Donaldo Trumpo abejonės dėl NATO – įspėjimas Baltijos valstybėms | Apžvalga

Įžvalgos

  • Donaldo Trumpo abejonės dėl NATO – įspėjimas Baltijos valstybėms

  • Data: 2016-10-04
    Autorius: Linas Kojala

    „Įsipareigojimas, kurį mes davėme vieni kitiems su NATO kolektyvinės gynybos principu, jau ne vieną dešimtmetį yra kertinė globalaus stabilumo sąlyga. Tenekyla abejonės: JAV pasišventinimas NATO penktajam straipsniui yra nepajudinamas. Mes niekada, niekada nepabėgame nuo savo įsipareigojimų. Ir nesvarbu, ką girdite šiame karštame politiniame laikotarpyje iš vieno asmens Amerikoje. Jis nežino, ką kalba“.

    Taip rugpjūčio pradžioje kalbėjo Jungtinių Amerikos Valstijų viceprezidentas Joe Bidenas. Jis surengė specialų vizitą į Latvijos sostinę Rygą, kur susitiko su visų Baltijos valstybių lyderiais ir visuomene. Tam, kad patikintų, jog strateginiai JAV interesai nekinta, o NATO savo sąjungininkų nepaliks likimo valioje. Ypač dabar, kai Kremliaus užsienio politika darosi vis agresyvesnė.

    J. Bideno vizitas buvo surengtas neatsitiktinai. Šiuo metu vykstanti JAV rinkimų kampanija, ir Respublikonų pretendento Donaldo Trumpo retorika varo į neviltį Vidurio ir Rytų Europos valstybių apžvalgininkus. Būtent todėl, kad kone pirmą kartą aukščiausios JAV politinės pozicijos siekiantis kandidatas atvirai abejoja NATO egzistavimo prasme bei negaili šiltų žodžių Vladimiro Putino atžvilgiu.

    Gražbyliauja Rusijos lyderiui

    D. Trumpas nėra politikas – septyniasdešimtmetis milijardierius visą gyvenimą kūrė verslo imperiją, tad neturi patirties priimant valstybinės reikšmės sprendimus. Juo labiau užsienio politikos ar saugumo srityse, kurios, akivaizdu, jam yra visiškai naujos ir nepažintos.

    Tiesa, vien tai nepaaiškina kai kurių jo idėjinių pasisakymų, kurie iškrenta iš konteksto žinant tai, kad jis atstovauja Respublikonų partijai. Kitaip tariant, tą pačią politinę jėgą, kurią į priekį dar visai neseniai vedė prezidentas Ronaldas Reaganas, titulavęs Sovietų Sąjungą „blogio imperija“ bei tiesiogiai prisidėjęs prie jos žlugimo, taip pat George‘as W. Bushas, kuris 2002 metais Vilniaus Rotušės aikštėje ištarė garsiąją gausybės padėkos šūksnių sulaukusią frazę: „Tie, kas pasirinks Lietuvą savo priešu, iškart taps JAV priešu“. Dažnas respublikonas vis dar laiko Rusiją nedraugiška valstybe, ir turi tam aibę priežasčių.

    Visgi šiandieninis Respublikonų atstovas kalba visiškai kitaip. Pasak D. Trumpo, kaimynių šalių teritoriją aneksuojantis ir Vakarų valstybių vieningai sankcionuojamas Rusijos vadovas V. Putinas yra „puikus lyderis –  daug geresnis, nei dabartinis JAV prezidentas Barrackas Obama“. Be to, D. Trumpas pasidžiaugė sulaukęs šiltų žodžių savo atžvilgiu ir iš Putino, kuris jį pavadino „puikiu“. Amerikiečių verslininkas teigė, kad jam garbė girdėti tokius komplimentus.

    Toks jų dialogas atrodo kiek makabriškai žinant, kad JAV ir Rusijos santykiai šiandien neretai pavadinami Naujuoju šaltuoju karu. B. Obama, pradėjęs darbą Baltuosiuose Rūmuose 2008 metais, taip pat turėjo didelių lūkesčių tapti tuo, kuris pataisys nuolatos įtemptus santykius su Kremliumi. Jis iškart inicijavo vadinamąją „perkrovimo“ politiką, kurios tikslas – pragmatinis bendradarbiavimas su Rusija, ypač ekonomikoje ir nusiginklavimo politikoje, siekiant išvengti konfrontacijų bei nesusipratimų. Tokia strategija kėlė nerimą Baltijos šalyse, kurios baiminosi liksiančios pamirštos didžiųjų dėlionėse. Deja, B. Obamos viltys versti naują santykių puslapį greitai žlugo: iš pradžių strateginiai siekiai išsiskyrė Sirijoje, kur Rusija remia diktatorių Basharą Al Assadą, o galiausiai buvo palaidoti karo Ukrainoje.

    Dabar jau D. Trumpas tikina neabejojąs, kad panaudodamas savo derybinius įgūdžius „pasieks susitarimą“ su V. Putinu. Tiesa, jis taip ir neatskleidžia, dėl ko jie ketina derėtis ar ką ketina pasiūlyti.

    NATO – nebereikalinga ?

    Nors nėra aišku, kokia būtų V. Putino ir D. Trumpo susitikimo darbotvarkė, yra pagrindo nerimauti dėl to, ką amerikietis kalba apie NATO. Pasak Respublikono, tai yra „pasenusi organizacija“, nebeatitinkanti globalaus pasaulio realijų. Nors su tuo sutikti sunku, ypač dabar, kai NATO pademonstravo istorinį ryžtą Varšuvos Viršūnių susitikime stiprinant rytinių narių saugumą, D. Trumpo nuomone, saugumo architektūrą reikia peržiūrėti iš esmės.

