Ekonominis karas su Rusija | Apžvalga

Įžvalgos

  • Ekonominis karas su Rusija

  • Data: 2014-10-28
    Autorius: Gytis Žakevičius

    Pirkėjas Rusijos prekybos centre rankoje laiko lietuviško pieno „Svalia“ pakuotę. Rusijos vyriausybė iš Australijos, Kanados, Europos Sąjungos, JAV ir Norvegijos vieneriems metams uždraudė importuoti jautieną, kiaulieną, paukštieną, žuvį, pieno produktus, vaisius ir daržoves. (Scnpix/ITAR-TASS/ Jevgenijaus Kurskovo nuotrauka)

    Lietuvoje ekonominės krizės dažniausiai ateina netikėtai, tačiau smogia iš peties. 2007 metais tuometinis finansų ministras Rimantas Šadžius teigė, kad krizės nebus ir mes nepatirsime jokių finansinių sunkumų. Deja, realybė buvo visai kitokia – krizė buvo ir ji iš visų mūsų pareikalavo didesnio taupumo ir ūkiškumo. Taupumo bei ūkiškumo reikėjo ne tik iš visų mūsų, tačiau ir iš pačios Vyriausybės, kuri, turėdama informaciją apie ateinančią krizę, nesiėmė jokių paruošiamųjų darbų. Kai krizė prasidėjo, buvo jau vėlu galvoti apie lašinių auginimą ekonominei žiemai. Rusijos ir Ukrainos karinio konflikto kontekste yra itin svarbu įvertinti galimus ekonominius padarinius Lietuvai ir tinkamai tam pasiruošti.

    Rusijai vis labiau plečiant laisvos prekybos apribojimus, yra aišku, kad to padarinius pajus kiekvienas iš mūsų. Tačiau iš Vyriausybės koridorių – déjà vu – sklinda raminimai, kad ekonominio karo padarinių tarp Rusijos ir ES Lietuva beveik nepajaus. Vienas pagrindinių tokio raminimo teiginių yra tai, kad Lietuva sąlyginai mažai eksportuoja į Rusiją, o liūto dalį sudaro reeksportas. Visgi dabar pasigirsta signalų, kad Rusija planuoja uždrausti ir automobilių bei lengvosios pramonės importą. Tad tai apims ir reeksporto prekes, o lietuviškiems verslams teks ieškotis naujų rinkų.

    Rusijos ekonomikos miražas

    Vos prieš dvejus metus, 2012 metais Pasaulio Prekybos Organizacija (PPO) iškilmingai pareiškė, kad Rusija priimta į šią organizacija ir tampa visateise jos nare. Tuomet džiūgavo visi, nes tai reiškė, jog Rusija turės paisyti PPO nuostatų ir nebegalės taikyti protekcionistinės ekonominės politikos, uždraudžiant įsileisti į vidaus rinką importuoti užsienyje pagamintų gaminių bei taikyti jiems ekonominių/politinių sankcijų. Rusijai dėl narystės PPO Pasaulio bankas prognozavo 3,3 proc. ūkio augimą trumpuoju periodu ir net 11 proc. augimą ilguoju. Pagal dabar taikomas sankcijas produktams iš Europos Sąjungos valstybių susidaro įspūdis, kad Rusijai nelabai rūpi Pasaulio Prekybos Organizacija ir jos teikiami privalumai. Vakarų valstybių veiksmai neprieštarauja PPO veiklos nuostatoms, nes ekonominės sankcijos yra taikomos ne ištisiems Rusijos ekonomikos sektoriams, tačiau labai konkrečioms su Kremliumi siejamomis įmonėms ir verslininkams bei rusų oligarchams. Dabartinė ekonominė situacija primena Šaltąjį karą. Kaip šis karas baigėsi, daugelis žino ne tik iš istorijos vadovėlių – Sovietų Sąjunga, neatlaikiusi ekonominės konkurencijos, žlugo. Dabar Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas lipa ant to paties grėblio, o istorija yra linkusi kartotis.

