Diskusijos apie gimdymą namuose: demokratijos egzaminas | Apžvalga

Įžvalgos

  • Diskusijos apie gimdymą namuose: demokratijos egzaminas

  • Temos: Politika
    Data: 2013-03-21
    Autorius: Algimantas Ramonas

    Šeimų piketas prie Sveikatos apsaugos ministerijos (2012 m. liepa). Įvairios šeimų organizacijos praėjusių metų balandį į SAM kreipėsi prašydamos išspręsti gimdymo ne ligoninėje reglamentavimo klausimą, tačiau liepą iš SAM sulaukė atsakymo, kad akušerijos paslaugų teikimas namuose būtų žingsnis atgal ir ministerija neketina inicijuoti teisės aktų pakeitimų Sigito Kondroto nuotrauka

    Pastaruosius metus viešoji erdvė yra įkaitusi nuo diskusijų gimdymo ne ligoninėje tema. Tai nevienareikšmiška tema, kurioje susipina priešingi požiūriai, skirtingos patirtys, įvairūs interesai ir vertybinės nuostatos. Žinomiausios Lietuvos šeimų organizacijos intensyviai ragina politikus diskutuoti ir priimti sprendimus reglamentuojant pagalbą gimdantiems ne ligoninėse. Tai vyksta maždaug nuo 1998 metų. Tik valdžios atstovai vis laikosi naiviai apsitvėrę savisaugos sienomis ir net nesileidžia į diskusijas. Pastaraisiais metais susidarius kritinei aktyvių šeimų masei ir problemai užaštrėjus taip, kad teisėsauga netgi pradėjo negailestingą ir neetišką medikų ir šeimų persekiojimą, viskas išsirutuliojo į aktyvią šeimų iniciatyvą „Gimimas LT“. Šiame straipsnyje išryškinsiu argumentus, kuriais remiasi ši šeimų iniciatyva, ir supažindinsiu su įvykiais.

    Lietuvos įstatymai gimdyti namuose nedraudžia ir apie 1–2 proc. vaikų gimsta namuose, bet mūsų šalies medikai pagalbos ne ligoninės stacionare gimdančioms moterims teikti negali. Tai esminis teiginys, apibrėžiantis nuo Lietuvos nepriklausomybės atgavimo pradžios esančią situaciją. Dėl to, kad nėra reglamentuotas gimdymas ne ligoninėje, yra apribotos galimybės šeimoms rinktis gimdymo vietą. Tačiau pasaulinė praktika rodo, kad toks pasirinkimas gali ir turi būti: ligoninė, natūralaus gimdymo centras arba gimdyvės namai. Šis ribotumas atsiliepia ir kitai suinteresuotai pusei: profesionalams neleidžiama teikti akušerinių paslaugų, nesusijusių darbo santykiais su gimdymo stacionaru, t. y. negalima užsiimti savarankiška profesine veikla. Manoma, kad visa tai pažeidžia teises ir didina grėsmę naujagimio ir motinos sveikatai, nes nesudaromos sąlygos gauti tinkamą medicinos pagalbą. O gimdymai namuose vyksta ir vyks.

    Planuotai gimdyti ne ligoninėje – tai sąmoningas ir atsakingas šeimos sprendimas, priimamas įvertinus moters ir vaikelio sveikatos būklę, numačius rizikas, susipažinus su bendraisiais gimimo fiziologijos dėsniais. Šeimos sprendimą gimdyti ne ligoninėje lemia daugelis priežasčių. Tokios šeimos vadovaujasi požiūriu, kad planuotai ir nesant rizikos gimdyti namuose yra jauku, saugu, patikima ir efektyvu. Tai pagrindžia ir šiuolaikiniai moksliniai tyrimai. O kai kuriose Europos valstybėse tai netgi skatinama ir apmokama valstybės.

