Didžiosios Britanijos referendumas dėl narystės ES. Kokios pasekmės laukia? | Apžvalga

Vieningoji europa

  • Didžiosios Britanijos referendumas dėl narystės ES. Kokios pasekmės laukia?

  • Data: 2015-09-17
    Autorius: Simonas Klimanskis

    Scanpix/AFP/Emmanuel Dunand nuotrauka

    Gegužės 7 d. Didžiojoje Britanijoje vykusiuose visuotiniuose rinkimuose premjero Davido Camerono vadovaujama konservatorių partija laimėjo 331 vietą 650 vietų Bendruomenių rūmuose. Tai leido D. Cameronui suformuoti vyriausybę vien iš konservatorių atstovų.

    Konservatorių užtikrintą pergalę lėmė keli veiksniai. Kaip ne kartą minėta, tai – vykdoma taupymo politika, mažinant valstybės išlaidas ir taip siekiant sumažinti biudžeto deficitą bei sėkmingai įgyvendinamos reformos, skatinančios ekonomikos augimą. Nepaisant opozicinės leiboristų partijos kritikos, rinkėjai suprato tokių priemonių reikšmę, kurią pristatė D. Camerono vyriausybė, tai įvertino ir išreiškė pasitikėjimą.

    Kitas veiksnys – D. Camerono pozicija narystės ES ir imigracijos klausimais, kurie pastaruoju metu Didžiojoje Britanijoje yra paaštrėję. Išaugęs imigrantų iš Vidurio ir Rytų Europos šalių skaičius, ypač ekonominės krizės metu, padidėjęs mokyklų, darželių apkrovimas ir „socialinio turizmo“ problema, kada atvykstantieji ne tik konkuruoja su vietiniais dėl darbo vietų, bet ir siekia pasinaudoti dosnesne socialinės apsaugos sistema, t. y. pretenduoja į didesnes socialines pašalpas, paskatino dalies visuomenės antiimigracines nuotaikas. Tuo netruko pasinaudoti ir euroskeptikai, pavyzdžiui, populistinė Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partija (UKIP), kuri griežtai pasisako už Didžiosios Britanijos išstojimą iš Europos Sąjungos (ES) ir imigracijos ribojimą. Praėjusių metų Europos Parlamento rinkimų rezultatai rodė, jog UKIP, atrodytų, galėjo sudaryti nemažą konkurenciją 2015-ųjų visuotiniuose rinkimuose. Todėl D. Cameronas, matydamas tokias tendencijas, taip pat Europos konkurencingumo ir ekonomikos augimo problemas ir siekdamas išlaikyti konservatorių partijos populiarumą bei nuraminti kai kuriuos euroskeptiškai nusiteikusius partijos narius, kritikuojančius ES, kad ji pernelyg reguliuoja Didžiosios Britanijos politinį gyvenimą, dar 2013 m. paskelbė, kad, jei konservatoriai laimės rinkimus, iki 2017 m. pabaigos surengs referendumą dėl šalies likimo ES. Kitaip tariant, tai yra derybinis svertas siekiant paraginti Bendriją imtis jo siūlomų reformų. Be to, praeitos kadencijos D. Camerono vyriausybė jau yra sugriežtinusi Didžiojoje Britanijoje gyvenančių imigrantų sąlygas gauti socialinę paramą – jie negali pretenduoti į pašalpas pirmuosius tris mėnesius po atvykimo į Didžiąją Britaniją. Taip pat pažadėjo tartis su ES dėl tolesnių mechanizmų, kurie apribotų masinę migraciją ES viduje. Visgi tokia taktika per rinkimus padėjo: rinkėjai įvertino duotus pažadus ir priimtus sprendimus.

