Dovanojimo ir laisvės kultūros užauginti: geriausias mokymas – pavyzdys | Apžvalga

Renginiai

  • Dovanojimo ir laisvės kultūros užauginti: geriausias mokymas – pavyzdys

  • Data: 2016-09-08
    Autorius: Kęstutis Rimkevičius

    Rugsėjo 1-oji visiems moksleiviams ypatinga diena. Džiaugsmas susitikus po vasaros atostogų sugrįžusius klasės draugus visada yra sumišęs su baugiomis mintimis apie laukiančią kasdienę pamokų ir namų darbų rutiną. Kardeliais (ar kitomis artėjančio rudens šalnų nepabūgusiomis gėlėmis) nušluotas kelias į mokyklą tiesiog blizga ir laukia, kol bus iš naujo pramintas klegančios minios. Ką ten pramintas – tiesiog nutryptas. Ir ačiū Dievui, kad yra kas tuos kelius trypia ir dar noriai – be didelių įkalbinėjimų.

    Tiesa yra ir tai, kad mokykla mokyklai nelygu. Vienų moksleivių tėvams rūpi, kad jų vaikai kelią mintų į pačią geriausią, didžiausią reitingą turinčią mokymo įstaigą. Kiti žiūri mokyklos dalykinės krypties. Tretiems svarbu, kad mokykloje būtų ugdomas ne tik protas bei kūnas, tačiau ir dvasingumas, emocinis intelektas. Yra tų mokyklų įvairių ir rinktis yra iš ko, tačiau norai, kaip jau dažnai būna, atsiremia į galimybes, kartais tiesiog sudūžta ar lūžta, per smarkiai, perdėm kietai atsirėmę. Iš tiesų, ką daryti kaimiškose vietovėse gyvenantiems ir pinigų nepertekusiems vaikams, jei, pavyzdžiui, iki išsvajotosios krikščioniškosios gimnazijos – toli ir brangu.

    Žinoma, tėvai ieško galimybių ir vienaip ar kitaip randa – ko nepadarysi dėl mokytis pasiryžusio vaiko, kuris, pasirodo, vertina ne tik pokemonų gaudynes, tačiau ir Tėvynės laisvę. Kuris žino, kodėl esame laisvi ir kad tai kainavo tikrų gyvybių (ne kompiuterinių žaidimų herojų), tikrus gyvenimus – kad mokytis laisvoje Lietuvoje galime todėl, jog kažkas už tai kovojo, kentėjo, žuvo…

    Ne pačios linksmiausios temos rugsėjo 1-ajai, pasakytų „pozityvaus“ gyvenimo šalininkai. Neturėtume gąsdinti vaikų praeities šmėklomis. Geriau užmirškim skaudulius ir pažvelkim į ateitį naujomis akimis. Konkurencija, karjera, finansinės pergalės yra kelias, į kurį mus turi nukreipti mokykla, tad visas istorinis patriotinis balastas ir religinės miglos tėra atgyvenos, trukdančios pozityviai ir progresyviai mąstyti… Apskritai dvasingumas yra silpnų žmonių bruožas – jie niekada nesukraus kapitalo. Kaip gali būti turtingas beigi laimingas, jei prašančiam marškinių, atiduosi ir apsiaustą… Sušalsi, susirgsi, o kokios išlaidos už gydymą!.. Dar imsi kaip koks gailestingasis samarietis ir už kitų gydymo išlaidas mokėti. Kas tada tau pačiam stiklinę vandens paduos…

    Visgi yra moksleivių ir jų tėvų, kuriems su tokiu „pozityvu“ nepakeliui. Jie mokymosi kelionę mato kaip nenutrūkstamą praeities, dabarties ir ateities kartų ėjimą per gyvenimą turint bendrą dvasinio, fizinio, emocinio ir intelektinio tobulėjimo tikslą. Turbūt viena svarbiausių pamokų šioje kelionėje – supratimas, kad visa, ką gauname, yra ne šiaip sau, o kažkieno mus skirta dovana. Tarp šių dovanų yra ir mūsų Tėvynės laisvė.

