E.Vareikis: mes pernelyg pasiduodame Maskvos siūlomam pragmatizmui | Apžvalga

Įžvalgos

  • E.Vareikis: mes pernelyg pasiduodame Maskvos siūlomam pragmatizmui

  • Data: 2012-04-11
    Autorius: Kalbino Kęstutis D. Rimkevičius

    Egidijus Vareikis (Martynos Žilionytės nuotrauka)

    Apie nuolat stebinančius rinkimus Rusijoje, „supratingai“ besišypsantį rinkimų komisijos pirmininką ir prie SSRS žemėlapio vis dar raudančius Rusijos politikus kalbamės su LR Seimo Užsienio reikalų komiteto nariu, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rinkimų misijos stebėtoju Egidijumi VAREIKIU

     Ironiškai sakoma, kad rinkimų Rusijoje stebėtojai ne tik stebi rinkimus, bet ir labai stebisi… Ar toji „nuostaba“ buvo aplankiusi ir šįkart?

    Išties kiekvieną kartą Rusijoje ne tik stebime rinkimus, bet ir stebimės. Rusija yra tokia šalis, kuri, kad ir kokia valdžia būtų, yra sunkiai valdoma.

    Labai dažnai balsavimai vyksta mokyklose, kur mokyklų direktoriai žino, kad nuo to, kaip pavyks balsavimas (juk balsuoti ateina mokinių tėvai), priklauso mokyklai skiriamos lėšos. Mokyklos tarpusavyje ima varžytis, konkuruoti. Rinkimų komisijų nariai, kurie patys yra mokytojai, man yra pasakoję, kad jie gauna instrukciją paskambinti visiems auklėjamosios klasės tėvams, kad jie būtinai ateitų balsuoti. Tokie dalykai, kurie neturėtų būti susiję su rinkimais, vis dėlto vyksta, ir tai stebina. Rusija gali rinkimus organizuoti tvarkingai, nes lėšų ir išteklių pakanka. Jie sugebėjo per mėnesį pritaisyti 200 tūkst. vaizdo kamerų. Gal ne visose apylinkėse. Ten yra, rodos, 95 tūkst. apylinkių, apie 90 tūkst. jų buvo stebimos vaizdo kamerų.

    Sakome, kad tada,  kai rinkimai stebimi  vaizdo kamerų, rinkimai skaidresni,  bet yra žmonių, kurie sako, kad tai kertasi su žmogaus teisėmis. Kamera mato, kada tu atėjai, su kuo atėjai.

    Šįkart rinkimų stebėti važiavome į provinciją, Riazanės sritį. Ten žmonės labai viskuo domėjosi, sužinoję, kad aš iš Lietuvos. Susilaukiau daug užuojautos… Viena moteriškė priėjusi pareiškė: „Kai įstojote į tą NATO, dabar iš bado mirštate. Be reikalo jūs išėjote iš Sovietų Sąjungos.“ Bandžiau aiškinti, kad pagal visus parametrus mes Rusiją gerokai lenkiame, tačiau tai jos neįtikino – gal net pagalvojo, neva tiek esu prispaustas, kad netgi negaliu sakyti tiesos.

    Stebina tai, kad per rinkimus Rusijoje naudota daug technologinių naujovių, bet rezultatai vis tiek yra nepatikimi. Stebina tai, kad žmonės iš tiesų labai mažai žino, kas vyksta aplink. Tai, kad yra labai daug stereotipų apie kandidatus ir apie patį rinkimų vyksmą, eigą – kiek nuo rinkimų priklauso valstybės likimas.

     Tai ar šie rinkimai Rusijoje kuo nors skyrėsi nuo anksčiau buvusių?

    Skirtumų būta. Per Dūmos rinkimus ir ankstesnius rinkimus būdavo, kad žmonės ateina balsuoti, nes reikia, bet žmonės netiki, kad nuo jų balsavimo priklauso valstybės likimas. Rusai kalba, kad Rusijoje valdžia keičiasi ne todėl, kad yra balsuojama. Valdžia ten keičiasi ne dėl rinkimų. Kai po Dūmos rinkimų kilo demonstracijos, tam tikras politinis atgimimas, – labai aktyvūs tapo vietiniai stebėtojai. Žmonės pradėjo spausti, kad rinkimai būtų ne šiaip sau pabalsavimas, bet kad rinkimai būtų skaidrūs. Aišku, čia matau ir tam tikrą pragmatinį momentą. Įsivaizduokim, kad yra keturi lenktynininkai ir vienas gerokai lenkia kitus. Kiti supranta, kad aplenkti šansų neturi. Bet ką jie gali padaryti? Šansas yra diskvalifikuoti tą pirmąjį. Šiuose rinkimuose irgi taip buvo: niekas neabejojo, kad V. Putinas surinks daugiausiai balsų, bet galima buvo pamėginti jį diskvalifikuoti. Įdomu, kad Putino ir jo komandos pagrindinis žodis buvo „laimėjom“, nors visi kiti kalbėjo, kad „rinkimai nebuvo skaidrūs“.

