Dalytis gerumu | Apžvalga

Įžvalgos

  • Dalytis gerumu

  • Vaida STUNDYTĖ
    Vaida STUNDYTĖ
    Temos: Visuomenė
    Data: 2010-12-20

    Pasaulyje auga milžiniška jėga… dalytis, kartu melstis, kartu kentėti, kartu veikti.  

    Motina Teresė   

    (M. Žilionytės nuotr.)

     Savanorystė. Kas tai?  

    Savanorystė paprastai suprantama kaip aktyvios pilietinės veiklos išraiška, skatinanti ir stiprinanti tokias vertybes kaip solidarumas ir socialinis susitelkimas. Visiems žinoma, kad savanoriu vadinamas asmuo, kuris savo noru ir be atlygio atlieka visuomenei naudingą darbą. Toks darbas gali būti vienkartinis (pavyzdžiui, pagalba rengiant renginį) arba dirbamas nuolat – keletą kartų per savaitę – ar kasdien.  

    Savanorių veiklos spektras platus. Savanorystės organizacijas sudėtinga įsprausti į tam tikrus klasifikacijos rėmus, tačiau paprastai skiriami tokie savanorystės tipai: socialinė savanorystė (rūpinimasis senais, neįgaliais, skurde gyvenančiais asmenimis, darbas su jaunimu, sveikatos problemų srityje), laisvalaikio veikla (įvairūs kultūriniai užsiėmimai, sportas, mokslas), profesinė ir politinė savanorystė (profesinėse sąjungose, politinėse partijose), savanoriavimas dėl tam tikros globalios priežasties (pavyzdžiui, kova už žmogaus, moterų teises, aplinkos apsauga, taikos užtikrinimas, trečiųjų šalių vystymasis), religinė savanorystė ir kitos savanorystės formos (savanoriška veikla vietos bendruomenėje ir pan.).  

    Įsitraukimas į savanorišką veiklą naudingas ne tik visuomenei, atitinkamoms jos grupėms, bet ir teikia naudos pačiam savanoriui – ugdo jo gebėjimus ir kompetencijas, netgi padidina jo įsidarbinimo galimybes, kas, beje, yra labai aktualu ekonominės krizės laikotarpiu. Įsitraukimo į savanorišką veiklą motyvai įvairūs: nuo noro pasidalyti savo žiniomis ir patirtimi, padėti tiems, kuriems to labiausiai reikia, palaikyti tam tikras idėjas, atlikti pilietinę pareigą iki pačių paprasčiausių – susirasti draugų, išmėginti kažką naujo, patirti džiaugsmą padedant kitiems, tiesiog turėti užsiėmimą.  

    Reikia pažymėti, kad Lietuvoje (kaip ir daugumoje kitų Europos Sąjungos valstybių narių) savanorystė nėra apibrėžta teisiškai ir nėra teisiškai reguliuojama. Taigi ji dažniausiai suprantama kaip individų savanoriškas įsitraukimas į tam tikras neatlygintinas veiklas.  

      

    Savanorystės skaičiai  

    Paskutiniais duomenimis, Europos Sąjungoje į savanorišką veiklą įsitraukę vidutiniškai 100–150 mln. suaugusiųjų, t. y. apie 20–30 % visų daugiau nei 15 metų amžiaus ES gyventojų. Aktyviausi savanoriai – Austrijos, Nyderlandų, Švedijos ir Jungtinės Karalystės piliečiai (50–60 % gyventojų kiekvienoje valstybėje). Lietuvos rodikliai visos ES mastu buvo ir yra gana žemi: pasyviai užsiimame savanoriška veikla – ją vykdo apie 20 % mūsų gyventojų. Vis dėlto per pastaruosius trejus metus pastebimos teigiamos tendencijos ir viltingi pokyčiai: nuo 2007 m. dalyvaujančių savanoriškoje veikloje skaičius išaugo 9 %. Be to, apklausų duomenys rodo, kad apie 46 % gyventojų teigia bent kartą dalyvavę savanoriškoje veikloje, o apie 40 % norėtų tai padaryti.  

