Dabartinė valdžia veja iš Lietuvos verslą | Apžvalga

Valstybės naujienos

  • Dabartinė valdžia veja iš Lietuvos verslą

  • Institucijos: Vyriausybė
    Data: 2016-10-04
    Autorius: Gytis Žakevičius

    Kairiųjų valdžios pasyvumas ir negebėjimas sukurti verslui palankias sąlygas, privedė prie skaudžių pasekmių – iš Lietuvos masiškai emigruoja verslas. Emigruojantis verslas su savimi nusineša ir čia sukurtas darbo vietas, bedarbiais palikdamas tūkstančius darbuotojų.

    Keturi prarasti metai

    Dabartinė kairiųjų vyriausybė baigia savo ketverių metų kadenciją. Tad dabar yra tas metas, kai galima įvertinti išrinktųjų kadencijos darbus. Visgi geriausiai patys už save kalba nuveikti dirbai bei pasiekti rezultatai. O pasiekimai yra tokie, apie kuriuos valdžios atstovai nenori kalbėti – iš Lietuvos išvažiuoja ne tik žmonės, bet emigruoja ir verlas. Norint įvertinti šios vyriausybės ekonominius laimėjimus, verta į pagalbą pasitelkti du kriterijus – pritrauktų užsienio investicijų kiekį bei mastą ir Lietuvoje jau veikiančių verslo plėtojimosi bei augimo rodikius. Dėja, tačiau per ketverius paskutinius metus į Lietuvą neatkeliavo nė viena didelė užsienio kompaniją. Tik su nostalgija galime prisiminti, kaip asmeninėmis buvusio premjero Andriaus Kubiliaus pastangomis į Lietuvą buvo prisišauktos tokios visame pasaulyje gerai žinomos kompanijos kaip Barclays ar Western Union. Ir nors negalima teigti, kad užsienio kapitalas visai aplenkė Lietuvą – pavienės užsienio įmonės investuoja Lietuvoje, tačiau tai vyksta labiau iš inercijos, o ne dėl A. Butkevičiaus darbo.

    Kitas kriterijus, kuriuo galima įvertinti dabartinę vyriausybę, yra kaip sparčiai auga ir plečiasi lietuviškas verslas, arba užsienio verslas, kuris jau yra investavęs Lietuvoje. Čia situacija seniai jau tapusi itin pavojinga – viena iš didžiausių lietuviško kapitalo įmonių „Vilniaus prekyba“, kuri kontroliuoja Maxima prekybos tinklus ir Akropolis centrus, jau prieš porą metų perkėlė savo būstinę, o kartu ir sumokamus mokesčius į užsienį. Vienas turtingiausių Lietuvos verslininkų Arvydas Avulis, kuriam priklauso koncernas „Hanner“, savo įmonių grupės valdymą taip pat iškėlė iš Lietuvos į Estiją ir viešai išsakė savo neigiamą poziciją dėl dabartinės valdžios požiūrio į vietinį verslą. Lietuvoje ne itin patogiai jaučiasi ir užsienio kapitalas – štai visai neseniai Alytuje veikusi „Coca Cola“ gamykla paskelbė, kad perkelia savo produkciją iš Lietuvos į Lenkiją, bulvių traškučių milžinė „Estrella Baltics“ savo produkciją taip pat perkelia į Lenkiją, Norvegijos įmonė „Orkla“, kuri valdo padažų fabriką „Suslavičius – Felix“, savo produkciją iškelia į Latviją, Švediją ir Austriją.

    Lietuva ne tik kad nebepritraukia naujų didelių užsienio investuotojų, bet ir nesugeba išlaikyti ir sudaryti palankias ekonomines sąlygas čia veikiančioms įmonėms. Visgi valdančioji dauguma ir toliau ignoruoja problemą, nesiima jokių veiksmų ją spręsti bei apsimeta, kad viskas su Lietuvos mokestine sistema yra  gerai. Pastaruosius ketverius metus Lietuvos ekonomika dreifavo, ekspertai yra įsitikinę, kad dar tokie ketveri metai gali paversti Lietuvą visišku Europos Sąjungos užkampiu.

    Cinizmo viršūnė

    Visgi ši vyriausybė pasižymi keliais bruožais, už kuriuos ji drąsiai, jei tai būtų aktorių įvertinimai, Hollywood‘o apdovanojimuose būtų nominuota oskarais. Pirmas apdovanojimas būtų įteikiamas už gebėjimą ignoruoti problemą ir apsimesti, kad jos visai nėra. Toks įžūlus melavimas bei žongliravimas skaičiais kairiųjų vyriausybėje dar buvo pastebimas praėjusioje kairiųjų kadencijoje, kai tuometinis finansų ministras įsikibęs laikėsi pozicijos, kad ekonominės krizės nėra, o globalūs ekonominiai reiškiniai aplenks Lietuvą. Dėl to tęsė išlaidavimo politiką. Kur visa tai nuvedė, nesunkiai galime prisiminti. Gaila, tačiau ir dabartinė vyriausybė tęsia įžūlaus melavimo bei problemų ignoravimo tendenciją.