    Planuotai namuose gimdantys tėvai yra atsakingi, sąmoningi ir gerai informuoti. Šių tėvų apsisprendimas remiasi ne emocijomis, kaip dažnai teigiama, bet informacija. Tėvams svarbi vaikų gimimo patirtis ir jos pasekmės vaikų gyvenimui. Gimdantys namuose siekia išvengti ligoninėje rutiniškai vykdomų ne visuomet būtinų procedūrų, nereikalingų intervencijų, standartizuotos ir nepaslankios aplinkos, formalaus bendravimo. Jie mano, kad natūralus gimdymas yra pati didžiausia dovana jų kūdikiui. Moterys nori aktyviai dalyvauti gimdyme ir nebijo skausmo, nes žino, kad gimdymo metu organizmas pats natūraliai pasigamina gimdymo veiklai ir nuskausminimui reikalingus hormonus. Gimdymo metu instinktyviai įsiklausydama į skausmo nurodymus ir prisitaikydama, moteris daro tai, kas geriausia jai ir vaikui. Kai moteris yra dirbtinai stipriai nuskausminama, jos kūną turi nuolat prižiūrėti medikai, kurie jai komanduoja ir taip ją valdo. Psichologinių veiksnių nulemta lengvesnė viso gimdymo eiga ir geresnė savijauta taip pat lemia šeimų apsisprendimą gimdyti namuose. Lietuvos psichologų bendruomenės atstovai pripažįsta ankstyvųjų išgyvenimų įtaką tolesniam asmenybės vystymuisi. Jie tvirtina, kad dar įsčiose esantys kūdikiai ne tik patiria jausmus, emocijas, bet ir reaguoja į supančios aplinkos sąlygas, dėl to yra itin pažeidžiami gimdymo metu. Psichologai akcentuoja kūdikio ir motinos streso lygmens sumažinimą gimdymo metu ir iškart po gimdymo kaip psichologinių gimdymo traumų prevenciją.

    Svarbus šeimos pasirinkimo veiksnys yra nuolatinis betarpiškas santykis su mediku, akušeriu ar kitu asmeniu, kuris padės pasitikti vaikelį. Labai svarbi yra nuosekli nėštumo priežiūra, pagalba gimdant ir bendravimas po gimdymo. Deja, dabartinė sistema to nepajėgia užtikrinti. Didelei daliai tėvų, ypač katalikiškų pažiūrų, svarbus ir moralinis aspektas. Šeimos nenori aklai atsiduoti į rankas medikų, kurie ligoninėje vieną minutę daro abortą, o kitą minutę jau priiminėja naują gyvybę.

    Gimdymas ne ligoninėje yra įprasta praktika, reglamentuojama teisės aktų daugelyje Vakarų pasaulio šalių: JAV, Kanadoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Jungtinėje Karalystėje, Olandijoje, Danijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje ir kitose Europos šalyse, tarp jų – ir mūsų kaimynėse Latvijoje ir Lenkijoje. Be to, daugelyje šių šalių gimdymas ne ligoninėje yra integruotas į valstybės motinos ir vaiko sveikatos priežiūros paslaugų sistemą ir iš dalies arba visiškai finansuojamas valstybės. Kai kuriose šalyse (pvz., Jungtinėje Karalystėje) gimdymas ne ligoninėje yra skatinamas valstybiniu lygiu, t. y. mažos komplikacijų rizikos nėščiosioms siūloma pasirinkti gimdymo vietą, pirmiausia nurodant namus ar natūralaus gimdymo centrą.

    Posovietinėje erdvėje esančios Rytų ir Vidurio Europos šalys gimdymo ne ligoninėje reglamentavimo klausimą sprendžia dabar. Latvijoje planuotas gimdymas ne gimdymo stacionare teisiškai reglamentuotas 2006 m., Lenkijoje – 2011 m. Po Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo Annos Ternovszky byloje prieš Vengriją ne ligoninėje gimdanti moteris gali gauti legalią akušerinę priežiūrą ir Vengrijoje. Šiuo metu rengiama bazė Estijoje ir kitose vadinamojo Rytų bloko šalyse. Deja, Lietuvoje šia tema dar neįmanoma net argumentuota diskusija su politikais ir medikais.

