Ekonomikos žiema ar pavasaris? | Apžvalga

Įžvalgos

  • Ekonomikos žiema ar pavasaris?

  • Data: 2011-11-24
    Autorius: Raminta Žūsinaitė

    Raminta Žūsinaitė (O.Posaškovos nuotrauka)

    Ekonomikos žiema ar pavasaris?

    Kitų metų valstybės biudžeto pristatymą LR Seime lydėjo netikėta atmosfera. Vėlinių ramybė. Premjero ir finansų ministrės retorika buvo saikingai optimistiška ir įspėjanti, opozicijos – ne per daug kritiška. Ar tai reiškia, kad nors daugelis rodiklių leistų prognozuoti ekonomikos pavasarį, tačiau Vyriausybė, pristačiusi atsargų biudžeto projektą, – rengiasi ekonominei žiemai? Nereikėtų pamiršti, jog šis biudžetas – rinkimų! Po metų rinksime naują Seimą, o tai suponuotų dabartinės valdžios norus paišlaidauti, opozicijos – garsiai šaukti apie šias išlaidas. Tačiau biudžeto mūšio lauke – ramybė… 

    PAVASARIO ŽENKLAI 

    Lietuva – išsivysčiusių valstybių gretose

    Finansinių kataklizmų dešimtmetį Lietuva Europoje pateikiama kaip sektinos valstybės finansų tvarkymo praktikos pavyzdys ir solidžiausių finansų ekspertų ir reitingų agentūrų įvardijama kaip viena geriausiai su krizės iššūkiais susidorojusi valstybė. Taip pat, paskelbus 2011 m. Žmogaus socialinės raidos indekso (ŽSRI) valstybių reitingą, paaiškėjo, kad Lietuva jame užima 40 vietą, t. y. net 4 pozicijomis aukščiau nei praėjusiais metais, aplenkdama Portugaliją, Latviją, Rumuniją ir Bulgariją. Per vienerius metus Lietuvos ŽSRI išaugo nuo 0,783 iki 0,810, o nuo 1995 m. iki 2011 m. – net 16 procentų.

     BVP augimas

    Pirmasis atsigavimo po krizės ženklas – bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas. Statistikos departamento duomenimis, BVP 2011 metų trečiąjį ketvirtį padidėjo 6,6 procento, palyginti su tuo pačiu 2010 metų laikotarpiu. Gana spartų BVP augimą, palyginti su praėjusiais metais, lėmė auganti gamyba ir atsigaunantis vartojimas. 

    Nedarbo mažėjimas

    Kitas svarbus rodiklis – nedarbo lygis. Per metus nedarbo lygis šalyje sumažėjo 2,7 procentinio punkto. Kitaip tariant, šiemet bedarbių Lietuvoje  yra 41,6 tūkstančiais (14 proc.) mažiau nei pernai. Antrąjį 2011 m. ketvirtį aukščiausias gyventojų nedarbo lygis buvo Latvijoje (16,2 proc.), žemiausias – Estijoje (13,3 proc.), Lietuvoje nedarbo lygis sudarė 15,6 procento. Vertinant realų nedarbo lygį, nereikėtų pamiršti šešėlinės ekonomikos efekto. Nepaisant Vyriausybės pastangų šešėlį „traukti į dienos šviesą“ – jis egzistuoja, o tai reiškia, kad nemažas skaičius „juodais“ algą gaunančių piliečių, oficialioje statistikoje deklaruojančių save bedarbiais, prie „vokelio“ prisideda ir bedarbio pašalpą. Tačiau gera žinia, kad Finansų ministerijos prognozėmis, kitąmet šalies vidutinis darbo užmokestis augs 5,5 proc. – galbūt tai paskatins „vokelių“ mažėjimo procesus. Ir apskritai labiausiai nukentėjusiuose privačiuose sektoriuose atlyginimai jau kyla ar bent stabilizuojasi. 