    Antras apdovanojimas A. Butkevičiaus vyriausybei būtų skiriamas už nekompetenciją ir nenorą realiai pradėti darbus. Kiekvienas save gerbiantis šalies premjeras, matydamas, kad verslas iš šalies emigruoja, ryžtingai imtųsi veiksmų bei priemonių susidariusiai situacijai gelbėti. Tos priemonės galėtų būti mokestinės lengvatos, jau nekalbant apie ilgalaikį šalies konkurencingumo didinimą. Tačiau kaip ir buvo galima tikėtis, kairieji ar dėl kompetencijos, ar dėl noro stokos pasyviai stebi, kaip iš Lietuvos traukiasi ne tik stambus šalies ūkis, bet ir anksčiau Lietuvoje investavę užsieniečiai.

    Tačiau didžiausias apdovanojimas dabartinei valdžiai būtų skiriamas už cinizmą. Bandoma sudaryti įspūdį, kad gėrimo „Coca Cola“ ar bulvių traškučių gamintojo „Estrella“ pasitraukimas iš Lietuvos yra pozityvus dalykas. Juk šis amerikietiškas gėrimas turi nemažai cukraus savyje, o bulvių traškučiai taip pat neturi nieko bendro su sveika gyvensena. Tad viską bandoma įvilkti į pozityvo rūbą, neva, kad šių verslų pasitraukimas iš Lietuvos yra naudingas Lietuvos žmonėms, nes bus išgeriama bei suvalgoma mažiau nesveiko maisto. Deja, tai yra tik dar vienas pavyzdys, kaip vyriausybė ciniškai žiūri į Lietuvos ekonomiką. Reikia suprasti, kad didžioji dalis šiose gamyklose pagamintos produkcijos yra eksportuojama į kitas šalis ir tik menka dalis yra realizuojama Lietuvoje. Antras argumentas yra tai, jog nesveiko maisto suvartojimas šalyje niekaip nekorealiuoja su jo pagaminimu Lietuvoje, nes šios produkcijos gamintojai, perkėlę savo fabrikus į kaimynines šalis, ir toliau sėkmingai eksportuos savo gaminius į Lietuvą, o mūsų šalies gyventojai ir toliau naudos juos. Trečias aspektas yra tai, kad Lietuva šioje situa­cijoje pralaimėjo – besitraukiantis užsienio kapitalas atleidžia šimtus įmonių darbuotojų, šalies biudžetas praras mokesčius, kuriuos būtų sumokėję šie fabrikai, jeigu būtų likę Lietuvoje. Taip pat nereikia pamiršti, kad Lietuvos ūkininkai tiekė didelius kiekius savo derliaus šiems fabrikams. Iš lietuviškų bulvių buvo gaminti „Estrella“ bulvių traškučiai, o į „Coca Cola“ gėrimą dėtas cukrus pagamintas iš lietuviškų cukrinių runkelių. Paprastai sakant, aplinkui šias gamyklas buvo susitelkę tiek ūkininkai, tiek ir kitų verslo šakų atstovai, kaip logistai, tiekėjai ir t.t. Visi jie arba praras darbus, užsakymus, arba stipriai turės susimažinti diržus.

    Tačiau cinizmo viršūnė yra tai, jog net ir suprantant šios problemos mastą  bei reikšmę Lietuvos ekonomikai, mūsų premjeras, kuris save visuomet pristato kaip didžiu ekonomistu, ir toliau tvirtina, kad šių nesveiką maistą gaminančių bendrovių pasitraukimas iš Lietuvos yra sveikintinas dalykas. Čia pat dar yra kliedima apie algų ir pensijų šalyje didinimą. Belieka tik paklausti ekonomisto premjero, kas tą ekonominę gerovę suneš, kad yra norima didinti minėtus dalykus.

    Lietuva virsta filialų šalimi

    Jeigu ministro pirminko cinišką atsakinėjimą dėl nesveiko maisto fabrikų pasitraukimo iš Lietuvos galime įvertinti kaip ekonomikos žinių stoką, tai štai Statistikos dapartamento pateikiami duomenys apie iš Lietuvos emigruojantį verslą verčia susimąstyti. Prieš kelerius metus dėl vienokių ar kitokių priežasčių iš Lietuvos emigravo apie 1,45 milijardai eurų. O pernai iš Lietuvos išvažiavo apie 2,3 milijardai eurų. Tendencija yra aiški – Lietuvoje esančios sąlygos netenkina verslo. Yra akivaizdu, kad jeigu situacija nepasikeis, ateityje padėtis tik blogės. Per pastaruosius metus Lietuvoje veikiančių įmonių eksportas sumažėjo apie 7,5 proc. Verslas aiškiai siunčia signalus, kad esančiomis sąlygomis jie nėra konkurencingi dėl to ir kelias ten, kur šalies politikams rūpi verslas.