    Saugu ar nesaugu gimdyti namuose? Šiuo metu yra atliktos net kelios studijos įvairiose šalyse, vertinančios planuoto gimdymo namuose ar natūralaus gimdymo centre ir ligoninėje rezultatus. Patikimiausi duomenys gaunami tose šalyse, kuriose veikia gimdymo ne ligoninėje infrastruktūra ir yra reglamentuota tokio gimdymo tvarka ir atsakomybė. Tyrimai yra iškalbingi – jie rodo, kad planuotas gimdymas ne ligoninėje yra saugus mažos komplikacijų rizikos nėščiosioms, jei jas prižiūri tinkamos kvalifikacijos akušerės ir yra galimybė, esant reikalui, nėščiąsias laiku perkelti į modernią ligoninę. Tyrimų duomenimis, daugeliu atžvilgių gimdymas ne ligoninėje yra saugesnis ir palankesnis nei gimdymas ligoninėje. Jis yra susijęs su retesnėmis motinos patiriamomis intervencijomis (epidūrine nejautra, vaisiaus širdies tonų monitoravimu, epiziotomija ir operaciniu gimdymu), retesni tarpvietės plyšimai, kraujavimai ir infekcijos, rečiau gimsta neišnešioti naujagimiai, rečiau gimsta mažo svorio naujagimiai ir t.t. O tai, kad gimdymą namuose sąmoningai pasirenka labiausiai motyvuoti, informuoti ir tinkamai pasirengę tėvai, tai pat minimizuoja visas rizikas.

    Politikai klausia, ar gimdymai namuose taptų našta valstybei? Kiekviena valstybė atskirai nustato, kaip bus mokama už gimdant ne ligoninėje suteiktas akušerines paslaugas. Vienose šalyse už jas visiškai sumoka valstybė (pvz., Jungtinė Karalystė, Šveicarija, Belgija, Vokietija), kitose valstybė finansuoja dalį jų (pvz., Švedija, Danija, Austrija, Italija), trečiose gimdymas ne ligoninėje finansuojamas iš privačių lėšų (pvz., Latvija, Lenkija). 2012 m. paskelbtas Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas, kuris parodė, kad gimdant namuose lėšos panaudojamos efektyviausiai. Šioje šalyje gimdymas namuose ar natūralaus gimdymo centre palaikomas nacionaliniu lygiu, nes atliktos studijos rodo, kad moteriai ir vaikui jis yra taip pat saugus, kaip ir gimdymas ligoninėje, o kainuoja pigiau.

    Lietuvos šeimas ir tėvus vienijančios nevyriausybinės organizacijos (VšĮ „Prieraišiosios tėvystės centras“, Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, Nacionalinis aktyvių mamų sambūris, Lietuvos tėvų forumas, Lietuvos šeimos centras, Paramos Valdorfo pedagogikai bendrija) 2012 m. balandžio 17 d. kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą, prašydamos išspręsti gimdymo ne ligoninėje reglamentavimo klausimą, o pirmiausia – šiam klausimui išnagrinėti sudaryti darbo grupę. Kartu ministerijai buvo įteikta didelės apimties nėščiųjų ir gimdyvių priežiūros bei planuoto gimdymo ne stacionare situacijos analizė. Joje pristatoma teisinė gimdymo ne ligoninėje problematika Lietuvoje, medicininiai, psichologiniai, finansiniai aspektai, apžvelgiama užsienio šalių praktika. Taip pat pateiktas siūlomų teisės aktų keitimo projektų rinkinys. Visa pateikta medžiaga ir proceso eiga nuolatos pristatoma interneto svetainėje www.gimimas.lt.

    Balandžio mėnesį VšĮ „Prieraišiosios tėvystės centras“ kreipėsi į Lietuvos akušerių sąjungą, Lietuvos akušerių ginekologų draugiją, Lietuvos neonatologijos asociaciją, prašydama pateikti poziciją dėl gimdymo ne stacionare teisinio reglamentavimo. Tuo tarpu ministerija kreipėsi į Vilniaus ir Kauno klinikas, Lietuvos akušerių sąjungą, Lietuvos akušerių ginekologų draugiją dėl šių įstaigų pozicijos. Dauguma atsakymų buvo, kad saugiau gimdyti ligoninėje, tačiau turi būti atsižvelgta į moterų pasirinkimo teisę ir apie tai turi vykti diskusijos. Kai kuriuose atsakymuose teigta, kad gimdantiems namuose galima teikti pagalbą, jei tai būtų teisiškai reglamentuota. Buvo ir kategoriškai neigiamų atsakymų, bet jų buvo mažuma.

    Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) 2012 m. liepos 4 d. pateikė atsakymą, kuriame teigiama, kad „Akušerijos paslaugų teikimas namuose [...] būtų tam tikras žingsnis atgal“, ir SAM „neplanuoja inicijuoti teisės aktų pakeitimų, kurie reglamentuotų akušerijos paslaugų teikimą namuose“. T.y. be diskusijos nukirto galimybę bendrauti. Be abejo, pasipiktinimą sukėlė nedemokratiška ministerijos laikysena. Prie SAM įvyko šeimų piketas ir iniciatyvos specialistų spaudos konferencija. Matydami absurdišką situaciją, prie iniciatyvos nuosekliai pradėjo jungtis psichologai, teisininkai, medikai, visuomenės veikėjai, platėjo remiančių šeimų ratas. Inicijuota elektroninė peticija, kurią jau pasirašė daugiau kaip 4200 asmenų.

    Lygiagrečiai vyko ir susitikimai su politikais. Kreiptasi į Teisingumo ministeriją, iš kurios sulaukta atsakymo, paliekančio atsakomybę SAM. Pirmieji susitikimai Seime šeimoms paliko beviltiškumo jausmą, nes didelio noro diskutuoti nepajusta. Tokia situacija išprovokavo keturias Lietuvos pilietes, nesuradusias užtarimo ir supratusias demokratijos nepaisymą Lietuvos institucijose, 2012 metų pabaigoje kreiptis į EŽTT ir taip apginti savo teises. Anot pareiškėjų, Lietuvoje nesudaromos sąlygos pasirinkti gimdymo vietą, būdą bei sąlygas ir gauti kvalifikuotą pagalbą gimdymo ne ligoninėje metu. Tarptautinis Teismas skubos tvarka pradėjo pirminį bylos prieš Lietuvą nagrinėjimą. EŽTT išsiuntė Lietuvos Vyriausybei su byla susijusių klausimų, į kuriuos ji turi atsakyti iki 2013 metų balandžio mėnesio.

    Viena iš pareiškėjų kreipėsi į Vilniaus ligonines prašydama suteikti pagalbą gimdymo namuose metu. Gavusi neigiamus atsakymus dėl teisinio pagrindo tokioms paslaugoms teikti nebuvimo, ji kreipėsi į SAM su prašymu imtis šios institucijos kompetencijai priskirtų veiksmų problemai spręsti. SAM atsisakius imtis bet kokių veiksmų, pareiškėja tokį neveikimą apskundė administraciniam teismui.

    EŽTT pradėjus nagrinėti bylą ir apie tai informavus Lietuvos Vyriausybę, 2013 metų pradžioje Lietuvoje kilo didelis ažiotažas. Sausio–vasario mėnesiais televizijose ir radijo stotyse transliuota keliolika informacinių ir diskusinių laidų gimdymo namuose tema, o visuomenės veikėjų ir žurnalistų rengtų straipsnių prisipildė internetinė žiniasklaida. Žiniasklaidos iškviesti į viešumą SAM valdininkai užėmė gynybinę poziciją ir dar drąsiau statė bendravimo sieną. Tik šiuo kartu dar ir intensyviai eskalavo šiuo metu vykstančio šeimų ir medikų baudžiamojo persekiojimo temą, pasitelkdami tai kaip grasinimą ir visuomenės perspėjimo įrankį. Tik ar sąžiningai? Netrukus ir prokuratūra paskelbė tokį pranešimą spaudai, po kurio namuose gimdžiusios šeimos pasijuto nusikaltėlėmis, nors namuose gimdyti nedraudžia įstatymai! Galime tik spėlioti, kodėl SAM atsiriboja nuo problemos sprendimo. Greičiausiai tai nenoras keisti Sistemos? Žmogus yra tapęs Sistemos įkaitu, turi jai paklūsti ir prie jos prisitaikyti. Tačiau bet kokia sistema turėtų tarnauti žmogui – būtent to visuomenė tikisi iš sveikatos apsaugos ar bet kurios kitos sistemos.

