Ebolos viruso protrūkis: nepasiduokime panikai | Apžvalga

Įžvalgos

  • Ebolos viruso protrūkis: nepasiduokime panikai

  • Data: 2014-11-10
    Autorius: Kristina Kručkienė

    Vienas iš būdų užkirsti kelią Ebolos viruso plitimui – plauti rankas. Plakatas skelbia: „Būkite atsargūs! Ebola yra realybė, imkitės atsargumo priemonių“. (Scanpix/AFP /Cellou Binani nuotrauka)

    Visus įbaugino naujas žodis „Ebola“ ir kartu daugybė neatsakytų klausimų: kas yra tas Ebolos karštligės virusas? Kaip jis patenka į žmogaus organizmą? Kaip juo užsikrečiama? Kas vyksta organizme, šiam užsikrėtus? Ar virusas gali pasiekti Lietuvą? Ebolos karštligė iš tiesų yra labai sunki, o dažnai ir mirtina žmonių bei laukinių gyvūnų liga, kurią sukelia Ebolos virusas. Mirtingumas nuo šios ligos siekia iki 90 proc. Nuo šios ligos skiepų, vakcinų ar kokio efektyvaus gydymo nėra. Pirmiausia Ebola virusu buvo užsikrėsta nuo gyvūnų, tokių, kaip primatai bei šikšnosparniai. Tarp žmonių jis plinta per seiles ar kitus organizmo skysčius. Į nosį, burną ar kitus žmogaus kūno organus patekęs virusas pradeda savo negailestingą darbą.

    Ebola karštligės virusas – kas tai?

    Niekas nedrįstų ginčytis, kad Ebolos virusas nėra pavojingas. Kaip šis pavojingas virusas atkeliavo, nežino niekas. Apie daugelį virusų sužinome tik tada, kai jie jau būna užpuolę sau tinkamas aukas. Taip yra ir su Ebolos virusu, šiurpinančiu visą pasaulį. Vakarų Afrikoje siaučiantis Ebolos virusas kerta labai greitai ir skausmingai. Jis be paliovos ieško naujų aukų. Tai – pavojinga liga, nuo kurios  miršta 9 iš 10 susirgusių.  Ebola virusas, skirtingai nei gripas, oru neperduodamas. Užsikrėtus šiuo virusu, jo inkubacinis periodas yra maždaug 2–21 dienos. Ligos inkubacinis periodas gana ilgas. Gali užtrukti iki trijų savaičių, kol užsikrėtęs žmogus pajus pirmuosius ligos ženklus. Ligos požymiai panašūs į gripo: varva nosis, skauda gerklę ir raumenis, krečia drebulys, ima skaudėti galvą, gerklę, krūtinę, pilvą, raumenis, jaučiamas silpnumas, akių obuoliai parausta, po oda susidaro kraujo pūslės, atsiranda ryklės uždegimas, žagsėjimas, bėrimas (penktą dieną nuo simptomų atsiradimo pradžios). Dar vėliau ligonis ima vemti, viduriuoti. Taip pat gali vienu metu sutrikti kelių organų veikla (kepenų, inkstų), palaipsniui prasideda vidinis ir išorinis kraujavimai, ligoniui gali visiškai nukristi kraujospūdis. Taip yra todėl, kad virusas mažina apsauginių ląstelių kiekį, o tai dar labiau susilpnina imunitetą ir organizmas nepajėgia kovoti su užkratu. Paskutinėje šios ligos stadijoje smarkiai parausta akys.

    Dar 1994 metais infekcines ligas nagrinėjęs žurnalistas Richardas Prestonas rašė: „Tai, ką AIDS žmogaus organizmui padaro per 10 metų, Ebolos virusas įvykdo per 10 dienų“. Ebola viruso sukelta karštinė plinta žaibiškai.

    Kaip Ebolos virusas patenka į organizmą?

    Nėra žinoma, kaip tiksliai šis virusas plinta, todėl yra iškelta hipotezė, kad žmogus pirmiausia užsikrečia nuo kontakto su infekuotu gyvūnu. Taip užsikrėtęs asmuo užkratą gali perduoti kitam žmogui įvairiais būdais. Pagrindinė prielaida – virusas slypi gamtoje, o pagrindiniai mirtino viruso šaltiniai yra vaisiaėdžiai šikšnosparniai, mintantys vaisiais. Šie skraidantys žinduoliai kartais užkrečia ir kitus gyvūnus: beždžiones, antilopes, dygliakiaules, graužikus, šunis, kiaules. Sergančių šikšnosparnių seilėmis užkrėsti vaisiai ir sumedžiotų laukinių gyvūnų mėsa – mirtino viruso užtaisas – patenka ant žmonių stalo.

