Diskusijos JAV – kaip ginsime Ukrainą ir Lietuvą? | Apžvalga

Įžvalgos

  • Diskusijos JAV – kaip ginsime Ukrainą ir Lietuvą?

  • Data: 2014-10-28
    Autorius: Linas Kojala

    Lietuvių delegacijai teko sudalyvauti ir ukrainiečių, lietuvių bei lenkų organizuotame Ukrainos palaikymo mitinge (Nuotrauka iš P. Saudargo asmeninio archyvo)

    Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Barackas Obama kol kas stokoja ryžto, sprendžiant konfliktą Ukrainoje, bet Rusijos agresijos besibaiminančios Baltijos valstybės pamirštos nebus – tokią žinią siunčia amerikiečių politikai ir analitikai, su kuriais Vašingtone, Niujorke ir Čikagoje susitiko Seimo narys dr. Paulius Saudargas, politologai dr. Laurynas Kasčiūnas ir  Linas Kojala. Savaitę už Atlanto praleidusi lietuvių delegacija bendravo su JAV Kongreso nariais, politikos ekspertais, įtakingiausių analitinių centrų – „Freedom House“ ir „McCain Institute“, „International Republican Institute“ atstovais, vietos lietuvių bendruomenėmis Vašingtone, Niujorke ir Čikagoje.

    Kad Lietuvos didvyriai nebūtų pamiršti

    Diskusijose su JAV lietuviais buvo pristatyta šių metų vasarą vykusi ekspedicija į Ukrainą „Broliai: Lietuva-Ukraina‘14“, dvi ankstesnės ekspedicijos į tremties vietas Sibire – „Vorkuta‘13“ bei „Kraslagas‘12“. Ekspedicija į Ukrainą neramiame geopolitiniame kontekste susilaukė ypatingai didelio dėmesio ir aptarimo. Tautiečiai gyrė P. Saudargo iniciatyva surengtos misijos tikslą aplankyti neramumų kamuojamą valstybę bei nuvežti vietos gyventojams būtiniausių medikamentų bei kitų daiktų. Nugabentų prekių vertė siekė net 10 tūkst. litų, kuriuos suaukojo Lietuvos gyventojai.

    Pristatymų metu pabrėžta, kad konfliktas Ukrainoje turi tapti pamoka Lietuvai ir Baltijos valstybėms. Tai svarbu ne tik dėl būtinybės didinti šalies gynybos finansavimą, bet ir siekiant suvokti Kremliaus strategiją, kuri remiasi ne atviru ginkluotu karu, o hibridinio konflikto eskalacija: Ukrainoje neramumus jau daugiau nei pusmetį kursto vietiniais gyventojais apsimetantys rusų pajėgų atstovai. Siekiant užkirsti kelią tokiam scenarijui Lietuvoje, būtina stiprinti istorinį ir patriotinį auklėjimą, nes vieninga, manipuliacijoms nepasiduodanti ir tvirtą laisvų žmonių tapatybę puoselėjanti visuomenė pati savaime užkirs kelią bet kokioms panašioms iniciatyvoms.

    „Turime atrasti ir išaukštinti savo didvyrius, kuriais galėtume didžiuotis. Tai partizaninio pasipriešinimo vadai – Prezidentas Generolas Jonas Žemaitis-Vytautas, Adolfas Ramanauskas-Vanagas ir kt., partizanai, kurie suprato ne tik kovos ginklu, bet ir žodžiu svarbą: Juozas Lukša-Daumantas, Lionginas Baliukevičius-Dzūkas ir visi kiti partizanai, kurie kovėsi už Lietuvos laisvę ir niekuo nenusileidžia kitų šalių istoriniams herojams. Tik, deja, savuosius kol kas per mažai pažįstame ir vertiname, nepakankamai kalbame apie juos mokyklose, nerodome jaunimui kaip sektinų pavyzdžių“, – apgailestavo P. Saudargas.

    Jam antrino L. Kasčiūnas ir L. Ko­jala, pabrėžę, kad Lietuvoje sukurta puikių patriotiškų filmų Laisvės kovų ir tremties tema: „Vienui vieni“, „Nematomas frontas“, „Trispalvis“, „Ekskursantė“, taip pat ir knygų. Kai kurios knygos yra išverstos ir į užsienio kalbas. Tai Rūtos Šepetys romanas „Tarp pilkų debesų“, Juozo Lukšos-Daumanto „Partizanai“, Liongino Baliukevičiaus-Dzūko „Partizano dienoraštis“ ir kt. Būtina šiuos filmus ir literatūrą skleisti ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, kalbėti, pasakoti. Privalome patys kurti savo istorinį pasakojimą, nes kitaip už mus tai padarys kiti – priešiškos propagandinės jėgos.