    Lietuviškos savanorystės laimėjimai  

    Savanoriškos organizacijos nėra tiksliai suskaičiuotos, tačiau daugumą savanorių Lietuvoje neabejotinai glaudžia nevyriausybinės arba pelno nesiekiančios organizacijos, nors savanorystės atvejų neretai pasitaiko ir valstybės, iš biudžeto išlaikomose institucijose. Bene labiausiai lietuvių žinomos ir geriausiai atpažįstamos savanorių organizacijos – Lietuvos Raudojo Kryžiaus draugija, „Maisto bankas“, „Caritas“, „Nedelsk“, „Gelbėkit vaikus“.  

    Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos, Lietuvoje gyvuojančios beveik šimtmetį, veiklos spektras įvairus – prižiūrimi vieniši ir seni žmonės, teikiama pagalba pabėgėliams, nukentėjusiems nuo stichinių nelaimių, ginkluotų konfliktų, mokoma pirmosios pagalbos, dirbama su jaunimu ir pan. Ši draugija visoje Lietuvoje šiuo metu vienija 5490 narių ir 1545 savanorius.  

      

    Lietuvos Vyskupų Konferencijai pavaldi savanoriškos karitatyvinės veiklos organizacija „Caritas“, teikianti vargstantiems socialinę ir dvasinę pagalbą, lietuviams taip pat gerai žinoma, turi ilgas veiklos tradicijas (veikia nuo 1926 m.). Organizacija savo padalinius turi visose vyskupijose, taip pat dekanatuose, parapijose.  

    „Maisto bankas“, ėmęs veikti 2001 m., o savarankišku labdaros ir paramos fondu tapęs 2007 m., siekia padėti pamaitinti skurstančius Lietuvos gyventojus, mažinti maisto švaistymą, skatinti visuomenės solidarumą. Šios organizacijos nuveikti darbai tikrai įspūdingi. Praėjusiais metais ji išdalijo 1120 tonų paramos maistu už 4,9 milijonus litų – šią paramą gavo daugiau negu 48 tūkstančiai nepasiturinčių Lietuvos gyventojų. Šiais metais vien per prekybos centruose vykusias akcijas paramos maistu surinkta už 1,3 mln. litų. Be to, išaugo ne tik fondui talkinančių savanorių, bet ir prie akcijų prisidėjusių prekybos centrų ir organizacijų skaičius.  

    Projektas „Nedelsk“, Europos Parlamento apdovanotas kaip mažo biudžeto, bet didelio poveikio ir prieš porą metų įrašytas į Nacionalinių vertybių sąrašą, siekia moteris šviesti apie krūties vėžį, skatinti jas reguliariai tikrintis. Šiuo projektu taip pat pasiekta nemažai: nuo 2003 m. buvo nemokamai patikrinta daugiau nei 60 000 moterų ir laiku diagnozuojant (rasta apie 600 krūties vėžio įtarimų atvejų) sumažinta mirčių nuo šios klastingos ligos.  

    1991 m. įsteigtos organizacijos „Gelbėkit vaikus“ tikslas – užtikrinti kiekvieno vaiko laimingą ir saugią vaikystę. Už vaiko teises kovojanti organizacija šiuo metu turi beveik 700 narių ir 20 struktūrinių padalinių visoje Lietuvoje. „Gelbėkit vaikus“ iniciatyva nuo 1996 m. Lietuvos mokyklose įsteigtos 104 vaikų grupės prieš smurtą (jų veikloje dalyvauja daugiau nei 1000 vaikų), taip pat įsteigti 30 vaikų dienos centrų (šiuo metu dirbama su 630 vaikų ir 421 šeima).  

     

      

    2011-ieji – savanorystės metai  

    ES Tarybos sprendimu 2011-ieji paskelbti savanorystės metais. Europos Komisija savanorystės metų veikloms yra numačiusi 11 mln. eurų – 3 mln. eurų 2010-ųjų metų pasirengimo veiksmams ir 8 mln. eurų 2011-iems metams. Tikimasi, kad savanorystės metai pagausins  savanorių gretas ir padidins supratimą apie savanorystės svarbą ir vertę.  

    Daugiau informacijos apie savanorystę – savanorių duomenų bazėje www.buk-savanoriu.lt, Savanorių centro tinklalapyje www.savanoris.lt .

  • ATGAL
    Sveikinimas iš XIX amžiaus „Apžvalgos“
    PIRMYN
    A. Kučikas: Gerovė priklauso nuo pačios visuomenės sutelktumo
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.