Dr. Laurynas Kasčiūnas: istorinės atminties politika – valstybingumo atrama | Apžvalga

Įžvalgos

  • Dr. Laurynas Kasčiūnas: istorinės atminties politika – valstybingumo atrama

  • Temos: Istorija
    Data: 2012-09-21
    Autorius: Vytautas KERŠANSKAS

    Laurynas Kasčiūnas (Olgos Posaškovos nuotrauka)

    Apie 1987 m. įvykius, istorinę atmintį ir istorijos politiką kalbamės su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoju, daktaru Laurynu KASČIŪNU.

    1987 m. rugpjūčio 23 d. mitingas prie A. Mickevičiaus paminklo tapo lūžio momentu Lietuvos kelyje į nepriklausomybę. Kas ypatingo slypi šiame įvykyje?

    Mitingas prie A. Mickevičiaus paminklo yra tarsi idėjinė jungtis tarp pokario rezistencijos, kiek vėlesnės disidentų veiklos, „Katalikų bažnyčios kronikos“ idėjų, Lietuvos laisvės lygos kovos ir naujojo etapo, kurį simbolizuoja Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio susikūrimas, tautinis atgimimas, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo byla. Šis mitingas – tarsi lūžis lietuvių tautinėje sąmonėje, varpo dūžis, pažadinęs lietuvių tautą. Nuo šio mitingo valstybingumo ir nepriklausomybės idėją ėmė puoselėti ne tik grupė iškilių istorinę atmintį išsaugojusių rezistentų, bet ir platesni visuomenės sluoksniai.

    Istorija yra svarbus tautinio sąmoningumo ugdymo veiksnys, turbūt net esminė sudedamoji dalis. Priešiškos Lietuvai jėgos dažnai bando juodinti svarbiausius Lietuvos istorijos momentus: partizanų kovas, sausio 13-osios įvykius, 1941 m. sukilimą ir Lietuvos Laikinąją vyriausybę. Ar 1987 m. mitingas taip pat susilaukia tokio puolimo? Kaip nuo to apsisaugoti?

    Istorinės atminties politika kartu su švietimo politika yra du svarbiausi ramsčiai tautos gyvybingumui palaikyti, nes tik taip iš kartos į kartą galima perduoti patriotizmą, įtvirtinti istorinį pasakojimą, formuojantį tautos istorinę sąmonę. Konkuruojant keliems istoriniams pasakojimams, kurie reikštųsi skirtingais lemtingų Lietuvos istorijos procesų, lūžių ir asmenybių vertinimu, gali būti projektuojamos ir skirtingos Lietuvos valstybingumo raidos vizijos. Istorinės atminties politika – valstybingumo atrama ir geriausias būdas gintis nuo bandymų juodinti Lietuvos istoriją, įrodinėjant neva nepriklausoma Lietuva – tai lyg geopolitinė klaida… Juk yra ir tokių tvirtinimų.

    Kokie įvykiai, Jūsų nuomone, turi būti laikomi esminiais Lietuvos valstybingumui? Ar 1987 m. mitingas yra vienas jų?

    Per du tarpukario nepriklausomybės dešimtmečius Lietuvai pavyko subrandinti politinės bendruomenės tradicijas, kurios užtikrino Lietuvos valstybingumo idėjos tęstinumą. 1941 m. pavergtos tautos sukilimas, stipriausias Baltijos šalyse rezistencijos judėjimas liudija, kad tautinė Lietuva sukūrė istorinę atmintį puoselėjančią politinę bendruomenę. Juk visos pokario rezistencijos vertybinė atrama – tautinės Lietuvos, kaip savarankiškos politinės bendruomenės, tradicija. Ar būtume turėję rezistenciją be tautinės Vasario 16-osios? Ar 1990 m. kovo 11-ąją būtume atkūrę nepriklausomą Lietuvą, jeigu 1918 m. būtume susitaikę su Lietuvos kaip kantono vaidmeniu, kad ir sumodernintoje Abiejų Tautų su Lenkija federacijoje, kurią kaip alternatyvą siūlo dalis Lietuvos istorikų ir politikų?

    Kaip minėjau, 1987 m. mitingas lėmė lietuvių tautinės savimonės lūžį plačiojoje visuomenėje. Nors sudėtinga modeliuoti, „kas būtų, jeigu būtų“, tačiau galimas daiktas, kad be šio mitingo kelias į nepriklausomybę būtų buvęs kur kas sudėtingesnis.

    Šiandien sovietmečiu veikę rezistentai, žmonės, stovėję prieš 25 metus mitinge ir atkūrę nepriklausomybę, susirūpinę grįžta į valstybės reikalus. Dalis visuomenės mano, kad jų laikas jau praėjo.

    Tos pačios asmenybės, kurios suorganizavo 1987 m. mitingą, vėliau tapo savotišku prievaizdu, kuris neleido Sąjūdžiui leistis į gilesnius žaidimus su sovietiniu režimu. Daugiausia būtent šie žmonės lėmė, kad lietuviai tapo pirmąją tauta, kuri apsisprendė palikti sovietinį kalėjimą. Šiandien šiek tiek liūdina tai, kad tuomečiai lyderiai liko atsikūrusios nepriklausomos Lietuvos politinio gyvenimo paraštėse, ne iki galo įvertinti. Todėl suprantamas jų noras ir šiandien prisidėti prie mūsų visų valstybės kūrimo – būtent šie žmonės yra didžiausi idealistai ir jiems sunkiausia pasyviai stebėti, jeigu valstybėje vyksta negatyvūs procesai.

  • ATGAL
    Atmintinos dienos primena apie istorijos politikos svarbą
    PIRMYN
    Sirijos desperacija
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.