    Vyriausioji rinkimų komisija neteigia, kad pažeidimų nebuvo, nes jei pasakytų, kad nebuvo, labai neįtikėtinai atrodytų. Taigi pažeidimų rado (aišku, ne tiek daug, kiek užfiksavome mes, Vakarų stebėtojai), vieną kitą pažeidėją nubaudė.

    Planuojame ir  misiją po rinkimų. Stebėtojai paprastai padaro komunikatą iš karto kitą dieną po rinkimų, bet mes šįkart to nedarėme, nes neturėjome duomenų, ar visur veikė vaizdo kameros, ar visur buvo laikomasi taisyklių, kurias patys rusai sukūrė. Gavome daug ženklų, kad jų nebuvo laikomasi. Žinoma, buvo klaidų, dėl kurių negali iškart smerkti. Kita vertus, jei klysta dėl žioplumo, tai rodo menką kvalifikaciją.

    Mes, patyrę stebėtojai, turime formuliarus, kur dedame pliusus ir minusus. Dažnai net iš nuotaikos matyti – atėjus į apylinkę, komisijos pirmininkas išsigąsta ar sutrinka, vadinasi, kažkas ten negerai. Jie nelabai žino, kaip su mumis, stebėtojais, elgtis: mėgina vaišinti, reikalauja parodyti, ką pasižymime…

     Įvykus rinkimams, spaudoje pasirodė pranešimų, kad Čečėnijoje už V. Putiną balsavo apie 99 % rinkėjų. Kaip vertinate tokią oficialių šaltinių tvirtinamą čečėnų „meilę“ Putinui?

    Net rinkimų komisijos pirmininkas, paklaustas apie tai, šypsosi, esą „jūs suprantate, kad aš suprantu, kad jūs suprantate“. Ten veikia administraciniai ištekliai. Negaliu sakyti, kad žmones prievarta varo balsuoti, bet reikia suprasti, kad esi priklausomas nuo valdžios. Vykstant demokratiniams rinkimams, tikslas yra išsiaiškinti, kiek už ką balsuoja, o šiuo atveju, matyt, po balsų suskaičiavimo paprastai būna skambinama kažkokiems viršininkams ir klausiama: „Pas mus tokie ir tokie rezultatai, ką su jais daryti? Ar netinka?“

    Ten, kur aš skaičiavau Dūmos balsus praeitų metų gruodį, Vieningoji Rusija gavo tik trečdalį balsų. Supratau, kad „per mažai“, – jei mūsų būtų nebuvę, gal būtų „suskaičiavę“ daugiau… Yra tokia bendra (negalima sakyti, kad statistiškai patikima) taisyklė: ten, kur stebėtojai stebi atidžiai, valdančioji partija gauna mažiau balsų. Žinoma, negaliu griežtai tvirtinti, kad tai ne atsitiktinumas.

     Kaip vertinate Lietuvos ir Rusijos santykius? Ar jie kaip nors keisis po šių rinkimų?

    Rusija į santykius su Lietuva žiūri labai ciniškai ir labai aiškiai. Jie įrodinėja, kad santykiai turi remtis nauda ir ta nauda yra tik materiali, finansinė. Rusija sugebėjo mums įkalti, kad politika yra prekybos centras ir arčiausias prekybos centras yra Maskvoje. Tada jie sugebėjo mus supjudyti su kaimynais. Labai dažnai Rusijoje išgirstu, kokie mes protingi, o kokie kvaili yra lenkai… Viso šito po rinkimų bus dar daugiau. Rusijos politika yra labai ciniška. Štai Genadijaus Ziuganovo kabinete kabo Sovietų Sąjungos žemėlapis. Mano paklaustas, ar tai yra laimingoji Rusija, jis atsakęs, kad „tos Rusijos“ jie neturintys, dėl jos verkiantys. Taigi, Ziuganovo žmonės dėl SSRS verkia, o Putino žmonės ją tiesiog atkūrinėja. Putinas yra sakęs, kad Sovietų Sąjungos suirimas buvo XX a. tragedija… Tai rodo politines pažiūras.

    Mes, lietuviai, pernelyg pasiduodame Maskvos siūlomam pragmatizmui – esą mums nereikia draugų ir viskas yra tik rinka. Iš šalies, kuri kažkada buvo pasaulio sąžinė, mes tapome smulkiu prekeiviu. Kai buvome sąžinė, mūsų galimybės buvo didesnės. Tie jausmai mums davė daugiau negu dabar ekonominiai ryšiai. Rusijos idėja yra tokia, kad tokios šalys kaip Lietuva būtų susietos su Rusijos ekonomika ir už tai būtų klusnios. O mes Lietuvoje manome, kad santykiai su Rusija bus geresni, kai jai įsiteigsime, o ne tada, kai elgsimės pagal taisykles. Kol elgėmės pagal taisykles, tiesą sakant, viską laimėjome, o kai stengiamės įsiteigti, nepanašu, kad laimime. ■

  • ATGAL
    Caro Putino šešėlyje
    PIRMYN
    Rusijos propagandos strelės - link Baltijos šalių
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.