    Padėtis Rusijoje

    Rusija demonstratyviai rodo raumenis ir vis plečia savo ekonominių sankcijų spektrą, tuo tarsi rodydama visam pasauliui, kokia super valstybė ji yra. Pačioje šalyje propagandos mašina be paliovos platina informaciją, jog rusų verslininkai yra pajėgūs aprūpinti šalį reikiamais produktais, o šių produktų kokybė bus neva dar geresnė negu importuojamųjų. Šalies žiniasklaidoje be perstojo trimituojama apie naujų darbo vietų kūrimą ir siekį tapti ekonomiškai nepriklausomiems nuo viso pasaulio. Gaila, tačiau nemažą dalį Rusijos gyventojų tokia propaganda įtikina, nors situacija pačioje šalyje vis blogėja. Rusija vis labiau izoliuojasi nuo pasaulio ir vis labiau blogina savo ekonominę padėtį. Specialistai sutinka, kad jeigu šalies ekonomika būtų pakankamai savarankiška, tokia politika gal ir duotų norimų rezultatų, tačiau dabar Rusija yra ties recesijos riba, o tokia politika tik dar labiau ją skatina. Parduotuvėse jau dabar pradeda trūkti įvairių rūšių gaminių, o prie kasų ima ilgėti eilės. Neilgai trukus vaizdas parduotuvėse bus panašus į Sovietų Sąjungos parduotuves, kai tekdavo atstovėti ilgiausias eiles tam, kad nusipirktum būtiniausios rūšies prekių. Tačiau kartais ilgas laukimas eilėje neduodavo jokios naudos, nes prekės tiesiog baigdavosi. Šiuo metu dėl ekonominių sankcijų sukeltas deficitas skatina ir infliaciją. Sumažėjusi konkurencija ir pats prekių skaičius teigiamai veiks kainų augimą. Tokia situacija pasinaudos ir kitų šalių gamintojai bei importuotojai, kuriems nėra taikomos ekonominės sankcijos. Pastarieji dirbtinai kels kainas, nes rusiški pirkėjai bus gerai izoliuoti bei „apsaugoti“ valstybės nuo mažesnių kainų.

    Tačiau prekių trūkumas, ilgos eilės parduotuvėse ir ženklus kainų augimas yra ne vieninteliai ženklai, bylojantys, kad Rusija šiame ekonominiame kare patiria pralaimėjimus. Pastebimas didelis investicijų susitraukimas – niekas nebenori skolinti ir daryti verslą politiškai nestabilioje šalyje. Maža to, amerikiečiai analitikai jau skaičiuoja ir kapitalo pasitraukimą iš šalies. Rublio valiutos kursas sminga žemyn kaip kirvis vandenyje. Tad pagrįstai kyla klausimai, kaip Rusija ketina skolintis pinigus ir išlaikyti dabartinius savo ekonomikos rezultatus?

    Tolimesnis sankcijų karas

    Europos Sąjunga ir JAV irgi patiria ekonominių sankcijų, sklindančių iš Rusijos, padarinius. Tiesa, kad ir kokia galinga pati sau atrodytų esanti Rusija, ES ir JAV sankcijos jai yra žymiai skausmingesnės. Jau šiuo metu Rusijoje yra stipriai pablogėję investiciniai ir einamųjų reikalų finansiniai procesai. Šalis yra prie recesijos ribos, investuotojai nebepasitiki ir bėga iš Rusijos, o prekių stygius didina kainas ir infliaciją. Tačiau Rusija turi itin stiprų ir galingą ginklą, kurio dar nepanaudojo – tai energetinių išteklių eksportavimo sankcijos. Yra aišku, kad šis žingsnis itin nusilpnintų ir pačią Rusiją. Net 20 proc. nacionalinio didžiosios kaimynės biudžeto sudaro pajamos iš „Gazprom“. Įvedus sankcijas nebeeksportuoti energetinių išteklių į ES, šalis prarastų apie vieną penktadalį savo nacionalinio biudžeto. Jau nekalbant apie tai, kad šalis pati sau užsinėrė kilpą ant kaklo ir nebegali skolintis iš tarptautinių finansų rinkų, tokia skylė valstybės biudžete būtų neužlopoma. Viešajam sektoriui trūktų finansavimo, nebūtų užtikrinamos kai kurios socialinės paslaugos, didėtų socialiai pažeidžiamų asmenų grupės, nutrūktų valstybinių projektų finansavimai ir t.t. Dėl susitraukusio vidaus vartojimo daugelis rusiškų kompanijų tiesiog bankrutuotų, dėl šios priežasties atsirastų daug bedarbių. Ir nors V. Putino akylai vykdoma propaganda stengiasi įvykių scenarijų nupiešti visiškai kitomis spalvomis, yra akivaizdu, kad šis sankcijų karas truks tol, kol egzistuoja rinkėjų kantrybė. Tik laiko klausimas, kada patys rusai pasakys „užtenka“ ir imsis aktyvių veiksmų prieš susidariusią situaciją.

