D. Trumpo vizitas Varšuvoje. Ką praleidome? | Apžvalga

Vieningoji europa

  • D. Trumpo vizitas Varšuvoje. Ką praleidome?

  • Data: 2017-09-06
    Autorius: Albert Komar

    JAV prezidento Donaldo Trumpo vizitas Varšuvoje tapo kone ryškiausiu pastarųjų metų politiniu įvykiu Vidurio Europos regione. Į susitikimą su JAV prezidentu atvyko dauguma kaimyninių valstybių lyderių, o stipriausios pasaulio valstybės vadovo žinia mums buvo aiški ir išsakyta laiku – Amerika remia Vidurio Europos valstybių kooperaciją ir garantuoja NATO aljanso įsipareigojimus jo nariams. Vis dėlto, informaciniame chaose, kuris supo D. Trumpo vizitą, Lietuvos viešojoje diskusijoje buvo praleistas vienas svarbus šio apsilankymo aspektas.

    Priešingai nei galima buvo susidaryti įspūdį iš žiniasklaidos, D. Trumpo vizitas neapsiribojo įspūdinga ir kone istorine kalba prie paminklo Varšuvos sukilimo didvyriams. Ilgojoje perspektyvoje žymiai reikšmingesnis bus D. Trumpo dalyvavimas aplink Lenkiją ir Kroatiją buriamos Trijų jūrų iniciatyvos posėdyje. Trijų jūrų iniciatyva yra Lenkijos ir Kroatijos pernai vasarą inicijuotas valstybių tarp Adrijos, Baltijos ir Juodosios jūrų susivienijimas, kurio nariais tapo Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Čekija, Slovakija, Austrija,Vengrija, Slovėnija, Kroatija, Bulgarija ir Rumunija.

    Nors Lenkijos prezidento kanceliarijos pasiūlytos iniciatyvos pavadinimas primena iki šiol vystytą ir su valdančiosios Teisės ir Teisingumo partijos geopolitine tradicija dažnai siejamą Intermarium (Tarpjūrio) projektą, tarp šių dvejų vizijų yra esminis skirtumas. Intermarium nuo pat savo ištakų, menančių tarpukarį, buvo Lenkijos palaikomas politinės regiono valstybių integracijos projektas, nukreiptas prieš nacionalsocialistinės Vokietijos ir SSRS keliamas grėsmes. Šią Lenkijos geopolitinę koncepciją tarpukariu buvo bandyta įgyvendinti nepaisant kitų regiono valstybių valios, dėl ko iniciatyva reikšmingo palaikymo nesulaukė. Požiūris į Intermarium projektą nesikeitė ir XX a. pabaigoje Vidurio Europos valstybėms atkūrus nepriklausomybę. Diskusijų dėl galimų Vidurio Europos kooperacijos formatų metu Intermarium pagrindu sukurtos koncepcijos buvo pranašiausios, tačiau dėl įvairių šalių istorinės patirties vertinamos gana skeptiškai. Be to, Intermarium turi neigiamą potekstę ir Vakaruose – Vakarų valstybės interpretuoja šį projektą kaip siekį sukurti alternatyvą ES, o šiuolaikinė Vokietija Intermarium vertina kaip antivokišką iniciatyvą.

    Tuo tarpu Trijų jūrų iniciatyva iš esmės keičia regioninės politikos žaidimo taisykles. Visų pirma ir bene svarbiausia – iniciatyva nenumato politinės integracijos ir yra nukreipta į jos narių infrastruktūros plėtrą. Šios iniciatyvos rėmuose ketinama įgyvendinti tokius projektus kaip „Rail Baltica“, „Via Carpathia“ ir strateginių dujotiekių plėtrą, kurią parėmė ir susitikime viešėjęs D. Trumpas. Remiantis teoriniais valstybių integracijos modeliais, nesant bendram tapatybiniam pagrindui ir stokojant stipraus integracinio centro, būtent ekonominė integracija turi didesnę sėkmės tikimybę.

    Antra, Trijų jūrų iniciatyvos darbotvarkė bus realizuojama Europos Sąjungos paramos fondų rėmuose (dėl to prisijungti prie susivienijimo nebuvo pakviesta Ukraina), todėl abejonės dėl iniciatyvos kolizijos su ES politika yra nepagrįstos, o projektas potencialiai gali sulaukti paramos iš ES senbuvių.

    Trečia, visi minėti infrastruktūriniai projektai gali būti įgyvendinti kelerių metų perspektyvoje, kas demonstruos aiškią bendradarbiavimo naudą ir galimai paskatins valstybes aktyviau įsitraukti į iniciatyvą. Bendradarbiaudamos Vidurio Europos šalys gali reikšmingai padidinti ir investuotojų susidomėjimą regionu. Nepakankamai išvystyta ir nuo Vakarų Europos atsilikusi infrastruktūra yra visų pokomunistinių šalių bruožas. Išvystytas susisiekimas yra ypač svarbus, norint pritraukti į regiono valstybes užsienio darbdavius – potencialių investuotojų klausimas apie susisiekimą dažniausiai eina paraleliai su klausimais apie patalpas verslui įkurti.

    Kita vertus, Trijų jūrų iniciatyvos ateitis toli gražu ne rožėmis klota. Po griausmingo ir žinią pasauliui nusiuntusio regiono vadovų susitikimo su JAV prezidentu priešakyje šis formatas susidurs su pilka įgyvendinimo kasdienybe. Už susitikimo Varšuvoje organizavimą atsakingi ir galutinę iniciatyvos koncepciją išgryninę Lenkijos prezidentūros tarptautinių santykių biuro darbuotojai vieni nepatemps dvylikos regiono valstybių traukinio dar toliau. Anot daugelio Lenkijos ekspertų, tam, kad projektas išliktų gyvybingas, jis turi būti vystomas visų susijusių Lenkijos ministerijų. Kol kas iniciatyvos perimti Lenkijos prezidentūros įžiebtą deglą iš vyriausybės pusės nedaug.

    Tiek pati Trijų jūrų iniciatyva, tiek galima jos stagnacijos perspektyva atveria naujas galimybes Lietuvai santykiuose su Lenkija. Kitaip nei kroatai, nesugebėjome (ir net nebandėme) Lenkijai pasiūlyti jos susidomėjimo verto regioninio bendradarbiavimo projekto, todėl privalome išnaudoti galimybes veikti esamame formate, tampant viena iš aktyviausių susivienijimo valstybių. Vien Lenkijos valdančiųjų iniciatyvos išlaikyti šį projektą nepakaks, dėl ko bus reikalingi aktyvūs partneriai.

    Lenkijos prezidento vykdoma užsienio politika šiuo metu yra nukreipta tik į šalies interesų įgyvendinimą ir apčiuopiamų rezultatų rinkėjams demonstravimą. Todėl nei baudžiauninkiškas valdančiųjų nuolankumas dėl asmenvardžių, nei opozicijos kalbos apie bendrą konservatyvią ateitį nepaskatins susidomėjimo mumis. Privalome ieškoti naujų prieigos prie Lenkijos valdančiojo elito galimybių, o išradingai panaudoję Trijų jūrų formatą galime jas atrasti. ■

  • ATGAL
    Erdogano kelias vienvaldystės link
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.