    Taigi, akivaizdu, kad derybos nebus lengvos. Jei dėl D. Camerono siūlymų tokiose srityse kaip ES konkurencingumo didinimas, biurokratinių suvaržymų verslui mažinimas, darbo vietų kūrimas, lankstumas prisitaikant prie ekonominių pokyčių bus galima lengviau susitarti, nes jie yra išties rimti ir diskutuotini, tai sudėtingesni klausimai bus susiję su imigrantų sąlygomis Didžiojoje Britanijoje. Tačiau D. Camerono siūlymai, ypač dėl migracijos politikos griežtinimo, ir planuojamas referendumas išlieka vieni aktualių iššūkių ES ir jos rytinėms narėms. Todėl klausimas, kokias pasekmes su tuo susiję sprendimai turėtų tiek ES, tiek Lietuvai, kurios per 95 tūkst. piliečių gyvena ir dirba Didžiojoje Britanijoje.

    Pasitraukimas nebūtų naudingas abiems pusėms

    Naujausios apklausos rodo, kad daugiau britų remia savo šalies narystę ES: 45 proc. pasisako už pasilikimą Bendrijoje, o 35 proc. norėtų, kad šalis išstotų iš ES. Tačiau tai nereiškia, kad nėra rizikos, jog šios šalies gyventojai gali pasisakyti už pasitraukimą, nes, kaip matyti, pasisakantys už tolesnę šalies narystę ES kol kas nesudaro absoliučios daugumos. Tikėtina, kad dalies neapsisprendusiųjų ar pasisakančiųjų už pasitraukimą nuomonė gali pasikeisti priklausomai nuo to, kaip politikai, verslo atstovai, palaikantys vieną ar kitą poziciją, pristatys savo argumentus, taip pat nuo to, kaip Vyriausybei seksis persiderėti narystės sąlygas. Pavyzdžiui, 2014 m. birželį daryta apklausa rodo, kad 57 proc. Didžiosios Britanijos gyventojų referendume balsuotų už tai, kad jų šalis liktų ES nare, jei D. Cameronui pavyktų išsiderėti, kaip jis teigia, palankesnes narystės sąlygas.

    Tačiau jeigu Didžioji Britanija referendume nuspręstų išstoti iš ES, kas būtų tikrai rizikingas žingsnis, tai nebūtų naudinga nei jai pačiai, nei visai ES – nei politiškai, nei ekonomiškai. Didžioji Britanija yra trečia didžiausia ES ekonomika, kurios BVP siekia 14,8 proc. viso ES BVP, eksportas – 19,4 proc. viso ES eksporto (išskyrus eksportą Bendrijos viduje). Ši šalis yra ir grynoji mokėtoja į ES biudžetą, kurios įnašai sudaro apie 12 proc. viso biudžeto. Taigi, pasitraukus Didžiajai Britanijai ES taptų neturtingesnė, mažėtų jos biudžetas, o nuo to priklausytų ir šalims narėms tenkančios paramos dydis. Tai nebūtų palanku toms narėms, ypač iš Vidurio ir Rytų Europos, kurios daugiau gauna iš ES biudžeto nei sumoka į jį.

    ES yra viena pagrindinių Didžiosios Britanijos prekybos partnerių – maždaug pusė šalies užsienio prekybos vykdoma su ES. Nepaisant to, kad, išstojusi iš ES, Didžioji Britanija galėtų vykdyti savarankišką prekybos politiką, derėtis dėl laisvosios prekybos susitarimų, pats išstojimas, sutarčių perrašymas, derybos dėl naujų sąlygų būtų ilgas procesas, todėl padidėtų neapibrėžtumas ir rizika, susijusi su prekyba ir užsienio investicijomis į šią šalį, kuri yra patraukli ne tik dėl palankios investicinės aplinkos, bet ir dėl laisvos prieigos prie bendrosios ES rinkos. Dėl to investuotojai turėtų persvarstyti savo investicijų planus. Tai reiškia, kad gali sumažėti investicijos ir sulėtėti britų ekonomikos augimas.

    Pasitraukus Didžiajai Britanijai, būtų prarastas balsas ES institucijose. Tai nebūtų naudinga šalims narėms, kurių ekonomikos yra santykinai atviros ir kurioms yra aktualūs saugumo klausimai, tame tarpe ir Lietuvai, nes Didžioji Britanija iš didžiųjų valstybių narių visada pasisako už bendrosios rinkos liberalizavimą, konkurencingumo didinimą, energetinio savarankiškumo stiprinimą.