    Nekrizinis biudžetas

    Spalio 18 d. finansų ministrė Ingrida Šimonytė pristatė Seimui  jau lyg ir nebekrizinį 2012 metų valstybės biudžeto projektą. Viešųjų finansų 2,8 procentų deficitas, su rezervu telpantis į Mastrichto kriterijų, pasiektas be jokių ryškesnių antikrizinių sprendimų. I. Šimonytės teigimu, kitų metų biudžetas įgyvendins artimiausio laikotarpio Lietuvos viešųjų finansų politikos tikslą – sumažinti deficitą žemiau 3 proc. BVP ribos. Lietuva tai padaryti yra įsipareigojusi 2012 metais.

    Ateinančių metų „Sodros“ biudžetas taip pat rodo ekonomikos atsigavimo ženklus. Pateiktame biudžeto projekte nebėra didelių taupymo programų, numatyta atkurti sumažintas senatvės pensijas, todėl jis nebeatrodo toks krizinis. Socialinės apsaugos ir darbo ministro D. Jankausko teigimu, 2011 m. „Sodros“ biudžeto deficitas bus 405 mln. litų mažesnis negu buvo planuota. Darosi akivaizdu, kad valdantieji koncentruojasi į svarbiausią uždavinį – suvaldyti viešuosius finansus ir pateikti realų, o ne populistinį „rinkimų“ biudžetą. Antrosios krizės nuojauta verčia susitelkti ir imtis visų galimų atsargos priemonių.

    2012 metais sumažinę deficitą iki 2,8 proc., tarptautinėms finansų rinkoms ir užsienio investuotojams pasiųsime dar vieną pozityvų signalą apie Lietuvos gebėjimus suvaldyti finansus ir užtikrinti saugią ir stabilią investicinę aplinką. Be to, investicijų augimas šiemet labai ryškus, o tai rodo, kad nauji užsienio investuotojai vis labiau pasitiki Lietuvos verslo aplinka.

    Valstybės sugebėjimą ūkiškai tvarkytis savo kieme rodo ir tai, kad pastebimai auga valstybės įmonių indėlis. 2012 metų biudžetą papildys 540 milijonų litų iš dividendų ir grąžos iš valstybės įmonių turto. Tai net 6,3 karto daugiau nei šiemet, kai valstybės valdomos įmonės į biudžetą pervedė 86 milijonus litų. Ryškiai augantys rodikliai rodo, kad valstybės įmonių pertvarka vyksta efektyviai.

    Energetika

    Energetikos sektorius Lietuvai yra ypač didelės svarbos. Ilgai diskutavus apie mūsų energetinę priklausomybę nuo Rusijos, galiausiai buvo priimtas realus sprendimas – statyti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą Klaipėdoje. Vyriausybė oficialiai pripažino terminalo strateginę svarbą Lietuvai ir jos energetinei nepriklausomybei. Premjeras Andrius Kubilius teigia, kad Lietuva, pasistačiusi savo suskystintų dujų terminalą, sudarytų konkurenciją „Gazprom“ tiekiamoms dujoms ir tai leistų rusiškų dujų kainą vartotojams sumažinti apie 30 proc. Apskritai SGD tampa alternatyva naftai ir jos produktams. Lietuvoje suskystintų dujų terminalą tikimasi pastatyti ir pradėti eksploatuoti iki 2014 metų, tuo labiau kad projekto darbai vyksta sklandžiai, pagal visus  grafikus. Šiuo metu investavimo galimybėmis į terminalo statybą domisi JAV kompanija „Cheniere Energy“, taip pat Vyriausybė jau gavo tris pasiūlymus dėl terminalui reikalingo dujinimo įrenginio, tai yra specialaus laivo.