    Poveikis Lietuvos ekonomikai

    Lietuvos maisto pramonė ir žemės ūkio sektorius nemažai savo produkcijos eksportuoja į Rusijos rinką ir jau dabar susiduria su planuotu pajamų iš šios rinkos praradimu. Nėra nei vieno lietuviško pramonės sektoriaus, kuris visiškai priklausytų nuo didžiosios kaimynės ir į šią šalį eksportuotų daugiau negu 20 proc. savo produkcijos. Žvelgiant dar abstrakčiau, tik 5 proc. visos Lietuvoje pagamintos produkcijos yra eksportuojama į Rusiją. Tad jei ši šalis ir toliau ekonomiškai izoliuosis, didžiausias pajamų praradimas sieks apie 4,5 mlrd. litų. Labiausiai dėl tokios situacijos nukentės Lietuvos vežėjai, nes šis sektorius labai stipriai priklauso ne tik nuo lietuviškų prekių eksportavimo į rusišką rinką, tačiau ir nuo reeksportuojamų prekių. Dėl šios priežasties stipriai sumažės krovinių skaičius, tačiau kol Rusija nėra visiškai ekonomiškai izoliavusis, į ją galima eksportuoti produktus, kurie nėra įtraukti į „juodąjį sąrašą“. Vežėjams jau dabar yra pravartu žvalgytis į krovinius, keliaujančius Vakarų Europos šalyse. Iš kitos pusės, ekonomistai prognozuoja, kad situacija Lietuvoje nėra jau tokia prasta, ir žada net 2,7 proc. augimą. 1999 m. Rusijos paskelbta ekonominė blokada mūsų šalies ant kelių neparklupdė, nors tuo metu net 25 proc. visos produkcijos buvo eksportuojama į Rusiją. Tuo metu Lietuvai teko išgyventi nedidelę ekonominę recesiją, kuri tesiekė 1 proc. Tačiau šiandieną lietuviškas verslas yra labiau pasirengęs tokiems sunkumams – eksportuojamos rinkos yra geriau diversifikuotos, verslo procesai yra žymiai lankstesni, o patys verslininkai geba dirbti su Vakarų Europos rinkomis. Prieš 15 metų verslas nebuvo pasirengęs galynėtis su šia Sibiro meška, tačiau dabar vėl teks stoti į ekonominį karą ir atsisukti į kitų šalių, ypač Vakarų Europos rinkas.

    Pagalba Lietuvos verslininkams

    Rusijai vis labiau tęsiant ekonominį karą ir blokadą prieš Vakarų verslininkus, Lietuvoje vis dažniau pasigirsta kalbų, kad valstybė turėtų paremti nukentėjusius verslininkus. Visgi nuomonių yra įvairių. Kaip teigia Lietuvos investuotojų forumo direktorė Rūta Skyrienė, verslininkai turėjo informaciją apie Rusijos rinkos subtilybes, nes ši šalis nuolat taiko įvairius importo draudimus ir kitus apribojimus. Tad nesunku buvo nuspėti, kad tokia ekonominė blokada anksčiau ar vėliau turėjo įvykti. Versle galioja labai paprastas ekonominis principas – kuo didesnis pelnas, tuo didesnė ir verslo rizika. Verslininkai, norėdami uždirbti kuo didesnius pelnus, sąmoningai priėmė tokią didelę verslo riziką ir nutarė žaisti „rusiškos ruletės“ žaidimą. Tuo tarpu Lietuvos pramoninkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento vadovas Sigitas Besagirskas tvirtina, kad valstybė turi finansiškai prisidėti prie verslininkų netekčių. Europos Komisija jau paskelbė, kad teiks finansinę paramą verslininkams, kurie nukentėjo dėl šio ekonominio karo. Bendrosios žemės ūkio politikos fonduose jau dabar yra sukaupta apie 450 mln. litų įvairiems paramos mechanizmams. Vienkartinės finansinės pagalbos injekcijos yra reikalingos tam, kad įmonės nepasiduotų pirmiesiems sankcijų sunkumams. Tačiau, žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, yra būtina Lietuvos verslininkams padėti persiorientuoti į kitas rinkas, diversifikuoti savo eksporto partnerius ir plėtoti lankstų bei vakarietiškais valdymo standartais paremtą verslą. Jau dabar pasigirsta žinių, jog Lietuvos verslininkai pradeda eksportuoti savo prekes į Vokietiją, Prancūziją ir Italiją, atrandamos naujos rinkos – Serbija, Libanas. Valstybė, užuot dalijusi pinigus, turėtų skatinti ir visokeriopai prisidėti prie ekonominio bendradarbiavimo su naujomis verslo partnerėmis. Kitas svarbus aspektas, kurio turėtų imtis Lietuvos Vyriausybė – tai verslo sąlygų gerinimas. Galima būtų kalbėti apie mokesčių naštos verslininkams sumažinimą, darbo santykių reguliavimo atpalaidavimą ir teritorijų planavimo supaprastinimą. Tokie veiksmai iš esmės palengvintų Lietuvos verslininkų esamą situaciją ir padėtų tvarios, stabilios ir nuo Rusijos valdžios užgaidų nepriklausomos mūsų šalies ekonominius pamatus.

  • ATGAL
    ES Asociacijos susitarimų su Rytų partnerystės šalimis reikšmė ir iššūkiai
    PIRMYN
    Socialinis teisingumas – krašto apsaugos plačiąja prasme dalis
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.