    Ši šalis yra priskiriama ir grupei šalių, griežtai smerkiančių Rusijos agresiją Ukrainoje bei remiančių sankcijas. Todėl svarstant klausimus, pavyzdžiui, dėl sankcijų pratęsimo, Lietuva ir kitos Rytų Europos šalys, kurios labai gerai suvokia Rusijos karinių veiksmų grėsmę regiono ir visos Europos saugumui, gali tikėtis svarios britų paramos, įtikinat kitas ES nares, kurios pragmatiškus ryšius linkusios statyti aukščiau saugumo ir vertybių. Be to, Didžioji Britanija buvo viena šalių, kartu su Lietuva iškėlusių iniciatyvą europiniu lygiu kovoti su Rusijos propaganda ir dezinformacija, taip pat sukurti patikimų alternatyvių žiniasklaidos priemonių. Taigi, Britanijos pasitraukimas turėtų neigiamos įtakos Europos saugumui, ypač dabar, pasikeitusioje geopolitinėje situacijoje.

    Didžioji Britanija taip pat viena tų šalių, kurios bene geriausiai suvokia transatlantinių ryšių svarbą Europai ir yra svarbi varomoji jėga derybose dėl ES ir JAV laisvosios prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo. Šis susitarimas ne tik sustiprintų transatlantinį ekonominį bendradarbiavimą ir paskatintų Europos ekonomikos augimą, bet turėtų ir geopolitinę reikšmę, kas yra ypač svarbu, siekiant atremti Rusijos keliamus iššūkius dėl ekonominės padėties, energetikos naudojimo kaip politinio spaudimo priemonės. Tačiau kai kurios šalys, pavyzdžiui, Prancūzija, siekdamos apsaugoti politiškai jautrius ūkio sektorius, pasisako už nuosaikų prekybos liberalizavimą. Jei britai pasitrauktų iš ES, tai gali turėti neigiamą poveikį deryboms dėl susitarimo, kuris ir jiems patiems būtų naudingas.

    Galiausiai Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš ES ateityje gali kelti pavojų pačios šalies vienybei. Škotija aiškiai pasisako už šalies narystę ES. Todėl neabejotina, kad tokiame referendume škotai balsuotų už šalies pasilikimą ES. Tačiau jei bendras rezultatas būtų priešingas, tai gali būti pretekstu Škotijai, kur visuotinius rinkimus laimėjo Škotijos nacionalistų partija (56 vietas iš 59), surengti dar vieną referendumą dėl atsiskyrimo nuo Britanijos. Ir jo rezultatas gali būti už atsiskyrimą.

    Geriausia būtų ES

    Turint omeny, kad ES yra viena pagrindinių Didžiosios Britanijos prekybinių partnerių, prieiga prie bendrosios rinkos britams yra itin svarbi. Todėl daugelis politikos analitikų teigia, kad, jei Didžioji Britanija išstotų iš ES, pasirinktų Europos ekonominės erdvės (EEE) santykių su ES modelį. Tai yra pakankamai institucionalizuota laisvosios prekybos zona, apimanti ES ir EFTA šalis (Norvegiją, Islandiją ir Lichtenšteiną). EEE sutartis neapima tik muitų sąjungos, bendrosios žemės ūkio ir žuvininkystės politikos. Visos EFTA šalys laikosi ES taisyklių ir standartų, tačiau nedalyvauja su tuo susijusių sprendimų priėmime, t. y. balsavime. Tačiau jos gali dalyvauti politikos formavime, teikiant pastabas ir siūlymus pradinėje ES sprendimų priėmimo stadijoje. Į šias pastabas gali būti atsižvelgta daugiau ar  mažiau. Atsižvelgiant į tai, kad tokiu atveju Didžiajai Britanijai tektų įgyvendinti taisykles, kurių galutiniame priėmime ji nedalyvavo, klausimas, ar toks modelis būtų priimtinas šaliai, žinant jai būdingą savitą suvereniteto tradiciją.Tuo tarpu, priklausydama ES, Didžioji Britanija gali ne tik aktyviai išsakyti savo poziciją, bet ir dalyvauti, priimant sprendimus.