    Kitų akimis

    A. Kubiliaus Vyriausybės kovą su krize ir jo vykdomą taupymo programą labai teigiamai vertina užsienis. Naujienų agentūros „Fitch “ pranešime teigiama, kad visose Baltijos valstybėse įvykusi „vidinė devalvacija“ buvo skausmingas procesas, tačiau jau 2011 metais šių valstybių ekonomikos vėl ėmė sparčiai augti, o tam įtakos turėjo stiprus eksporto atsigavimas. Ryžtingos savalaikės taupymo priemonės, apimančios valdžios sektoriaus atlyginimų mažinimus, socialinių išmokų apkarpymus, buvo būtinos siekiant stabilizuoti viešuosius finansus. Užsienio viešojoje erdvėje jau seniai ėmė sklisti kalbos, kad Lietuvos patirtis yra puikus pavyzdys kitoms euro zonos valstybėms ir šios turėsiančios imtis analogiškų priemonių.

    Vis dėlto kai kurie ženklai mums rodo, kad šio sukaupto bagažo gali neabejotinai prireikti artėjančiai ekonominei žiemai, nes didžiausios grėsmės kyla iš išorės, o ne Lietuvos viduje.

    EKONOMINĖS ŽIEMOS ŽENKLAI

    „Antikinė“ euro zonos krizė

    Prancūzijos kurorte Kanuose susirinkę labiausiai išsivysčiusių valstybių (G20) lyderiai nebandė slėpti nekantrumo ir susierzinimo, kurį prieš pat susitikimą sukėlė Graikijos planai dėl ES gelbėjimo plano surengti referendumą. Kanuose gesintas ir Italijos gaisras – Roma sutiko, kad Europos Komisija ir Tarptautinis valiutos fondas sektų jos pažangą įgyvendinant reformas.

    Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad Graikijoje vykstanti krizė neturėtų mums kelti rūpesčio ar daryti kokią nors įtaką Lietuvai, nes mes nei priklausome euro zonai, nei artimais prekybos ar kitokiais ryšiais esame susiję su graikais. Tačiau taip manyti yra visiškai klaidinga. Lietuvoje, anot premjero A. Kubiliaus, daugiau nei 60 proc. visų prekių ir paslaugų eksportuojama į euro zonos valstybes, todėl jų problemos yra labai jautrios ir Lietuvai. „Esame atvira ekonomika, jeigu euro zonoje problemos neišsispręs arba jos darys įtaką kitų šalių ekonomikai, tai mes irgi tą neigiamai pajusime. Esame priklausomi nuo galimybių skolintis tarptautinėse finansų rinkose, o tokie netikėti veiksmai kaip referendumo organizavimas nesukuria ramios aplinkos. Tas labai aiškiai matyti iš aštriai besiblaškančios akcijų rinkų vertės ir tai kelia nemažą susirūpinimą“, – pabrėžė premjeras.

    Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius, ekonomistas J. Čičinskas mano, kad graikų ministras pirmininkas jaučiasi netvirtai ir bijo jį užgriuvusios atsakomybės, mat pagalbos plano patvirtinimas reikš ir valstybės tarnautojų atleidimą, pensijų ir kitų išlaidų mažinimą. Tad tarsi kratomasi atsakomybės nusprendžiant rengti referendumą ir atsiklausti tautos, kas yra labai rizikinga. Nors referendumo rengimas jau atšauktas, neaišku, kuo baigsis ši jau keletą mėnesių besirutuliojanti „antikinė drama“. Tačiau aišku viena, kad Graikijoje besirutuliojanti krizė gali turėti įtakos visai Europos Sąjungai, neišskiriant ir Lietuvos, kuriai šiuo metu taip pat labai svarbu užsitikrinti galimybę prireikus sulaukti pagalbos iš tarptautinės rinkos.

    „Swedbank“ vyr. ekonomisto Nerijaus Mačiulio manymu, tikimybė, kad euro zonos ekonomika susitrauks, yra gana didelė – kai kurių didesnių ekonomikų susitraukimo galime sulaukti jau metų pabaigoje. „Tačiau tikėtina, kad toks nuosmukis bus tik trumpalaikis, o artimiausius kelerius metus euro zonos ekonomika tiesiog bus stagnacijoje, arba augs labai lėtai. Yra galimas ir blogesnis scenarijus – skolos ir nepasitikėjimo problemos, plintančios iš Graikijos į didesnes valstybes, Italiją ir Ispaniją, gali destabilizuoti visą ES finansų sistemą“, – delfi.lt portalui sakė N. Mačiulis. Ekonomisto nuomone, privačiam sektoriui papildomo pasirengimo nereikia, o viešasis sektorius turi tęsti iki šiol vykdytą griežtą fiskalinę politiką ir įgyvendinti struktūrines reformas.

