Donaldas Trumpas – naujoji respublikonų viltis? | Apžvalga

Įžvalgos

  • Donaldas Trumpas – naujoji respublikonų viltis?

  • Data: 2015-09-21
    Autorius: Jonas Švagžlys

    Donaldas Trumpas (Scanpix/REU TERS /Brian Snyder nuotrauka)

    Nors iki 2016 m. JAV prezidento rinkimų liko daugiau nei metai, jau dabar viso pasaulio akys krypsta į šioje šalyje įsibėgėjančius politinius debatus, kurie lems, kas taps abiejų didžiausių JAV partijų – respublikonų bei demokratų – kandidatais į JAV prezidentus. Realiausia demokratų kandidate į JAV prezidentus laikoma buvusi valstybės sekretorė Hillary Clinton. Apklausų duomenimis daugiau nei 50 proc. respondentų laiko ją realiausia iš visų demokratų partijos pretendentų į JAV prezidentus, tuo tarpu antroje pozicijoje esantis senatorius Bernie Sandersas nuo jos atsilieka daugiau nei dvigubai. Dabartinį JAV viceprezidentą Joe Biddeną demokratų partijos favoritu laiko 10–20 proc. apklaustųjų.

    Kur kas didesnė intriga yra respublikonų partijoje, kurioje dėl galimybės dalyvauti prezidento rinkimuose šiuo metu varžosi apie 20 potencialių kandidatų. Daugumoje apklausų šiuo metu pirmauja ekscentriškas milijardierius Donaldas Trumpas, apklausose surenkantis maždaug ketvirtadalį balsų. Ir nors savo artimiausius konkurentus D. Trumpas lenkia kone dvigubai, jo lyderystė nėra tokia aiški kaip H. Clinton, todėl tarp respublikonų kandidatų prognozuojama gana atkakli kova, o pergalė didele dalimi priklausys nuo to, kaip pretendentams seksis vyksiančiuose viešuose debatuose. Šiame straipsnyje bus mėginama trumpai apžvelgti šio respublikonų kandidato politinę veiklą bei perspektyvas.

    1946 m. Niujorke gimęs verslininkas karjerą pradėjo savo tėvo vadovaujamoje nekilnojamojo turto bendrovėje, užsiimančioje būsto nuoma vidurinės klasės amerikiečiams. Vėliau D. Trumpas ėmėsi vykdyti stambius nekilnojamojo turto projektus – viešbučių, lošimo namų statyba, taip pat investavo ir į kitas sritis, pavyzdžiui, vertybinius popierius bei sportą. Jis laikomas vienu žymiausių JAV verslininkų. Nors pagal savo turimą maždaug 4 milijardų dolerių turtą jis nepatenka į turtingiausių amerikiečių dešimtuką (palyginimui – „Microsoft“ įkūrėjo Billo Gateso turtas vertinamas maždaug 80 milijardų dolerių, „Facebook“ įkūrėjo Marko Zuckenbergo – apie 40 milijardų), D. Trumpas yra vienas turtingiausių šalies politikų ir turtingiausias respublikonų partijos pretendentas į JAV prezidentus.

    Pažymėtina, jog visuomenėje D. Trumpas žinomas ne tik dėl savo verslo projektų, bet ir dėl aktyvaus dalyvavimo viešajame gyvenime.  Nuo 2004 m. jis prodiusuoja bei veda televizijos realybės šou „Mokinys“ (vienas pirmųjų sezonų buvo rodytas ir Lietuvoje), kurio nugalėtojams atitenka puikiai apmokamas darbas jo vadovaujamose kompanijose. Pirmųjų sezonų metu šis televizijos šou buvo itin populiarus, pavyzdžiui, pirmojo sezono laidos pritraukdavo virš 20 milijonų žiūrovų. Tiesa, vėliau projekto populiarumas sumažėjo, pavyzdžiui, dešimtas sezonas pritraukdavo mažiau nei 5 milijonus žiūrovų. Būdamas vadinamųjų amerikietiškų imtynių gerbėjas, D. Trumpas yra vedęs net kelis šio pramoginio „sporto“ renginius.

    Pažymėtina, jog skirtingai nei jo varžovai, D. Trumpas ne sykį yra pakeitęs politinę partiją. Savo politinę veiklą D. Trumpas pradėjo respublikonų partijoje, buvo Ronaldo Reagano rėmėjas. 1999 m. jis prisijungė prie nedidelės populistine laikomos Reformų partijos, po dviejų metų perėjo į demokratų gretas. Nuo 2009 m. metų D. Trumpas vėl priklauso respublikonų partijai. 2012 m. prezidentinės rinkimų kampanijos metu D. Trumpas finansiškai rėmė Mitto Romney kandidatūrą.

    Kalbant apie D. Trumpo politines pažiūras, pats politikas save yra apibūdinęs kaip konservatyvų respublikoną. Nors tradiciškai JAV respublikonai laikomi konservatoriais, o jų varžovai demokratai – liberalais, abiejose šiose partijose esama nemažų visokių takoskyrų. Respublikonų tarpe didžiausia takoskyra egzistuoja tarp konservatyvių bei libertarių pažiūrų politikų. Kadangi JAV, skirtingai nei Europoje, egzistuoja dvipartinė politinė sistema, respublikonai bei demokratai yra priešingose politinio spektro pusėse tiek ekonominės, tiek socialinės politikos srityse. Respublikonai atstovauja laisvos rinkos bei socialinio/kultūrinio tradicionalizmo idėjas, tuo tarpu demokratai gina sąlyginai kairiąsias idėjas ekonomikoje bei liberalias/progresyvias idėjas socialinės politikos srityje. Todėl nieko keista, jog dalis amerikiečių palaiko kurią nors iš šių dviejų partijų tik dėl pritarimo jos ekonominei politikai. Pavyzdžiui, milijardieriai broliai Kochai ne viename savo interviu yra išreiškę pritarimą liberaliai abortų politikai bei vienos lyties asmenų santuokoms, bet nepaisant to, remia šiems dalykams oponuojančius respublikonus dėl jų pozicijų ekonominiais klausimais. Gi D.Trumpą galima laikyti konservatyviu politiku tiek ekonominėje, tiek kultūrinėje plotmėje.

