės ir aiškumo verslo pasaulyje.

     
    Kokios įtakos šis pakilimas turės ES ir Lietuvai?

     

     

     

    Tahriro aikštė. (A. Junevičienės nuotr.)

    Jei demokratiniai procesai Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje bus sėkmingi, jie atneš tik politinės naudos. ES dialogas su demokratinėmis šalimis turėtų būti aiškesnis ir abipusiškai naudingas. Izraelyje jaučiamas nerimas, kad Egipte gali įsigalėti Izraeliui priešiškas radikalusis islamas ir žymiai padidėtų grėsmė Izraelio Valstybei ir saugumo situacijai regione. Nors tokios įvykių eigos negalima atmesti, manau, kad jos tikimybė yra nedidelė dėl įvairių priežasčių, iš kurių paminėčiau santykinį Egipto visuomenės ir elito brandumą. Apmaudu, kad būtent šiomis grėsmėmis prezidentas H. Mubarakas kelis dešimtmečius šantažavo ir Izraelį, ir JAV, šitaip motyvavo nepaprastosios padėties reikalingumą, slopino bet kokią opoziciją, toleravo ir skatino policijos savivalę.

    Ar saugūs lietuviai Egipte?

    Šiuo metu Egipte yra santykinai saugu. Žinoma, niekas nėra apsaugotas nuo teroristinių aktų, kriminalinių elementų, beprotiško vairavimo, alkanų ryklių jūrose ir smulkių sukčių apgavysčių prie turistinių objektų. Taip pat turistams Kaire patarčiau laikytis atokiau nuo demonstracijų ir stambesnių protestuotojų susibūrimų, nes visai netikėtai taikios akcijos gali virsti susirėmimų lauku. Jei dar nesugrįžo, tai tikrai netrukus sugrįš tie laikai, kai užsieniečiai Egipte jautėsi saugūs.

  • ATGAL
    Islamo revoliucijų eksportas: kas toliau?
    PIRMYN
    Kaimynystės politika iš Rytų traukiasi į Pietus
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.