    Viena teisėsaugos persekiojamųjų ir įtariamųjų gydytojų viešu laišku kreipėsi į visuomenę, išdėstydama savo nuostatas ir papasakodama apie neadekvatų teisėsaugos pareigūnų elgesį. Šeimas šokiravo tai, kaip galima elgtis su visų gerbiamu, gimdantiems namuose padedančiu ir taip Hipokrato priesaikos besilaikančiu specialistu vien dėl to, kad tokia veikla nereglamentuota. Įdomu, kaip būtų elgiamasi su medikais, kurie atsisakytų daryti abortus, nors ir būtų teisiškai verčiami juos daryti prieš savo įsitikinimus? Ar taip pat būtų baudžiamai persekiojami tėvai, kurie atsisakytų vaikus leisti į amoralias lytinio švietimo pamokas, jei jos tam tikrų suinteresuotų asmenų pastangomis būtų įteisintos? Kažkodėl šie kontroversiški klausimai vis sukasi apie SAM įtakos sferą, todėl kyla klausimas: ar vyksta kokie nors užkulisinių interesų ar užsakymų vedami procesai – sistemingas puolimas prieš šeimą? Kas galėtų tai išsiaiškinti ir patvirtinti arba paneigti?

    Pastarosiomis savaitėmis įvyko visuomenę šokiravusios kratos pas gimdymo namuose šalininkus, tarp jų – žymius menininkus. Iš kino režisierės paimta pripažinimą pelniusio filmo medžiaga, kuri naudojama kaip priemonė tardymams. Iškrėsti ir iniciatyvos „Gimimas LT“ aktyvistės namai… Į teisėsaugos veiksmus viešu kreipimusi sureagavo netgi kardinolas A. J. Bačkis.

    Norėčiau pasidžiaugti, kad ši gimdymo namuose iniciatyva sulaukia vis platesnio palaikymo, nepaisant to, kad tai tiesiogiai susiję su 1–2 proc. šeimų gyvenimą. Ši diskusija palaikymo sulaukia iš įvairios pasaulėžiūros atstovų. Kadangi kilusi šeimų iniciatyva esamą teisinį nesureguliavimą sieja su žmogaus teisių pažeidimu, todėl pritarimo sulaukia ir iš liberalesnės pasaulėžiūros žmonių, tarp jų – liberalių politikų. Jiems tai pirmiausia teisės rinktis ir įvairovės įtvirtinimas. Liberalių pažiūrų žmonės dažniausia teisę pasirinkti gimdymo vietą ir aplinkybes sieja kartu ir su platesnėmis moterų ir apskritai žmogaus teisėmis (deja, su kai kuriais jų siekiais aš asmeniškai nesutinku…).

    Vis girdime nuogąstavimų, kad Lietuvoje visuomenė neaktyvi, trūksta pilietiškumo. Tačiau politikai ir valdininkai visiškai nėra pasirengę bendrauti ir bendradarbiauti su visuomenės atstovais. Tai puikiai iliustruoja šeimų organizacijų palaikomos iniciatyvos „Gimimas LT“ istorija. Kalbos apie pilietinės visuomenės siekį atrodo tuščios… Aktyvūs, susitelkę, pasirengę diskusijoms, pagrindę savo prašymus ir pateikę savo siūlymus problemai spręsti piliečiai niekaip nesulaukia tinkamo valdžios atsako, todėl užtarimo turi ieškoti tarptautinėje erdvėje.

    Kas toliau? EŽTT sprendimo laukimas ir nuolatinės viešos diskusijos. Aptariamas klausimas yra ne tik gimties, bet ir pagarbos šeimai, gyvybei, demokratijai, viešumui klausimas. Todėl šeimos vis dar tikisi, kad SAM siena atsivers ir prasidės argumentuotų diskusijų, o ne drabstymosi etapas. Jei artimiausiu metu tai neįvyks, šeimos bus priverstos dar labiau pasitelkti tarptautinę bendruomenę ir visas įmanomas teisines priemones, jei Lietuvoje jų nuomonė bus tiek nesvarbi…

    Autorius yra Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos tarybos narys

  • ATGAL
    Mažo gimstamumo ir visuomenės senėjimo problema: sprendimo būdas – šeimos institutą stiprinanti mokesčių politika
    PIRMYN
    JAV ir Rusijos santykių šaltukas
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.