    Visai neseniai buvo oficialiai paskelbta, kad jungiasi Lietuvoje veikiantys bankai – DNB ir „Nordea“ bankai steigia vieną banką Baltijos šalims. Tai, jog pastarieji bankai jungiasi į vieną, reiškia, kad konkurencija bankiniame sektoriuje dar labiau sumažės. Visgi svarbiausia žinia yra tai, kad naujojo banko centrine būstine pasirinkta Estija. Lietuvos rinka yra pati didžiausia iš visų trijų Baltijos valstybių, visgi bankas pasirinko Taliną, nes ten yra sukurtos palankesnės sąlygos verslo plėtrai.

    Naujojo banko valdytojai spaudos konferencijoje aiškiai pasakė, kodėl pasirinko Estiją, o ne savo didesne rinka viliojusią Lietuvą. Pagrindinės priežastys buvo įvardijamos, kad Lietuvoje mokestinės, administracinės ir teisinės sąlygos yra ženkliai prastesnės nei Estijoje. Po tokio verdikto premjeras turėtų rimtai susiimti ir pradėti reformuoti minėtas sritis. Tačiau valdančioji dauguma ir toliau išlieka kurčia verslui ir ignoruoja siunčiamus signalus.

    Besitraukiantys bankai Lietuvoje steigia tik filialus, o visas bankų valdymas ir pagrindiniai mokesčiai bus sumokami kaimyninėje Estijoje. Yra akivaizdu, kad jeigu tokia kurčia politika tęsis ir toliau, tapsime filialų šalimi.

    Priežastys, kodėl verslas emigruoja iš Lietuvos

    Ieškant atsakymų, kodėl verslas emigruoja iš Lietuvos, vieno atsakymo surasti neįmanoma. Dažnai tokį apsisprendimą lemia ne viena, o daugelis priežasčių. Kartais verslininkai nutaria perkelti verslą ir dėl subjektyvių arba asmeninių dalykių. Visgi tai, jog Lietuvoje masiškai emigruoja verslas, verčia išsamiau pažvelgti į šalies ekonomines aplinkybes.

    Dažniausiai lietuviški pinigai yra investuojami į kaimynines šalis – Latviją ir Estiją, investicijų dėmesio sulaukia Olandija bei Kipras. Nors tikslių duomenų nėra, tačiau galima daryti prielaidą, kad ir kaimyninė Baltarusija susilaukia vis didesnių investicijų iš Lietuvos. Taigi pirma prielaida yra tokia, jog neretais atvejais yra pasirenkama kaimyninė valstybė, kuri turi didesnę rinką ir gali pasiūlyti didesnius grąžos rodiklius.

    Lietuviškas verslas labai dažnai tiesiogiai savo verslo neiškelia iš tėvynės, tačiau įregistruoja turto valdymo bendrovę užsienyje. Fiziškai verslas egzistuoja Lietuvoje, tačiau oficialiai jis yra perkeliamas į užsienio valstybę. Tai savo ruožtu reiškia, kad Lietuvoje veikiantis verslas mokesčius sumoka ne į Lietuvos biudžetą, bet į biudžetą tos užsienio valstybės, kurioje yra oficialiai registruotas. Ekspertai prognozuoja, kad ši tendencija ir ateityje bus ryški ir, jeigu valdžia nesiims jokių aktyvių veiksmų, ji tik dar labiau stiprės. Pagal neseniai Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliktą apklausą aiškiai matyti, kad net 70 proc. apklaustų verslininkų nėra patenkinti valdžios priimtais sprendimais ir mano, kad tokie veiksmai skatina dalį arba visą verslą perkelti iš Lietuvos į užsienio valstybes.

    Pagrindinės priežastys, verčiančios verslininkus trauktis iš Lietuvos, yra nestabili įstatyminė bazė ir nepalanki mokestinė aplinka. Versle vienas iš svarbiausių sėkmės faktorių yra planavimas. Tačiau Lietuvoje verslą planuoti yra ypač sudėtinga, nes įstatymai keičiasi gana dažnai. Beveik neįmanoma nuspėti, kokia mokestinė reforma bus priimta artimiausiu metu, nes tokios reformos dažnai yra inicijuojamos ne „iš apačios“, t.y. ne paties verslo, bet gimsta valdininkų kabinetuose. Didelę žalą daro ir nuolatinis kalbėjimas apie galimas permainas. Jau daugiau nei dešimt metų netyla kalbos apie progresinių mokesčių įvedimą, nekilnojamojo turto mokesčio tarifo keitimą. O štai minimalaus darbo užmokesčio kėlimas iki neregėtų aukštumų jau seniai tapo populistinių partijų pagrindiniu arkliuku politinių kampanijų metu.