    Didžiausią dėmesį D. Trumpas skiria „zuikiavimo“ problemai. Jis yra teisus teigdamas, kad didžioji dalis NATO narių, ypač Europoje, nepernelyg rūpinasi gynybos politika bei pasikliauja NATO, kurio tris ketvirtadalius pajėgumų sudaro būtent JAV. Tai akivaizdu skaičiuose: nors Aljanso narės sutaria, kad gynybos išlaidos turi siekti bent 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), šią ribą yra pasiekusios vos kelios valstybės: JAV (3,5 proc.), taip pat Didžioji Britanija, Estija, Graikija ir Lenkija. Tai – akmenukas ir į Lietuvos daržą: nors mūsų valstybė pastaruoju metu esant plačiam politiniam sutarimui padvigubino biudžetą iki 1,5 proc., ilgą laiką buvome skiriančiųjų mažiausiai. Tad D. Trumpas sėkmingai išnaudoja argumentą, kurį pasitelkia ir nuosaikesni politikai, tarp jų ir B. Obama.

    Visgi jis savo retorika žaloja visą esamą saugumo architektūrą, kuri sėkmingai funkcionuoja dar nuo 1949 metų, kuomet ir susikūrė NATO. Nuo to laiko Aljanso kolektyvinės gynybos straipsnis buvo panaudotas tik vieną kartą – 2001 metų rugsėjo 11– ąją, po teroro aktų JAV. Visus kitus dešimtmečius NATO sugebėjo būti stipri tuo, kad yra vieninga: priešininkai, suvokdami Aljanso jėgą bei ryžtą, buvo atgrasomi nuo bet kokių agresyvių veiksmų. Juk nepulsi vienos iš narių, jei manai, kad sureaguos visos likusios 27? Tad NATO gynėsi ne tik tankais, bet ir tvirtais politiniais pareiškimais, kurie neleisdavo suabejoti, kad Penktasis straipsnis suveiktų.

    Nuolatos skleisdamas abejonę Penktuoju straipsniu, klausdamas, ar JAV turėtų ginti valstybes, kurios neskiria 2 proc. BVP gynybai, D. Trumpas jau dabar silpnina NATO iš vidaus. Net ir nebūdamas prezidentu. Nors jam tai tėra kalbos kampanijos metu, kurios net nerūpi didelei daliai rinkėjų – užsienio politikos klausimus prioritetizuoja tik apie dešimtadalis amerikiečių – jos kuria nesaugumo atmosferą. Todėl J. Bideno vizitas į Baltijos valstybes buvo neatsitiktinis: jis atliko „žalos kontrolės“ funkciją, bandydamas sumažinti D. Trumpo kalbų sukeltą nerimą bei pademonstruoti potencialiems agresoriams, kad vienas žmogus netaps Aljanso byrėjimo pradžia.

    D. Trumpo – nenuspėsi

    Tiesa, nors nuogąstavimui priežasčių tikrai nestokojame, neturėtume ir skubėti manyti, kad D. Trumpo prezidentavimas lemtų JAV ir Rusijos suartėjimą. Tą lemia kelios priežastys.

    Visų pirma, kertinė D. Trumpo nuostata užsienio politikos atžvilgiu yra tai, kad JAV turėtų tapti „nenuspėjama“. Kitaip tariant, daugeliu klausimų jis iki šiol neturi tvirtos pozicijos ir, ko gero, net pats negalėtų tvirtai pasakyti, kaip elgtųsi iškilus krizinei situacijai. Žinoma, nenuspėjamos JAV šiandien tikrai nereikia, ypač Baltijos valstybėms; tačiau ir Rusija su Putinu priešakyje puikiai supranta, jog neprognozuojama JAV nebūtinai bus jai palanki. Kremliaus gražbyliavimas D. Trumpo atžvilgiu yra pirmiausiai ne parama jam, o siekis išbalansuoti amerikiečių rinkimus, skleisti abejonę, prisidėti prie visuomenės skaldymo. Nes niekas negalėtų garantuoti, jog tapęs prezidentu D. Trumpas, dėl mums šiandien nežinomų priežasčių, kaip niekada sustiprintų rytinių NATO narių saugumą bei pareikštų, jog Aljansas yra pats svarbiausias užsienio politikos siekis. D. Trumpas neturi pažiūrų ar principų, tad jo nuomonė gali keistis.

    Antra, bet kuriuo atveju JAV renka ne valdovą, o prezidentą, kuris būtų be galo įtakinga figūra, tačiau negalėtų priimti sprendimų vienas. Kongresas, o ypač Senatas, atlieka reikšmingą vaidmenį svarstant strateginius užsienio politikos klausimus; patyrę specialistai – patarėjai, biurokratai, institucijų vadovai, –  kurie užpildytų aukščiausias pozicijas Respublikonams perėmus Baltuosius rūmus, taip pat turėtų skatinti D. Trumpą elgtis atsakingai bei laikytis ilgamečių įsipareigojimų. Būti prezidentu – tai nekalbėti bet ką, kas ant liežuvio galo rinkimų kampanijos metu.

    Tad belieka viltis, jog amerikiečiai elgsis atsakingai ir į aukščiausią poziciją išrinks asmenį, kuris yra pasirengęs prisiimti atsakomybę. O jei laimės Trumpas, teks laukti, kad JAV, net ir pasukusi į populizmą, išliktų principinga savo draugų atžvilgiu.

  • ATGAL
    Mao Dzedongas iki šiol turi pasekėjų
    PIRMYN
    Turtėjanti Lietuva? Kapitalo pritraukimo dilema
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.