Deividas Matulionis: Vokietijos ekonominis modelis Lietuvai yra pavyzdinis | Apžvalga

Įžvalgos

  • Deividas Matulionis: Vokietijos ekonominis modelis Lietuvai yra pavyzdinis

  • Data: 2013-10-14
    Autorius: Kalbino Gytis Žakevičius

    Deividas Matulionis Nuotrauka iš D.Matulionio asmeninio archyvo

    Šiuo metu Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai, pakalbinome Lietuvos nepaprastąjį įgaliotąjį ambasadorių Vokietijoje Deividą Matulionį. Vokietija yra viena iš svarbiausių politinių žaidėjų, formuojanti bendrą Europos Sąjungos politiką. Ši šalis yra įvardijama kaip pavyzdinė tvarkant ir efektyvinant viešąjį sektorių. Be to, neseniai Vokietijoje vykę parlamento rinkimai, kuriuos laimėjo Krikščionių demokratų sąjunga, įrodė, jog Angelos Merkel vykdoma politika įtikino Vokietijos piliečius. Ne veltui Lietuva stengiasi perimti gerąją šios šalies viešojo sektoriaus praktiką ir vadovautis panašiais valdymo principais ir modeliais. Todėl mums yra įdomus Vokietijos požiūris į Lietuvą, jų pertvarkos ir reformos, sprendžiant įsisenėjusias problemas.

    Esate dirbęs diplomatinį darbą Estijoje, Norvegijoje, Islandijoje ir Danijoje. Taip pat 2011 metais buvote pripažintas geriausiu metų valstybės tarnautoju Lietuvoje. Kaip sekasi tvarkytis ambasadoje Berlyne? Kokie didžiausi iššūkiai ir užduotys Jus lydi Vokietijoje?

    Visų pirma, reikia pasakyti, kad Vokietija yra bene įtakingiausia Europos Sąjungos valstybė. Todėl labai dažnai su kolegomis Vokietijoje tenka kalbėtis ne tik apie šios šalies problematiką ir reikalus su Lietuva, bet ir plačiau dirbti prie bendrų Europos Sąjungos problemų. Mane maloniai nustebino, kad Vokietijos piliečiai itin daug dėmesio skiria bendrai Europos Sąjungos politikai. Žiniasklaidoje ES aktualijos yra viena iš pagrindinių temų. Gaila, bet Lietuvoje ES reikalai kol kas nesulaukia tokio didelio dėmesio. Visgi noriu pasidžiaugti, kad Lietuvos ir Vokietijos santykiai yra kaip niekada geri. Prie to labai stipriai prisideda vokiška žiniasklaida, kuri apie Baltijos šalis rašo iš esmės tik pozityvias naujienas. Tai labai teigiamai prisideda prie geros nuomonės apie Lietuvą formavimo. Labiausiai žiniasklaidoje yra pabrėžiamas Lietuvos  gebėjimas savarankiškai tvarkytis šalies viduje. Vokiečiai mūsų gebėjimą savarankiškai subalansuoti šalies finansus ir be niekieno pagalbos išeiti iš krizės labai vertina ir kitoms valstybėms mus rodo kaip pavyzdį. Man, kaip ambasadoriui, norėtųsi daugiau vokiškojo kapitalo Lietuvoje. Žinant, kokie yra šios šalies pajėgumai, Lietuvoje Vokietijos gana mažai.

    Kokiomis nuotaikomis gyvena lietuviška diaspora Vokietijoje? Kaip lietuvių bendruomenei sekasi išlaikyti tradicijas ir tautiškumą?

    Šiuo metu Vokietijoje gyvena apie 28–30 tūkst. lietuvių. Lietuviška diaspora Vokietijoje, palyginti su kai kuriomis Europos Sąjungos valstybėmis, nėra labai didelė. Džiugu, kad lietuviai, gyvenantys Vokietijoje, yra labai aktyvūs ir neužmiršta savo kultūros ir tradicijų. Nors Vokietija yra didelė šalis ir lietuviškos bendruomenės yra plačiai geografiškai pasiskirsčiusios, visgi galima išskirti du bendruomenių centrus, kurie ypač prisideda prie mūsų tautinių vertybių sklaidos. Bene aktyviausias lietuviškas veiklos centras yra Hiutenfelde, kur veikia lietuviška Vasario 16-osios gimnazija. Čia taip pat leidžiamas Vokietijos lietuvių bendruomenės informacinis biuletenis, visuomeniniais pagrindais veikia Lietuvių kultūros institutas, rengiamos kasmetinės mokslo ir kultūros konferencijos. Kitas aktyvus bendruomenės centras yra Šiaurės Vokietijoje – Hamburgo mieste.

    Kalbant apie Lietuvos ir Vokietijos santykius, reikia paminėti, kad Vokietija yra viena svarbiausių Lietuvos ekonominių partnerių. Tad, Jūsų manymu, kurie ekonominiai bendradarbiavimo sektoriai reikalauja didžiausio valstybinio palaikymo ir pagalbos? O kur dar yra didžiulis potencialas?