    Kita svarbi priežastis, verčianti verslą bėgti iš Lietuvos, yra nepalanki mokestinė aplinka. Nors Lietuvoje pelno mokestis tesiekia 15 proc., tačiau, pavyzdžiui, Estijoje yra taikomas nulinis pelno mokesčio tarifas, jeigu įmonė nusprendžia visą uždirbtą pelną reinvestuoti. Reinvestavimas – tai įmonės „raumenų auginimas“, kai uždirbti pinigai pasilieka įmonėje, o už tuos pinigus atnaujinama arba perkama įranga, technika, samdomi nauji darbuotojai, konsultantai, kitais būdais užtikrinama verslo plėtra ir augimas. Lietuvoje visais atvejais yra taikomas pelno mokesčio tarifas, nepriklausomai nuo to, ar pelnas buvo išdalintas akcininkams, ar reinvestuotas įmonėje. Estijos valdžia skatina verslus investuoti ir augti, o Lietuvos valdžia siekia, kad įmonės pravalgytų uždirbtus pinigus. Svarbu pažymėti, kad Lietuvoje buvo apsunkinta galimybė optimizuoti pelno mokestį, jeigu įmonė praeityje patyrė nuostolių.

    Mokesčių specialistai pažymi, kad dar viena svarbi priežastis, dėl kurios verslas traukiasi iš Lietuvos, yra ir dividendų apmokestinimas. Pasaulis tampa globalesnis, o verslas ieško geriausių būdų optimizuoti mokesčius. Dėl šios priežasties lietuvių įkuriamos tarpinės įmonės Olandijoje ar Kipre turi vieną tikslą – išvengti didelių lietuviškų mokesčių. Pavyzdžiui, jeigu lietuviško kapitalo įmonė yra investavusi Baltarusijoje ir uždirbo pelną, tai Lietuvoje mažiausias dividendų apmokestinimo tarifas yra 10 proc., kai tuo tarpu Olandijoje toks tarifas tesiekia 5 proc. Akivaizdu, kad mokestinė bazė Lietuvoje turėtų būti peržiūrėta iš esmės, pritaikant ją taip, kad lietuviškas verslas liktų Lietuvoje.

    Kada situacija pasikeis?

    Yra akivaizdu, kad dabartinė valdžia yra neįgali pakeisti susidariusios situacijos. Dar ketveri metai tokios neatsakingos ir į rezultatus neorientuotos politikos Lietuvą nuvarys prie bankroto ribos. Į Lietuvą vėl pradės investuoti didžiosios užsienio kompanijos tuomet, kai valdžia atliks namų darbus ir visais įmanomais būdais gerins Lietuvos mokestinę bazę, investuos į šalies infrastruktūrą ir ilgalaikėje perspektyvoje ruoš kvalifikuotus bei rinkos poreikius atitinkančius darbuotojus.

    Taip pat svarbu suprasti, kad užsienio kapitalas nepuls investuoti Lietuvoje, jeigu šalies valdžia negerbs ir nekreips išskirtinio dėmesio vietiniam verslui. Tik įsiklausimas ir konstruktyvus bendradarbiavimas, siekiant išspręsti verlui opias preblemas, gali atvesti tiek lietuvišką verslą, tiek ir pačią valstybę prie ekonomikos augimo. Bet kad tai įvyktų, turi pasikeisti valdžios atstovų požiūris į verslininką. Nauji įstatymai ir idėjos turi gimti iš bendradarbiavimo su verslininkais, nes tik jie žino, ko labiausiai reikia įmonėms, kad jos augtų, mokėtų didesnius atlyginimus, įdarbintų daugiau darbuotojų, mokėtų didesnius mokesčius ir nebėgtų iš Lietuvos.

    Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad iš Lietuvos emigravo apie ketvirtadalis gyventojų. Užsienyje gyvenantys tautiečiai yra sukaupę milžinišką patirtį versle, akademiniame ir profesiniame gyvenime. Dabartinei valdžiai itin trūksta akyvaus bendravimo su užsienio diaspora. O juk šie lietuviai yra pasirengę bet kada grįžti į Lietuvą ir savo idėjomis, verslais ir darbu stiprinti Lietuvos ekonomiką.

  • ATGAL
    Paskutinis erelio skrydis?
    PIRMYN
    Kaip dar pagerinti investicinę aplinką?
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.