    JAV turėtų teikti karinę pagalbą

    Daugeliui lietuvių nerimą kelia tai, kad, nepaisant Vakarų šalių retorikos, Rusijos agresijai Ukrainoje iki šiol nėra užkirstas kelias. Priešingai: prorusiškos pajėgos jau kontroliuoja apie trečdalį šalies teritorijos, o Kijevui nebelieka nieko kito kaip tik skelbti paliaubas pagal Kremliaus diktuojamą scenarijų.

    Padėtis galėtų būti kitokia, jei Ukrainos kariuomenė sulauktų tiesioginės karinės pagalbos ginklais iš Vakarų šalių, o pirmiausiai – iš JAV, kurios indėlis sudaro tris ketvirtadalius NATO gynybos išlaidų. Tą pažymėjo ir įtakingas B. Obamos bendrapartietis, kongresmenas, Atstovų rūmų Žvalgybos komiteto narys Adamas Schiffas. „Tai, kas šiandien vyksta Ukrainoje, nėra pilietinis karas ar iš visuomenės kylančios susipriešinimo tendencijos. Tai – atviro Rusijos karinių dalinių siuntimo į Ukrainą rezultatas,– kalbėjo vienas iš draugystės su Baltijos šalimis grupės Atstovų rūmuose pirmininkų. – Taip Rusija peržengė dar vieną „raudoną liniją“, todėl turi būti stabdoma visomis įmanomomis priemonėmis: tiek pritaikant sektorines ekonomines sankcijas, ypač energetikoje, karinėje pramonėje ir finansuose, tiek ir teikiant karinę paramą Ukrainai.“

    Ieškodamas priežasčių, kodėl karinė parama Ukrainai iki šiol nėra teikiama, artimu B. Obamai laikomas politikas A. Schiffas teigė: „Reikia suvokti, jog net ir karinė parama dėl įvairių aplinkybių neleistų Ukrainos kariuomenei laimėti prieš Rusijos pajėgas – tai viena iš priežasčių, kodėl iki šiol nėra politinio sprendimo dėl pagalbos teikimo. Nepaisant to, karinė parama būtų labai gera priemonė atgrasinti Rusiją nuo tolesnės karinės intervencijos bei padidintų Kremliaus kaštus, bandant plėsti ar išlaikyti dalies Ukrainos teritorijos okupaciją.“

    JAV politiniuose sluoksniuose ir tarp politikos apžvalgininkų vyrauja įsitikinimas, jog vienintelė kliūtis karinės paramos teikimui yra prezidentas B. Obama ir jo artimiausi patarėjai. Manoma, jog prezidento laikysena gali keistis po lapkričio pradžioje vyksiančių rinkimų į JAV Senatą, po kurių daugumą abiejuose Kongreso rūmuose gali įgyti Respublikonų partija.

    NATO atgijo

    Lietuva gali džiaugtis bent tuo, kad Ukrainos įvykiai pabudino NATO Aljansą – rugsėjo pradžioje vykusiame Viršūnių susitikime patvirtintos papildomos priemonės Rytų Europos valstybių saugumui stiprinti. Pavyzdžiui, nuo šiol NATO savo dispozicijoje turės 4 tūkst. įvairių šalių karių, kurie galės reaguoti į saugumo grėsmes įvairiuose regionuose per 48 valandas. Be to, sustiprintos rotacinės misijos, planuojama daugiau karinių pratybų.

    Tiesa, NATO valstybių vadovai nepakankamai rimtai atsakė į Rusijos keliamas grėsmes Ukrainoje. „NATO priimti sprendimai dėl kolektyvinės gynybos įsipareigojimo stiprinimo buvo geri, tačiau, brėžiant aiškią gynybos liniją tik ties aljanso teritorija, yra paliekama erdvė V. Putinui veikti visur kitur, ypač Ukrainoje, – sakė buvęs JAV ambasadorius prie NATO Kurtas Volkeris. – Juk būtent įvykiai šioje šalyje paskatino permąstyti saugumo situaciją, bet pati Ukraina iš NATO jokių paskatinimų nesulaukė. O padaryti buvo galima daug: pavyzdžiui, pasiūlyti Ukrainai vakariečių karybos taktikos ekspertų, ypač besispecializuojančių teritorijos kontrolės, vengiant ginkluotos konfrontacijos, srityje, pagalbą, karinės įrangos tiekimą, finansinę paramą.“ Ir pridūrė: „Greta to turėtų būti taikomas griežtas ginkluotės bei dvigubos paskirties įrangos embargas Rusijai. Tai parodytų, kad NATO gerbia Ukrainos teritorinį integralumą ir yra pasirengusi imtis konkrečių priemonių jam apsaugoti. Nebūtinai siunčiant aljanso karius, nes, sulaukę pagalbos, efektyviai galėtų gintis patys ukrainiečiai.“