    Kaip jau minėjau, Vokietija yra bene pati svarbiausia ir įtakingiausia valstybė Europos Sąjungoje. Ji daugelį  metų buvo daugiausiai prekių eksportuojanti šalis pasaulyje. Jos ekonominiai ištekliai niekam nekelia klausimų. Lietuvai Vokietija yra viena iš pagrindinių ekonominių partnerių. Aš, kaip ambasadorius, norėčiau dar didesnio ekonominio šių šalių bendradarbiavimo. Vokietija turi ypač gerai išvystytas biotechnologijų, telekomunikacijų, automobilių, IT ir kitas pramonės šakas. Taigi manau, kad Vokietijos ekonominis modelis Lietuvai yra pavyzdinis. Todėl yra remiamas ir skatinamas kiekvienas dvišalis ekonominis bendradarbiavimas, nes tai Lietuvai sukuria pridėtinę vertę.

    Vokietija pirmauja daugelyje ekonominių sričių Europos Sąjungoje. Šios šalies pavyzdys, sprendžiant jaunimo nedarbo lygį, kuris siekia vos 6 proc., yra vienas geriausių Europoje. Kaip manote, kas leidžia Vokietijai taip ūkiškai tvarkytis ir ką iš jos gerosios praktikos būtų galima pritaikyti Lietuvoje?

    Vokietija yra fenomenali šalis, sprendžiant jaunimo nedarbo lygį. Taip yra todėl, kad vokiečiai nuo seno įgyvendina vadinamąją dualinę mokymosi sistemą. Ji yra patraukli tuo, kad profesiniame mokyme dalyvauja ne tik amatų mokykla, bet ir verslo įmonės. Taigi jaunuolis, besimokydamas, tarkime, staliaus specialybės, kelias dienas per savaitę studijuoja mokslo institucijoje, o likusias praleidžia tobulindamas teorines žinias praktikoje, t. y. verslo kompanijoje. Ryšys su verslu ir yra tas kertinis akmuo, prisidedantis prie jaunimo nedarbo mažinimo. Taip yra todėl, kad labai dažnai po tokių mokslų jaunuoliai ir lieka dirbti tose pačiose verslo įmonėse. Taigi taip yra įgyjamas ne tik profesinis išsilavinimas, bet ir pasiliekama dirbti pagal išmoktą amatą. Lietuvoje problema yra ta, kad kiekvienais metais yra parengiami specialistai, kurių nereikia darbo rinkai. Kitaip tariant, jaunuoliai Lietuvoje yra rengiami pagal menamą profesinį poreikį – prestižines profesijas renkasi vis daugiau moksleivių, tačiau po baigimo jie neturi galimybių įsidarbinti. Tuo tarpu paklausios rinkoje profesijos nėra tokios prestižinės ir valstybės skatinamos. Taip pat reikia pripažinti, kad vokiečiai prieš aštuonerius metus reformavo savo darbo teisę. Vadinamoji pertvarka „Agenda 2010“ atnešė gerų rezultatų, nes Vokietijoje bendras nedarbo lygis yra labai žemas. Šiuo metu yra labai daug dirbančių ne visą darbo dieną arba dirbančių pagal laikino įdarbinimo sutartis. Tokia reforma padidino užimtumą, bet sumažino bendrą apmokėjimo lygį.

    Lietuvos Respublikos Prezidentei Vokietijoje už ekonominį stabilumą, politinius nuopelnus ir lyderystę Baltijos regione buvo įteiktas Karolio Didžiojo apdovanojimas. Ypač didelis palaikymas buvo jaučiamas iš Vokietijos kanclerės Angelos Merkel. Ar tai reiškia, kad Lietuvos ir Vokietijos santykiai yra įgavę dar nematytą pagreitį?

    Iš tiesų Karolio Didžiojo apdovanojimas, kurį gavo mūsų šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė, buvo įteiktas nuostabaus grožio Vokietijos mieste Achene. Šis apdovanojimas yra įrodymas, kad Jos Ekscelencija įveikia didžiulius iššūkius ir savo lyderyste prisideda prie šalies ekonominio tvarumo. Kita vertus, tai yra įvertinimas ir visai šaliai, kuri regione yra laikoma pavyzdine. Džiugu, kad su Vokietija praktiškai visais Europos Sąjungos klausimais randame sutarimus. Vokietija remia mūsų ambicingus tikslus energetinio saugumo klausimais, kas mums yra ypač svarbu. Biudžeto ir fiskalinės drausmės srityse vadovaujamės tais pačiais principais.

    Pakalbėkime apie vieną opiausių temų Lietuvoje – energetiką. Lietuva ir toliau išlieka energetine sala Europoje. Šiuo metu Klaipėdoje jau prasidėjo suskystintų dujų terminalo statybos, tiesiamos elektros jungtys su Skandinavija ir vis dar svarstoma galimybė kartu su kaimyninėmis valstybėmis statyti atominę elektrinę. Kokia yra Vokietijos nuomonė apie šiuos Lietuvos planus?

    Lietuvos ir Vokietijos pozicija daugeliu Europos Sąjungos klausimų sutampa. Vokietija remia mus energetinio saugumo klausimais ir supranta, kad  visos trys Baltijos šalys yra vadinamoje energetinėje saloje. Mes esame tiesiogiai priklausomi nuo vienintelio energijos tiekėjo. Todėl Vokietija ne tik supranta, bet ir palaiko mūsų siekį tapti energetiškai nepriklausoma valstybe. Džiugu, kad šioje srityje mes esame pasistūmėję iš mirties taško ir galime visuomet atsiremti į mūsų strateginį partnerį. ■

  • ATGAL
    Profesinio mokymo žabangos
    PIRMYN
    GMO: mūsų draugai ar priešai
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.