    Taigi, kas sieja dovanojimo kultūrą, dvasingumą, moksleivius ir gebėjimą apmąstyti ir įvertinti Lietuvos laisvės dovaną. Turbūt daug sąsajų atrastume, tačiau šiame straipsnyje paminėsime vieną iš jų – tai Juozo Giedraičio fondas (JGF), remiantis Lietuvos kaimo vaikų mokslą ir studijas krikščioniškose mokyklose bei gimnazijose ir pažangiems moksleiviams skiriantis Fondo įsteigtas stipendijas.

    Apie Juozo Giedraičio fondą „Apžvalgoje“ jau esame rašę (Kęstutis Salickas „Gyva išeivijos tradicija – aukoti Lietuvai“), tad tik priminsime, kad šis fondas atsirado iš dar Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje įkurto, o vėliau dėl sovietų okupacijos drauge su lietuviais išeiviais pasitraukusio į Vakarus Tautos fondo, kuris savo ruožtu buvo Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) pagrindinis finansinis ramstis.

    Juozas Giedraitis buvo vienas iš Tautos fondo pirmininkų (1978–1991 m.). Atėjęs pirmininkauti J. Giedraitis savo aktyvia veikla padėjo į Tautos fondą surinkti milijonines sumas, kurios buvo skiriamos dalimis tiek VLIK’o veiklai, tiek vėliau ir atgimstančios Lietuvos poreikiams. Aktyviajam pirmininkui 2008 m. iškeliavus amžinybėn, jo garbei po kelerių metų buvo įsteigtas dar vienas, nuolat kaupiamas fondas, iš kurio uždirbamų metinių palūkanų buvo ir iki šiol yra skiriamos stipendijos Lietuvos vaikams, būtent moksleiviams.

    Taigi, ši rugsėjo pirmoji yra ypatinga ne tik gėlių puokštėmis, moksleivių klegesiu, mokytojų džiaugsmingais rūpesčiais, tačiau ir tuo, kad iš tų moksleivių, kurie žengia per krikščioniškųjų mokyklų slenksčius, bent trylika gali ramiau atsikvėpti – finansinė mokslų našta jiems ir jų tėveliams šiemet kur kas mažesnė. Keturi Kauno jėzuitų gimnazijos ir devyni Kretingos pranciškonų gimnazijos moksleiviai gavo JGF stipendijų pažymėjimus, kuriuose pažymėta, kad Juozo Giedraičio fondo komitetas skiria metinę stipendiją lankyti pasirinktąją gimnaziją 2016–2017 mokslo metais ir toji stipendija „padengia mokslą, uniformą, spintelę ir rekolekcijas“.

    Išeivijos lietuvių dovana išties dosni, tačiau norint ją gauti, neužtenka būti pavyzdingu moksleiviu, reikia dalyvauti konkurse, užpildyti prašymą ir parašyti rašinį patriotine tema. Šiemet JGF rašinių tema buvo paskelbta tokia: Šiais metais Laisvės gynėjų dienai – 25 metai. Jeigu Lietuvos valstybė bus pavojuje, kaip aš ginsiu Lietuvą?

    Vis labiau neprognozuojamoje geopolitinėje mūsų valstybės aplinkoje tema įgavo neabejotino aktualumo, tačiau kartu buvo ir kietas riešutėlis, pareikalavęs iš moksleivių atviro pažvelgimo į savo vidų, pamėginimo dėliotis pasaulėžiūros nuostatų ir vertybių žemėlapį.

    Rašinius ir konkursines anketas JGF Stipendijų skirstymo komitetas įvertino ir išrinko stipendijų laimėtojus. Liepos mėnesį būsimieji stipendininkai rinkosi į Kauno jėzuitų gimnaziją bei Kretingos pranciškonų gimnaziją išgirsti džiugios žinios. Per iškilmingą ceremoniją, kurioje dalyvavo mokyklų vadovybė ir Fondo atstovai, stipendijų pažymėjimus moksleiviams įteikė garbingi svečiai. Kretingiškius pasveikino ir pranešimą skaitė disidentas, Lietuvos laisvės gynėjas, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius, vienas iš Lietuvos krikščionių demokratų partijos atkūrėjų Jonas Volungevičius. Iškilmes Kauno jėzuitų gimnazijoje savo apsilankymu pagerbė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio štabo viršininkas, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius, dimisijos majoras Vytautas Balsys.