    Skandinavų perkaitimas

    Pasirodo, kad galimos bėdos užgriuvo ne tik lengvabūdiškus Europos pietiečius – ekonominis šaltukas papūtė ir atsargiųjų šiauriečių pusėje. Ta pati „Fitch“ reitingų agentūra prognozuoja, kad Švedijai ir Norvegijai gresia ekonomikos perkaitimas, be to, tikėtina, kad būsto kainos Skandinavijos šalyse ir toliau kils, jei šalių centriniai bankai laikysis Europos centrinio banko parodyto kurso.

    Finansinis speigas palies ir Lietuvą

    Lietuva veikiausiai pajus pasaulinės ekonomikos lėtėjimo požymius – šią savaitę Ingrida Šimonytė pripažino, kad ministerijai gali tekti maždaug vienu procentiniu punktu sumažinti Lietuvos BVP augimo prognozę. Rugsėjį paskelbtos vidutinės trukmės ekonominių rodiklių projekcijos, kuriose numatyta, kad šiemet Lietuvos BVP augs 5,8 %, o kitąmet – 4,7 %.

    Miglotų ateities perspektyvų šviesoje valstybės biudžetas  nebeatrodo toks nekrizinis. Pasak I. Šimonytės, jeigu Lietuvai pavyks skolas susimažinti iki 5,3 proc. BVP, valstybė vis tiek turės didesnį už ES deficito vidurkį. Vyriausybės skolinimosi poreikis 2012 metais turėtų sudaryti 9,4 mlrd. litų.

    Nekilnojamojo turto rinkos žiemos miegas

    Iki pat šio rudens statybos sektoriuje augo pardavimai, suteikę vilties statybininkams ir statybinių medžiagų pardavėjams. Tačiau dabar tikimasi bent jau išlaikyti šių metų lygį, pamirštant apie tolesnį augimą. Žinoma, sąstingis NT rinkoje siejamas ir su sezoniškumu. Užgriuvo šildymo sezonas, kuris iš vartotojų atims daug lėšų. Nors Vyriausybė ryžtingai įgyvendina užsibrėžtus energetinius projektus, tačiau šiandien suskystintų dujų terminalas dar nestovi ir „Gazprom“ diktuoja savo sąlygas. Dujos Lietuvoje pigti nesiruošia, šildymo kainos šį sezoną, ko gero, taip pat…

    NT rinką stabdo ir atsargesnė bankų paskolų politika. Bankai pasitvirtino gerokai griežtesnes būsto paskolų išdavimo sąlygas, kas gali atšaldyti dalies potencialių NT pirkėjų užmojus. Kita vertus, bankai atsargiau skolina ir verslui, taupo lėšas ir tikisi geresnėmis sąlygomis paskolinti valstybei.

    Žiemosime atsargiai

    Kad ir kaip ten būtų, atrodo, Andriaus Kubiliaus Vyriausybė šį finansinių kataklizmų dešimtmetį Lietuvai yra tarsi saugus užantis, gal kiek dusinantis, tačiau teikiantis vilties išgyventi. Ekonomistai komentuoja, kad Lietuvos ūkis bendrai naują galimos krizės bangą pasirengęs atlaikyti daug geriau nei prieš trejus metus. Tai drausmingos ir atsakingos Vyriausybės viešųjų finansų priežiūros rezultatas. ■

  • ATGAL
    Grįžęs kovoti ir žūti
    PIRMYN
    Santūrus 2012 metų valstybės biudžetas
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.