    Kitas galimas variantas – „šveicariškas“ santykių su ES modelis, paremtas įvairiais dvišaliais sektoriniais susitarimais, kurių yra sudaryta per 120. Dėl bet kokių susitarimų pataisų, kylančių, pavyzdžiui, iš pasikeitusių ES taisyklių, yra vedamos dvišalės derybos, o sprendimai priimami bendrai. Tai yra gan gremėzdiškas modelis. ES yra suinteresuota efektyviu ir abipusiai bendradarbiavimu, todėl su Šveicarija yra pradėjusi derybas dėl geresnio tarpusavio santykių institucionalizavimo, numatančio ES vidaus rinkos taisyklių, jų pokyčių dinamiškesnį inkorporavimą į Šveicarijos teisę. Taigi, net jei dabartinis „šveicariškas“ modelis Didžiajai Britanijai pasirodytų priimtinas, klausimas, ar ES sutiktų su dar vienu tokiu santykių modeliu be didesnio institucionalizavimo. Kita vertus, net ir institucionalizuotas, jis gali būti patrauklus dėl to, kad santykiai su ES būtų plėtojami dvišaliu pagrindu, o ne daugiašaliu – per EFTA.

    Akivaizdu, kad tiek ES, tiek britams geriausia, kad jų šalis liktų ES. Tačiau derybos dėl narystės sąlygų nebus lengvos. Norint pakeisti ES sutartį, būtinas visų valstybių narių vyriausybių bendras sutarimas, po to pakeistą sutartį valstybės narės dar turi ratifikuoti. Visgi daugiausia diskusijų kels klausimas dėl migracijos.

    Kertinis ES principas neturi būti aukojamas

    Siekiant sumažinti metinį į šalį atvykstančių imigrantų skaičių iki 100 tūkst. šiuo metu yra siūloma: riboti socialinio draudimo numerių išdavimą imigrantams iš kitų ES šalių (viršijus nustatytą limitą, naujai atvykę ir numerių nebegavę imigrantai negalėtų legaliai dirbti ir gauti pašalpų); numatyti, kad imigrantai iš kitų ES šalių negalėtų pretenduoti į socialines pašalpas ar socialinį būstą, kol jie nebus pragyvenę ketverių metų; neradusius darbo per šešis mėnesius imigrantus išsiųsti iš šalies; riboti vaiko pašalpų mokėjimą ir nebemokėti jų už imigrantų užsienyje gyvenančius vaikus; uždrausti imigrantams atsivežti savo šeimos narius iš ES nepriklausančių šalių; uždrausti naujų ES narių piliečiams dirbti Didžiojoje Britanijoje tol, kol jų šalių išsivystymo lygis nepasieks tam tikro lygio nuo ES vidurkio; paspartinti nuteistųjų imigrantų deportaciją.

    Akivaizdu, kad tai paliestų ten gyvenančius ir dirbančius imigrantus iš Vidurio ir Rytų Europos šalių, įskaitant Lietuvą. Tiesiog neseniai atvykusiems ar naujai atvykstantiems pasunkėtų galimybės įsitvirtinti, rasti darbą ar pasinaudoti socialinės apsaugos sistema. Tačiau ilgą laiką dirbančių ir įsitvirtinusių imigrantų šios priemonės nepaveiktų.Kai kurių iš šių siūlymų įgyvendinimas reikalautų ES sutarties keitimo, laiko ir resursų. Taip pat akivaizdu, kad kai kurie siūlymai kertasi su vienu iš pamatinių ES principų – laisvu darbo jėgos judėjimu. Šis principas reiškia, jog ES piliečiai, nesant jokių su tuo susijusių pereinamųjų laikotarpių, turi teisę ieškoti darbo kitoje šalyje narėje, ten dirbti ir gyventi, net jei nedirba, be leidimo. Tokiomis pačiomis teisėmis kaip šalies, į kurią atvykstama, turėti tokias pačias darbo sąlygas, mokestines lengvatas ir socialines teises. Aišku, tam tikri apribojimai gali būti taikomi visuomenės saugumo, sveikatos ar viešosios politikos tikslais, nepažeidžiant paties principo.