    Liga galima užsikrėsti po tiesioginio sąlyčio su mirusių ar gyvų laukinių gyvūnų, tokių kaip beždžionių, miško antilopių ir šikšnosparnių, krauju ir kitais kūno skysčiais, sekretais (pvz., seilėmis ar šlapimu). Virusas gali būti iš gyvūnų perduotas žmonėms, valgant skerdieną. Žmonės vieni kitiems gali perduoti šį užkratą, besirūpindami sergančiais artimaisiais ar padėdami laidoti mirusiuosius. O didžiausia rizika yra užsikrėsti tuomet, kai sergantis žmogus kraujuoja, vemia, viduriuoja, taip pat per užterštus rūbus, adatas.

    Kas vyksta, kai virusas patenka i organizmą?

    Ebola virusas gali ilgą laiką išgyventi ir mus supančioje aplinkoje, nebūtinai nešiotojo organizme. Kambario temperatūroje virusas lieka gyvybingas apie porą dienų. Kai virusas patenka į organizmą, pradeda skverbtis į kūno ląsteles ir sparčiai daugintis. Ebola išskiria glikoproteiną (baltymų molekules), kuris lengvai prisitvirtina prie ląstelių vidinėje kraujagyslių pusėje ir jas niokoja. Tuomet prasideda staigus kraujavimas. Kai kuriems ligoniams Ebolos virusas pažeidžia kraujagysles, todėl kraujuojama iš burnos, ausų, akių ir kitų ertmių, prasideda gausus vidaus ir išorės kraujavimas, kuris sukelia organizmo šoką, o galiausiai ir mirtį.

    Ebola virusas taip pat sugeba meistriškai išvengti natūralios organizmo apsaugos. Jis blokuoja baltųjų kraujo kūnelių siunčiamus signalus imuninei sistemai. Maža to, juos užkrečia ir taip nukeliauja į kitas kūno dalis, įskaitant kepenis, inkstus, blužnį ir smegenis. Mokslininkai teigia, kad žmogaus organizme virusas mutuoja du kartus greičiau nei gyvūnų (pvz., šikšnosparnių). Nuo to momento, kai virusas  pirmą kartą buvo perduotas  iš vieno žmogaus organizmo į kito, jis mutavo daugiau nei 300 kartų.

    PSO paskelbė nepaprastą padėtį

    Jau žinoma, kad Afrikoje Ebolos virusas pasiglemžė daugiau nei 1,5 tūkst. žmonių. Statistika išties įspūdinga. Ebolos virusas tampa negailestingas ir nevaldomas, o mirštamumo rodikliai gali svyruoti net tarp 60 ir 90 proc. Žiniasklaida, naujienų portalai kiekvieną dieną skelbia apie naujas viruso aukas, todėl visuomenė yra paniškai įbauginta. Medikai, kovojantys su Vakarų Afrikoje siaučiančia baisia epidemija, vos spėja traukti ligonius iš mirties glėbio. Atsižvelgdama į situaciją Vakarų Afrikos šalyse, Pasaulinė Sveikatos Organizacija (toliau – PSO) 2014 rugpjūčio pradžioje paskelbė Ebola viruso epidemiją tarptautine ekstremalia visuomenės sveikatai situacija. PSO sudarytas priemonių planas kuo greičiau pažaboti viruso plitimą Afrikoje ir kaip galima efektyviau apsaugoti kitas šalis nuo viruso įvežimo. Siaučiantis protrūkis – didesnis ir daug greičiau plintantis, nei visi buvę iki šiol. Užkratas pasiekia ir miesto, ir kaimo gyventojus.  PSO mano, kad Ebolos viruso atvejų gali būti daug daugiau, kadangi  kaimiškuose regionuose oficialiai nėra užregistruojami visi susirgimai ir mirties atvejai.

    Afrikoje siaučiantis pavojingas Ebolos virusas vis dažniau minimas visoje Europoje. Kadangi liga paplitusi tik Afrikos žemyne, patartina nekeliauti į tas šalis, kuriose tuo metu yra šios ligos protrūkis. Virusas egzistuoja daugiausiai centrinėje Afrikos dalyje. Tai šios šalys – Gvinėja, Dramblio Kaulo krantas, Gabonas, Kongas, Sudanas, Kongo demokratinė respublika, Uganda.

    Pasaulio sveikatos organizacija paragino valstybes reaguoti labai rimtai: aktyvuoti nacionalines prevencijos programas, apriboti keliones, skubiai informuoti gyventojus ir medicinos sektorių. PSO duomenimis, grėsmė užsikrėsti Ebolos virusu šiuo metu iškilusi daugiau nei 20 tūkst. žmonių.

    Ar viruso banga gali pasiekti Lietuvą?