    „Apžvalga“ pakalbino šiuos stipendijų teikimo iškilmių prelegentus ir išgirdo jų džiugų patvirtinimą, kad tokia išeivijos Fondo iniciatyva yra ypač sveikintina ir reikalinga Lietuvai. „Tai pliusas visuomenei. Tuo labiau, kad Fondas teikia stipendijas kaimo vaikams – tai dvigubas pliusas“, – „Apžvalgai“ sakė J. Volungevičius. Visgi šį džiaugsmą ir gražią iniciatyvą temdo ir nerimo šešėlis – abu kalbintieji pažymėjo, kad dabartinėje Lietuvos mokykloje patriotinis ugdymas, deja, nėra prioritetas… J. Volungevičius teigė: „Mokyklose pilietiškumo auklėjimas yra labai žemo lygio“. Pokario pasipriešinimo kovų dalyvis V. Balsys buvo dar griežtesnis: „Iki šiol yra sąmoningai slepiama mokyklose nuo jaunosios kartos Lietuvos istorija. <…> Slepiama sąmoningai ir paskui lengva tokius valdyti. Paskui, kas pinigų daugiau duoda, su tuo ir eina. Ir nesistebiu, kad bėga iš tos Lietuvos, – ir bėgs toliau, jeigu mes neturėsime savo stuburo ir nemylėsime savo valstybės ir jos istorijos.“

    Taigi, tokie gražūs įvykiai, kaip stipendijų teikimas, tampa viena iš galimybių priminti moksleiviams, jų tėveliams, mokytojams apie vis dar gyvą pokario kovų istoriją, taip pat Sausio 13-osios Laisvės gynėjų auką, kitus svarbius tautos laisvei istorijos momentus. Abu iškilmių svečiai šią progą išnaudojo – ir ne tik savo buvimu ir kalbomis priminė svarbius istorijos įvykius, tačiau paliko stipendininkams simbolinių dovanų: J. Volungevičius moksleiviams įteikė po „Ulos“ ansamblio įdainuotų, autentiškų Lietuvos partizanų dainų kompaktinę plokštelę, o V. Balsys stipendijų laimėtojus apdovanojo A. Šapokos „Lietuvos istorija“.

    Juozo Giedraičio asmenybę pristatė ir apie išeivijos lietuvių indėlį į Lietuvos laisvės bylą papasakojo Fondo atstovas, svečias iš Jungtinių Amerikos Valstijų Jonas Vainius. Skaidrėse, kurias komentavo J. Vainius, įamžinta Juozo Giedraičio jaunystė Vadžgirio kaime, mokslai Karo mokykloje, teisės studijos Vytauto Didžiojo universitete, visuomeninė veikla ateitininkų organizacijoje, taip pat nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo darbai kartu su VLIK’u ir Tautos fondu išeivijoje.

    ***

    Šių mokslo metų stipendijos iškilmingai įteiktos. Geras darbas išeivijos lietuvių drauge su bičiuliais Lietuvoje padarytas. Tad moksleiviai, siekiantys tapti gimnazistais ir norintys pretenduoti į naujas Fondo stipendijas, turės sukaupti minčių naujam rašiniui ir, užpildę pretendentų į stipendijas anketas, su viltimi laukti gerų naujienų iš Juozo Giedraičio vardo fondo. „Apžvalgos“ žiniomis, reikiamų užpildyti anketų galima gauti Kretingos pranciškonų gimnazijoje, Kauno jėzuitų gimnazijoje, taip pat Tautos fondo atstovybėje Vilniuje (Pilies g. 8). Rašiniai ir anketos svarstomi kartą per metus – paprastai birželio mėnesį. Daugiau informacijos galima sužinoti anketų pateikimo vietose.

  • ATGAL
    Vaikų ir jaunimo susitikimas su prof. Vytautu Landsbergiu
    PIRMYN
    Mažų valstybių sėkmė Olimpinėse žaidynėse
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.