    Todėl derybų metu bus mėginama siekti kompromisų ir tikėtina, kad tai apims priemones, kurios padėtų užkirsti kelią imigrantų piktnaudžiavimams socialinės apsaugos sistema. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas, kuomet pradėjo eiti šias pareigas, yra pasakęs, kad šiuo klausimu galima mėginti ieškoti kompromiso. Tačiau pats laisvo asmenų judėjimo principas neturi būti aukojamas.

    Deryboms ir D. Camerono pozicijai įtakos taip pat gali turėti ir ekonominė situacija tiek Didžiojoje Britanijoje, tiek šalyse, iš kurių emigruojama. O šiuo metu ekonomika šiose šalyse auga – kai kuriose sparčiau, kai kuriose lėčiau. Tai reiškia, kad ten, kur ekonomika auga sparčiau, mažėja emigruojančių skaičius, o pačioje Britanijoje – socialinių pašalpų poreikis. Be to, tie patys imigrantai prisideda prie Didžiosios Britanijos ekonomikos augimo. Todėl tikėtina, kad D. Camerono pozicija gali tapti nuosaikesnė. Žinoma, derybų rezultatus – tai, ką pavyks pasiekti – jis turi pateikti žmonėms kaip svarbų laimėjimą, tam, kad šalis liktų ES.

    Šioje vietoje galima paminėti ir Europos užsienio reikalų tarybos tyrimų centro parengtą studiją apie Didžiosios Britanijos referendumą dėl narystės ES. Studijoje yra pateikta keletas idėjų, kurios gali būti panaudotos, siekiant pabrėžti Didžiosios Britanijos narystės ES abipusę svarbą. Pirma, ES turėtų labiau įtraukti Britaniją į diskusijas dėl ES ateities. Iš tiesų, skatinant Europos ekonomikos augimą ir konkurencingumą, šiuo metu svarbios reformos, susijusios su bendros rinkos integracijos spartinimu, biurokratinių suvaržymų ir apribojimų verslui mažinimu, skaitmeninės rinkos kūrimu.

    Antra, Britanija turėtų matyti aiškiai naujas Europoje vykdomas reformas. Vienas iš būdų tai pasiekti – Didžiajai Britanijai svarbių infrastruktūros projektų įtraukimas į ambicingą, optimistiškai atrodantį Europos Komisijos investicijų skatinimo planą, kuris turi padėti pritraukti 315 mlrd. eurų privačių investicijų. Tačiau čia labai svarbūs šalies administraciniai gebėjimai pritraukti privatų sektorių.

    Trečia, labiau išnaudoti ES valstybių narių ir Didžiosios Britanijos kontaktus ne tik aukščiausiame, bet ir ministrų, politinių partijų lygmenyje, sprendžiant įvairius europinius klausimus. Galiausiai, Europa turėtų daugiau kalbėti apie rizikas, kylančias dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES, ir ne tik su valdančiąja partija, bet įtraukiant kur kas daugiau politinių jėgų ir visuomeninių organizacijų. Į diskusiją apie dalyvavimo bendrojoje rinkoje naudą ir pasitraukimo iš jos pasekmes būtų galima įtraukti ir verslo atstovus, dirbančius su Didžiąja Britanija. Tai leistų šios šalies politikams, verslui ir visuomenei objektyviau įvertinti galimas tokio žingsnio pasekmes.

    Apibendrinant galima teigti, kad problemos, kurios paskatino Didžiąją Britaniją priimti sprendimą dėl referendumo ir jos kritišką požiūrį ES atžvilgiu, yra aktualios visai Europai. Tai yra ekonomikos augimas, konkurencingumas, darbo vietų kūrimas ir migracija ES viduje. Šie visi klausimai yra ES darbotvarkėje, dėl jų bus diskutuojama. Tačiau tokias problemas ES galės spręsti kur kas efektyviau, jei bus vieninga, t. y. su Didžiąja Britanija.

  • ATGAL
    Hillary Clinton revanšas: ar pavyks tapti JAV prezidente
    PIRMYN
    Netikėtas lenkų pasirinkimas?
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.