    Visus neramina klausimas, ar pavojingasis Ebolos virusas pasieks Lietuvą? Ebolos virusas kelia nerimą. Užsienio reikalų ministerija suskubo žmonėms pranešti, kad geriau vengti vykti į Gvinėją, Liberiją ir Siera Leonę, į tuos regionus, kuriuose yra šio viruso židinių. O tie, kurie susiruošia  keliauti į Vakarų Afriką, informacijos apie Ebolos karštligės pavojų jau gauna oro uostuose bei skiepų kabinetuose. Tokia informacija platinama visose ES šalyse. Visuomenės informuotumas apie Ebola virusą, apsaugos priemones yra pagrindinis būdas sumažinti ligų ir mirčių skaičių. Medikai ramina įbaugintus žmones – mirtinas virusas neplinta oro lašeliniu būdu, o užsikrėsti juo reikia artimo kontakto. Užsikrėtus simptomai vystosi pakankamai greitai. Dėl žmonių judėjimo jis gali persikelti į kitas valstybes, todėl Pietų Europos šalys baiminasi, kad čia jį atneš nelegalūs pabėgėliai. O keliaujančiam iš Afrikos, keičiant oro uostus bei persėdant į kitus lėktuvus, yra labai didelė tikimybė, kad ligos simptomai bus aptikti iki atvykstant į Lietuvą. Tokie pavieniai atvejai jau buvo užfiksuoti Ispanijoje ir Italijoje. Šiuo metu paveiktose šalyse vykdomas keleivių patikrinimas, siekiant užkirsti kelią karščiuojantiems ar įtarimą dėl Ebolos viruso keliantiems asmenims patekti į lėktuvą. Tačiau tiesioginių skrydžių iš Afrikos miestų, kuriuose siaučia Ebolos virusas, į Lietuvą nėra, todėl pavojaus, kad virusas pasiektų mūsų šalį, praktiškai nėra.

    Klaipėdos uoste yra prišvartuoti du laivai, atplaukę iš Afrikos. Uoste šiuo metu remontuojamas laivas, atvykęs iš Maroko (Kasablankos). Marokas Ebolos viruso sąraše neįrašytas. Klaipėdos uosto atstovų teigimu, nėra pranešimų, kad kuris nors įgulos narių gali būti užsikrėtęs Ebolos virusu.

    Vis dėlto Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro specialistai tikina, kad rizika, jog infekcija gali būti įvežta į ES šalis bei rizika turistams užsikrėsti viruso paveiktose šalyse yra labai maža. Nereikia pamiršti, kad Vakarų Afrika yra pakankamai skurdi šalis, kur žmonės patiria nepriteklių, skurdą, antisanitarines sąlygas. O Europoje žmonių pragyvenimo ir sveikatos lygis daug aukštesnis, imunitetas  stipresnis, todėl mes atsparesni šiai klastingai ligai.

    Kokių atsargumo priemonių imtis?

    Svarbu griežtai laikytis asmens higienos reikalavimų. Kaip ir kitų infekcinių ligų, vienas iš svarbiausių prevencinių priemonių yra dažnas rankų plovimas. Ebolos virusas gali būti gana lengvai sunaikintas, paveikus jį karščiu, tam tikros koncentracijos alkoholio pagrindu pagamintais produktais, natrio hipochlorito tirpalu (balikliu) arba kalcio hipochloritu (balinimo milteliais). Rankų nusausinimui turi būti naudojami tik vienkartiniai popieriniai rankšluosčiai. Būtina vengti artimo kontakto su laukiniais gyvūnais ir draudžiama valgyti laukinių gyvūnų mėsą bei kontaktuoti su užsikrėtusiais žmonėmis. Reikėtų riboti keliones į Ebolos viruso paveiktas Afrikos šalis, o jei ten visgi keliaujama, būtina sekti Sveikatos apsaugos ministerijos, visuomenės sveikatos centro parengtas rekomendacijas ir jomis vadovautis.  Taip pat svarbu žinoti ligos požymius, infekcijos plitimo ir nutraukimo būdus.

    Dabartinis viruso protrūkis laikomas didžiausiu ir pavojingiausiu istorijoje. Tačiau mūsų nežinojimas ar klaidingas įsitikinimas dažnai nepagrįstai pakiša koją. Ne veltui sakoma, kad su likimu žaisti nereikia, tačiau iš musės pūsti dramblio taip pat nevertėtų. Juolab, kai nėra įvertinami visi faktoriai, lemiantys Ebolos viruso plitimą.

  • ATGAL
    Gintarė Skaistė: Medicinos klasterio steigimas Kaune – daugiau nei sveikintinas reiškinys
    PIRMYN
    Neatrastas Kauno potencialas
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.