    Jam antrino ir „Freedom House“ vadovas Davidas Krameris: „Vakarams nepavyko susitarti dėl ginkluotės tiekimo Ukrainai, o tai – didžiulė karinė, moralinė ir politinė klaida, už kurią atsakomybė pirmiausiai tenka JAV. Todėl ir pats susitikimas nebuvo sėkmingas, nes V. Putinas diktavo jo darbotvarkę.“

    Anot analitiko, ryžto stokojantys Vakarai iki šiol geba tik pavėluotai reaguoti į Kremliaus priimtus sprendimus. „Esu nusivylęs, kad JAV nesugeba lyderiauti, išstumiant Rusiją iš Ukrainos. Jeigu V. Putino nesustabdysime Ukrainoje, eilėje laukia Baltijos šalys“, – įspėjo D. Krameris. Analitikui nerimą kelia ES šalių susiskaldymas Rusijos atžvilgiu, o ypač – palanki Kremliui kai kurių Vidurio Europos valstybių pozicija. „Slovakija, Vengrija, Bulgarija, Čekija nesugeba atlaikyti Rusijos spaudimo. Kremliaus pinigai sukūrė naujas skiriamąsias linijas Europoje, todėl nebėra jokių natūralių rytų, vakarų, šiaurės ar pietų takoskyrų. Negebėjimas susitarti tampa pretekstu nieko neveikti“, – sakė jis.

    Susitikime su lietuvių kilmės JAV kongresmenu Johnu Shimkumi. šis politikas buvo vienas iš didžiausių Lietuvos narystės NATO rėmėjų (Pauliaus Saudargo nuotrauka)

    Lietuvių delegaciją šiltai priėmęs lietuvių kilmės kongresmenas, Baltic Caucus vadovas Johnas Shimkus pasisakė už dar svaresnį JAV bei NATO karinį buvimą Baltijos šalyse ir Ukrainoje, o karinę pagalbą Ukrainai pavadino būtinybe. „Rytų Europa stokoja JAV lyderystės, o tą galėtų pakeisti nuolatinių karinių bazių Baltijos šalyse įkūrimas ir karinė parama prieš Rusijos agresiją kovojančiai Ukrainai“, – tvirtino politikas. Svarbu paminėti, jog šis kongresmenas buvo vienas iš didžiausių Lietuvos narystės NATO rėmėjų, tiesiogiai prisidėjęs prie Lietuvos narystės aljanse.

    Besibaigiant vizitui JAV, lietuvių delegacija ir čia turėjo progą susitikti ir su broliais ukrainiečiais. „Kartu vykome į Ukrainos palaikymo mitingą miesto centre, kurį surengė lenkų ir ukrainiečių bendruomenės. Žmonės dalijosi mintimis ir skandavo Ukrainą palaikančius šūkius „Slava Ukraini, Geroem slava!“. Drąsūs ir kritiški plakatai dėl Rusijos agresijos traukė praeivių ir žurnalistų dėmesį, o renginio pabaigoje suskambėję visų trijų broliškų valstybių (Ukrainos, Lenkijos ir Lietuvos) himnai leido pajusti, jog, bėdai ištikus, esame kartu, petys petin! – prisiminė P. Saudargas. – Didele dalimi mūsų pačių vizitas į JAV buvo pašvęstas kalbėjimuisi ir kalbėjimui – nuo kongresmenų lygio politikų iki politikos analitikų ir patarėjų, siekiant atkreipti dėmesį, kad Ukrainoje žmonės žūsta ne tik už vienos Ukrainos teisę būti laisva, demokratine valstybe, bet ir už mūsų visų laisvę ir demokratiją. Vakarai privalo reaguoti ir NATO ukrainiečiams turi skirti karinę paramą, nes Kremlius nesustos, jei jo niekas nesustabdys.“

  • ATGAL
    Vakarams Artimieji Rytai – grėsmė, o Rusija – ne?
    PIRMYN
    Ukraina – Maidano įkaitė ar V. Putino taikinys?
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.