    D. Trumpas ne sykį yra kritikavęs Baracko Obamos vykdomas sveikatos apsaugos reformas, siūlydamas vietoje valstybinio jos finansavimo skatinti konkurencingumą bei taip sumažinti medicinos paslaugų kainas. Politikas pasisako už mokesčių dirbantiesiems bei verslui mažinimą, argumentuodamas, jog tai turėtų paskatinti spartesnį ekonomikos augimą. Nors pačios progresinių mokesčių idėjos D. Trumpas neatmeta, tačiau pasisako už pajamų mokesčio sumažinimą visiems dirbantiesiems bei kai kurių mokesčių, pavyzdžiui, paveldėjimo mokesčio, panaikinimą.

    Kaip ir dauguma respublikonų, D. Trumpas oponuoja vienos lyties santuokoms, be to, pasisako už tai, jog šis klausimas būtų sprendžiamas išimtinai valstijų lygmenyje. Politikas taip pat yra abortų priešininkas – jo teigimu, abortai turėtų būti leidžiami, tik esant pavojui motinos gyvybei bei sveikatai, išprievartavimo ir kraujomaišos atvejais. Be to, D. Trumpas prieštarauja demokratų siūlymams griežtinti ginklo įsigijimo tvarką.

    Kaip vieną savo prioritetų D. Trumpas yra įvardijęs kovą su nelegalia imigracija. Politikas yra pareiškęs, jog Meksikos vyriausybė specialiai sudaro sąlygas įvairiems nusikaltėliams, pavyzdžiui, narkotikų prekeiviams patekti į JAV ir taip atsikrato jų naštos. Būtent nelegalius imigrantus D. Trumpas yra įvardijęs kaip vieną pagrindinių nusikalstamumo JAV priežasčių. Nors dėl aštrios retorikos D. Trumpas yra sulaukęs kritikos ne tik iš liberalių politikų bei apžvalgininkų, bet ir iš partijos kolegų, pavyzdžiui, buvusio JAV prezidento brolio ir pretendento dalyvauti JAV prezidento rinkimuose Jebo Busho. Kita vertus, neatmestina, jog būtent griežta retorika imigracijos klausimais prisideda prie išaugusio D. Trumpo populiarumo, nes nemaža dalis amerikiečių išties yra nepatenkinti dabartine imigracijos politika bei nepakankamu politikų dėmesiu šiai problemai. JAV iš tiesų būta atvejų, kai nelegalūs imigrantai įvykdo itin žiaurius nusikaltimus, nors jie jau anksčiau yra buvę teisti už įvairius nusikaltimus ir deportuoti iš šalies, bet tai jiems nesukliudė grįžti į JAV.

    Užsienio politikos klausimais D. Trumpo pozicijos vertinamos itin prieštaringai. Birželį jis pareiškė, jog, tapęs JAV prezidentu, jis pagerintų santykius su Kinija bei Rusija ir būtų geri draugai su Vladimiru Putinu. Pažymėtina, jog toks jo pareiškimas daug kam pasirodė itin netikėtas, nes JAV būtent respublikonų politikai paprastai pasižymi griežtesne laikysena Rusijos atžvilgiu. Šiuo klausimu D. Trumpo pozicijos gerokai skiriasi ne tik nuo kitų respublikonų, bet ir nuo H. Clinton nuostatų. Kitais užsienio politikos klausimais D. Trumpas laikosi griežtesnių pozicijų, pavyzdžiui, pasisako prieš derybas su Iranu dėl jo branduolinės programos ir palaiko karinius veiksmus prieš ISIS grupuotę.

    Kalbant apie D. Trumpo galimybes tapti respublikonų kandidatu į JAV prezidentus, neatmestina, jog dėl griežtų pozicijų imigracijos ir kitais klausimais jam gali pavykti nurungti kitus respublikonų politikus. Kita vertus, kalbant apie galimybes varžytis su H. Clinton, D. Trumpui tai būtų kur kas sudėtingiau nei, tarkime, Marco Rubio arba J. Bushui. Dėl augančio ispanakalbių amerikiečių skaičiaus būtent šios visuomenės grupės pozicija gali būti lemiama. Vargiai tikėtina, jog D. Trumpui pavyktų pervilioti iš demokratų ispanakalbių rinkėjų balsus, tuo tarpu jo konkurentams, tokiems kaip kubiečių kilmės M. Rubio, tai būtų visai įmanoma.

    Kaip seksis D. Trumpui, kol kas sunku pasakyti. Vis dėlto, vertinant iš Lietuvos perspektyvos, mums šio politiko sėkmė vargu ar duotų teigiamų rezultatų. Ukrainos krizės metu B. Obama Lietuvoje buvo dažnai kritikuojamas dėl nepakankamai ryžtingos politikos, padedant Ukrainai, tuo tarpu nemažos viltys buvo dedamos į artėjančius JAV prezidento rinkimus ir ypač Respublikonų partijos kandidatus. Tuo tarpu iš D. Trumpo tikėtis mums palankesnės politikos Rusijos atžvilgiu būtų gana naivu.

  • ATGAL
    Susitarimas dėl Irano branduolinės programos – kritika vardan kritikos?
    PIRMYN
    Ar karčios profesinio mokslo šaknys?
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.